Kiek begalvoju – nesu sutikęs nei vieno turtingo žmogaus, kurio turto kilmė būtų sunkus kasdienis darbas. Dažniausiai turtas būna atsiradęs arba privatizavimo šešėliuose, arba neaiškiuose metalo ar „važinėjimų“ į Rytus metu, arba įvairiose su mūsų visų (t.y. valstybės) pinigais susijusiuose iniciatyvose, arba katorgiškai įkinkius eilinius piliečius kokioje nors pogrindinėje siuvykloje.
Baisiausia, kad pirminis kapitalistinio virsmo etapas baigėsi ir dabar takoskyra (atskirtis) tarp nusikaltėliško „elito“ ir jam dirbančiųjų tik platėja. Bilų geitsų sėkmės istorijos – tai medus masėms, realiai tikimybė „iššokti iš voverės ratelio“ mažesnė nei laimėti pasaulinėje loterijoje.
Vat tada ir kyla klausimas, kaip tai pakeisti? Kaip padaryti revoliuciją, kuri nesukurtų naujo drakonų? Kaip apsaugoti mases nuo melagių ir vagių, kuriems kapitalizmo ideologija – puikiausia priemonė įkinkyti visus ir visur?
Tik ishsilavinimo pletros budu.
Liutaurai, nesijauti turtingu? kaip cia yra?
kiekvieno didelio kapitalo pradžia yra nešvari.
o epitetas " turtingi niekšai" kvepia raudonojo ar robespjerinio teroro dvelksmu.
Tapk turtingas Liutaurai, nes darbo žmonių mylėtojų tavęs tikrai pavadint negalima.
kurie uždirbo pinigus "važinėdami", bet su prekėm, siuvo, kalė ir darė viską, kas tik tuo metu galėjo būti perkama Rusijoje, bet aš tai laikau "valdišką" darbą. Kai Lietuvoje trūko siūlų, prekiavo siūlais, kai trūko striukių – jas siuvo, pusę Sibiro aprengė trispalviais megztiniais, dar iki tol kol LT trispalvė buvo įteisinta, paskui pradėjo dirbti kaip "taksi", paskui persėdo ant "mikriukų", paskui pradėjo prekiauti automobiliais, o dabar jau turi "furas". Aš manau kad tai darbas, sunkus, pavojingas, pilnas rizikos ir pavojų. Jie pasistatė namus. Jauna šeima, užaugino 3 vaikus, dabar savo pirmąjį namo norį parduoti ir statosi kitą nebedidelį, ekonomišką namą tik sau, nes vaikai nesiruošia kartu gyventi. Aš tais žmonėmis žaviuosi, nes jie sugebėjo prisitaikyti prie kintančios situacijos, o aš visą gyvenimą pradirbau viename darbe ir senatvėje, kai teko išeiti – pasijutau invalidu. Dabar įsidarbinau naujoje sau aplinkoje ir didžiuojuosi savo mažais pasiekimais, pvz., kad sugebu pritapti prie naujų žmonių ir dar ko nors išmokti naujo. Palinkėčiau visiems dažniau keisti darbo vieta ar profilį ir gal tada aptiksite savo aukso gyslą… 🙂
zoozle'ai, taip, tai viena iš efektyviausių priemonių viduriniojo sluoksnio kūrimui
Rita, jau vien tai, kad gyvenu Lietuvoje, reiškia, kad esu tarp 5% pasaulio turtingųjų. todėl taip, esu turtingas absoliučiais masteliais, tačiau nesu turtingas lyginant sąlyginai Lietuvos mastu
kostia, sutinku, dėl to man ir nepatinka revoliucijos, kad jos gimdo tik tokius pačius išgamas. o vaisto nežinau, todėl ir klausiu, nesitikėdamas artimiausiu metu rasti atsakymą
taip, tikiu, kad tokių žmonių yra, tačiau vis tiek manau, kad didžioji jų darbų sėkmės dalis – tai ribų perženginėjimas esminiu momentu, t.y. sutelkiant kapitalą. po to iš tiesų – darbas duoda tarkim kokį 10% metinio pliuso. tačiau vieniems tas 10% yra nuo 1000 Lt/mėn, kitiems – nuo 100 tūkst/mėn. rezultatas gaunasi pernelyg ryškiai skirtingas
visais masteliais bet ne lietuvos mastu, ar tik nepriestarauji sau? 🙂
o siaip ziurek kas tave skatina rasyti viena ar kita tema?atsikeli ryte ir sugalvoji parasysiu apie tai?
esu tarp 5% pasaulio turtuolių, bet tarp jų – toli gražu ne pirmosiose gretose 🙂
dažniausiai rašau apie tai, kas krebžda galvoje ir neduoda ramiai gyventi – ar tai būtų žalia žolė, ar politikų balvonėjimas, ar gera šachmatų partija
O kam reikia buti turtingu? Sutinku, kad protingas turto minimumas turi buti. Ziurek tulas burzujus pasidaro turto,pradeda visko bijoti. Pleshiku, reketo,neturtingu giminaiciu ir draugu, turtingesniu konkurentu, potencialiu meiluziu ( kas dabar labai populiaru )ir t.t.:)) Pazystu turciu kuris kaip imanydamas slepe, kad jo bukas ir ishlepintas sunus buvo paliktas antrus metus mokykloje:))
O kaip manai ko reikia kad taptum turtingu? 🙂
moteriai tai viso labo reikia suvilioti turtinga vyra:)
o vyrui, kad tapti turtingu reikia nuo jaunumes buti kuo negailsetingesniam moteru kerams ir eiti savo keliu, tik laimes ir gyvenimo dziaugmo bus nuo to daugiau:)
arba vyrui reikia rasti turtingus uosvius, bet liks turtingu pastumdeliu:))
stabmeldy, labai teisinga mintis. siekdami turto mes patys save padarome turto vergais. dėl to man labai patinka viena pagrindinių budizmo idėjų – atsisakyk norų ir tapsi laimingas
Rita, manau, kad lengviausias kelias – dažni kompromisai su sąžine, tačiau išlaikant atsargumą (kitaip tas kelias nuveda į grotuotą gyvenvietę 🙂
Anonymous'e, gal ir taip, tik šiuo atveju mano nuomonė labai radikali – man nepatinka nei prostitutės, nei prostitutai. ir nebijau šiuo atveju tikrų dalykų vadinti savais vardais
Ash pazhystu, ir ne viena. Ir visai jie ne niekšai 🙂
Aishku zhiurint ka vadinsi "turtingas", ash Balticsuose tokiais vadinu turinchius >1 mil. USD net worth (turtas-isipareigojimai).
