XVI amžiaus antroje pusėje į Lietuvą atkeliavo dabartinės Italijos teritorijoje išmąstyta naujovė – bastioninės pilys. Pasak Albino Kuncevičiaus, tai buvo natūralus atsakas į platų artilerijos naudojimą, ko paprastas mūras nebeįveikdavo. Pylimas, o juo labiau sutvirtintas, tapo nauju gynybiniu argumentu. Trigonometrijos mokslas pasiūlė taisyklingas geometrines formas, jų kampuose bastionus, kuriuos jungdavo aukšti pylimai – kurtinos.
| 1586 metais pradėta statyti itališkojo tipo Biržų pilis, kuri kartu tapo ir Biržų kunigaikštystės rezidencija. Karo mokslas privertė jau mažiau nei po pusės amžiaus (1637 m.) ją renovuoti pagal nyderlandų specialistų technologijas. Tvano rezultatus teko lopyti 1659-aisiais, tačiau ir šiuos panaikino Šiaurės karai.
Nuotrauka A. Petrašiūno, linijos mano. |
 |
| Nors tuomet valdyta Prūsijos, tačiau Klaipėdos pilis – ankstyviausia šiuolaikinės Lietuvos teritorijoje, statyba baigta XVI amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje.
Nuotrauka J. Bružinsko, linijos mano. |
a |
| Nesvyžius – kitos, geresnę lemtį istorijos vingiuose išlaikiusios Radvilų šakos rezidencija. Čia pilies statyba pradėta 1551, tačiau rimtesni darbai siejami su 1583 dirbti pradėjusiu italu Jonu Marija Bernandoni. Nuotrauka „Google Maps“, linijos mano. |
 |
 |
Palyginkim – Oslo Akershus tvirtovė turi daug įvairių bruožų, tačiau pagrindinė rekonstrukcija daryta tame pačiame XVI amžiuje (o tiksliau – 1531-1532 metais), kai bastioninės pilys buvo technikos viršūnė, pasiekusi mūsų platumas. Tiesa, Oslo pilis taip ir nebuvo priešų užimta, nebent atiduota…
Nuotrauka „Google Earth“, linijos mano. |
