XXI a. kasdienybės dienoraštis

Author: Liutauras (Page 140 of 216)

Katrė Duglaitė spjauna į Lietuvą

O kiek buvo gražių žodžių ir prašymų! O kaip stengėsi politikai ir sportininkai! O dabar Katrė Duglaitė (Katie Douglas) rodys jiems visiems špygas 🙂 Džiaugiuosi, kad nors šį kartą Prezidentui dar užteko proto.

Galiu tik pasikartoti:

  • Lietuvos piliečiu galima laikyti tik tuos asmenis, kurie valingai siekia integruotis į Lietuvos visuomenę;
  • Lietuvos piliečiu galima laikyti tik tuos asmenis, kurie yra susipažinę su
    Lietuvos istorija, kultūra ir gali bent minimaliai kalbėti bei rašyti
    lietuviškai;
  • Lietuvos piliečiu galima laikyti tik tuos asmenis, kurie turi ilgalaikius (o ne vieno čempionato trukmės) santykius.

nežinau, kas dabar perka butus

kaip sako aruodas.lt, dabar vidutinė m2 kaina Vilniuje yra 8 400 Lt.

jeigu perkamas butas gyvenimui, o ne trims mėnesiams, tai jo plotas 100 m2 vis tiek turi siekti

suma – 840 tūkst. Lt

tarkim, esu basas studentas ir santaupų neturiu.

skaičiuojam su Lietuvos taupomojo banko skaičiuokle

suvedam:

prašoma paskolos suma – 840 tūkst.

paskolos terminas – 25 metų

Litais, linijinis

šeimos mėnesio pajamos – tarkim, statistiškai lietuviškos 2*1,5 tūkst Lt = 3 tūkst.

mėnesiniai įsipareigojimai – tarkim, 500 Lt

saugusiųjų skaičius šeimoje – 2

vaikų/išlaikytinių skaičius šeimoje – 1 (suapvalintas vidurkis)

gyvenate – Vilnius

rezultatas – Bandykite dar kartą!

keičiu paskolos terminą – 40 metų

rezultatas – Bandykite dar kartą!

keičiu mėnesinius įsipareigojimus – 0 Lt (neimsiu jokių vartojamųjų paskolų)

rezultatas – Bandykite dar kartą!

keičiu šeimos pajamas – 5 tūkst. Lt (tarkim, uždirbsim kada nors daugiau)

rezultatas – Bandykite dar kartą!

keičiu šeimos pajamas – 10 tūkst. Lt (tarkim, uždirbsim kada nors ŽYMIAI daugiau)

VALIO!!!! gaunam paskolą.

sąlygos:

mėnesinė įmoka: 5789 Lt

kvailių kraštas.

Valstybės pinigų naudojimas reklamos straipsniams – Ne!

Penktadienį Sigita Migonytė iš „Verslo žinių“ kalbino, ką manau apie valstybės institucijų perkamus reklamos plotus. Griežtą komentarą jau esu išrėžęs diskusijose po TILS'o pristatyto žiniasklaidos korupcijos tyrimo. Ir šį kartą nuomonė gana griežta, mūsų tarnai yra tapę reklamos straipsnių narkomanais:

Tuo tarpu Liutauras Ulevičius, informacijos vadybos „EPRS Vilnius“ projektų direktorius, sako, kad premjeroargumentas būtų teisingas, jei tokia priemonė kaip plotų pirkimas institucijų būtų naudojama tik išskirtiniais atvejais, kai kitų priemonių nebėra, pvz., vyksta ūkininkų suraššymas ir gyventojų kitaip neinformuosi, kaip tik nupirkęs plotą spaudoje ir idėjęs informaciją. „Bet tokių išskirtinę priemonę reikia naudoti tik kai iššbandei visas kitas ir jos neveiksmingos“, – pabrėžia jis.



„O mūsų valdininkai tingi sukti galvą, kokią kampaniją ar akciją pasirinkti žmonėms informuoti, kaip tuos pačius pranešimus žiniasklaidai normaliai suraššyti, kad jie sudomintų žurnalistus. Jie naudoja lengviausią būdą – perka plotus. Ir taip įjunko, kad ėmė tai daryti kasdien, žodžiu, tapo reklaminių straipsnių narkomanais“, – pažymi p. Ulevičius.

Plačiau ir truputį nuosekliau sudėlioti akcentai – anglų kalba.

Straipsnio kopija lrt.lt

 


Public funds for advertorials – “No!”

Today Lithuanian business daily “Verslo žinios” presents a topic about ongoing discussion whereas public funds (the latest case – Ministry of Agriculture) should be used for advertorials.

From my perspective, we have clearly draw a line between several issues:

  1. Advertorials are ultima ratio, i.e. it is the tool to be used in the last case. In general advertorials have the lowest efficiency/price ratio, therefore they should be used, when other measures fail, still public institution must inform public;
  2. The more institution uses advertorials, the less they are effective
  3. Advertorials paid by public institutions should have several characteristics: Continue reading

Turtingi niekšai

Kiek begalvoju – nesu sutikęs nei vieno turtingo žmogaus, kurio turto kilmė būtų sunkus kasdienis darbas. Dažniausiai turtas būna atsiradęs arba privatizavimo šešėliuose, arba neaiškiuose metalo ar „važinėjimų“ į Rytus metu, arba įvairiose su mūsų visų (t.y. valstybės) pinigais susijusiuose iniciatyvose, arba katorgiškai įkinkius eilinius piliečius kokioje nors pogrindinėje siuvykloje.

Baisiausia, kad pirminis kapitalistinio virsmo etapas baigėsi ir dabar takoskyra (atskirtis) tarp nusikaltėliško „elito“ ir jam dirbančiųjų tik platėja. Bilų geitsų sėkmės istorijos – tai medus masėms, realiai tikimybė „iššokti iš voverės ratelio“ mažesnė nei laimėti pasaulinėje loterijoje.

Vat tada ir kyla klausimas, kaip tai pakeisti? Kaip padaryti revoliuciją, kuri nesukurtų naujo drakonų? Kaip apsaugoti mases nuo melagių ir vagių, kuriems kapitalizmo ideologija – puikiausia priemonė įkinkyti visus ir visur?

« Older posts Newer posts »