Vien sunkaus kasdienio darbo IMHO nepakanka, reikia naudoti galva ("work smarter") ir moketi deleguoti ir koordinuoti darba taip, kad butu sukuriama dar didesne pridedamoji verte. Aishku yra nemazhai neskaidrumo ir korupcijos tarp siandienos LT turtinguju, ir paskaichius laikrashciuose apie ju nuotykius, didelio pasitenkinimo tai nesukelia.
O budizmas – galbut tai yra atsakymas, bent kam nors 🙂 neatmestina, kad gal kokia diena tapsime budistais, kaip tas Robin Sharma, parashes "the monk who sold his ferrari"
Gal ir ne visi naujieji lietuviai yra turtingi nieksai. Aisku, lietuviskas verslas pereinamuoju laikotarpiu turejo savus "principus", kaip ir visose posovietinese salyse, nes tuo metu naudotis istatymu netobulumu ir gausybe spragu buvo daug lengviau nei dabar, taigi ir susikrauti maisa pinigu taip pat buvo lengviau nesukant sau galvos del kazkokiu principu ar istatymu, nes buvo tokie laikai. Gal Lietuvoje tai ne taip rysku, bet, pavyzdziui, Rusijoje ta atskirtis, ne tik pinigine, bet ir galios israiska tarp zmoniu yra mizliniska. Na tai padejo tokiems kaip Putinas uzurpuoti valdzia, nes daugumai skurstancios Rusijos zmoniu buvo skaudu ziureti i oligarchus, trisdesimtmecius milijardierius, tapusius tokiais per pora metu privatizacijos, taigi galima sakyti visu Rusijos pilieciu saskaita. Tregubova savo mielame atsiminimu romanelyje is pradziu tiesiog liejusi neapykanta ant siurbeliu oligarchu galu gale pripazino, kad jie praturtejo tiesiog veikdami pagal to meto taisykles, ir is esmes kiekviena is ju galetu istikti Chodorkovskio likimas, nes kiekviena is ju pagal dabartinius galiojancius istatymus butu uz ka pasodinti.
ne nepavydekim nepavydekim jiems…pvz. ATA Grushnys uzsiplojo su savo aeroplanu ( pravarde "smauglys" ),o tulas kitas ( gerai zinomas ) nuodijo savo sebrus ir vos nenuskendo iluzes su nauju porshu ant traku ledo:)) barshtys -amzinas pajuokos objektas su savo "lambo" ir"vertaliotais":)) ir t.t.
…net girdėti tarp laisvų ir normaliai mąstančių žmonių. Liutaurai – o tarp kelių procentų tu norėtum būti, kad jau jaustumeisi turtingas? Ir kelių metų būdamas norėtum pasiekti "viršūnę"? Šiaip tai jei uždirbi >5000 per mėn – tu jau tarp kelių turtingiausių procentų Lietuvių (neradau linko, bet ne taip seniai buvo Delfi straipsnis…)
Man pvz. būti turtingu tai nereiškia ką nors aplenkti. O atvirai kalbant, visai nenorėčiau būti tiek turtingas, kad manimi pradėtų domėtis žiniasklaida, traukti į kokius nors sąrašus {turtingiausi Kapsuko gyventojai pvz.}.
Manau, kad turto esmė, ar tiksliau jautimosi turtingu esmė yra galėti sau leisti kartais (ne per daug dažnai, nes taps rutina = nusibos) pildyti savo bei artimiausių žmonių svajones. O štai svajonės žmogaus visada keičiasi – apie ką svajojom būdami moksleiviai neberūpėjo tapus studentais – kartu su kursiokais kurti ateities planai pasimiršo radus pirmą darbą nuo 8 iki 20 val. – šios svajonės mus paliko kai pradėjome gyventi su mylimu žmogumi – o tada vaikai pradėjo neduoti ramybės, iš pradžių mintyse, paskui pokalbiuose su mylimuoju, o paskui iš tikrųjų – ai gal nebetęsiu…
Bottom line – turtingas ne tas, kurio NAV didelis, o tas, kuriam to užtenka.
P.s. o kad neįmanoma sąžiningai užsidirbti tai mano manymu stačiai netiesa. Tiesiog yra pasaulyje žmonių mėgstančių, kai jiems to norisi, įžvelgti blogumą visur kur, o kadangi pati didelės grąžos (greito praturtėjimo) esmė yra užsiėmimas kažkuo ko kiti nežino/nesugalvojo anksčiau – labai lengva taip teigti…
Vat 🙂
nu nu Liutaurai, gana gedingai postas atrodo, "turtingi niekšai", "revoliucijos", dar beliko surikti "tvarka bus". O gal tokiais parasymais populiarini savo blogą? plebėjų balsų gal ieškai; karoče iš tų blogų jokios naudos.