XXI a. kasdienybės dienoraštis

Author: Liutauras (Page 134 of 216)

Bastioninės pilys – Biržai, Nesvyžius, Klaipėda, Oslas

XVI amžiaus antroje pusėje į Lietuvą atkeliavo dabartinės Italijos teritorijoje išmąstyta naujovė – bastioninės pilys. Pasak Albino Kuncevičiaus, tai buvo natūralus atsakas į platų artilerijos naudojimą, ko paprastas mūras nebeįveikdavo. Pylimas, o juo labiau sutvirtintas, tapo nauju gynybiniu argumentu. Trigonometrijos mokslas pasiūlė taisyklingas geometrines formas, jų kampuose bastionus, kuriuos jungdavo aukšti pylimai – kurtinos.

1586 metais pradėta statyti itališkojo tipo Biržų pilis, kuri kartu tapo ir Biržų kunigaikštystės rezidencija. Karo mokslas privertė jau mažiau nei po pusės amžiaus (1637 m.) ją renovuoti pagal nyderlandų specialistų technologijas. Tvano rezultatus teko lopyti 1659-aisiais, tačiau ir šiuos panaikino Šiaurės karai.

Nuotrauka  A. Petrašiūno, linijos mano.


Nors tuomet valdyta Prūsijos, tačiau Klaipėdos pilis – ankstyviausia šiuolaikinės Lietuvos teritorijoje, statyba baigta XVI amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje.

Nuotrauka J. Bružinsko, linijos mano.

a

 

Nesvyžius
– kitos, geresnę lemtį istorijos vingiuose išlaikiusios Radvilų šakos rezidencija. Čia pilies statyba pradėta 1551, tačiau rimtesni darbai siejami su 1583 dirbti pradėjusiu italu Jonu Marija Bernandoni.

Nuotrauka „Google Maps“, linijos mano.

 

Palyginkim – Oslo Akershus tvirtovė turi daug įvairių bruožų, tačiau pagrindinė rekonstrukcija daryta tame pačiame XVI amžiuje (o tiksliau – 1531-1532 metais), kai bastioninės pilys buvo technikos viršūnė, pasiekusi mūsų platumas. Tiesa, Oslo pilis taip ir nebuvo priešų užimta, nebent atiduota…

Nuotrauka „Google Earth“, linijos mano.

Klajūnas?!

Pagalvojau ir suskaičiavau, kiek esu sėslus:

  • iki 1995 rugsėjo – Utena;
  • iki 1996 rugsėjo – Kaunas, KTUG barakas;
  • iki 1997 kovo – Stamford'as, barakas;
  • iki 1998 birželio – Kaunas, KTUG barakas;
  • iki 2000 sausio – Vilnius, VU TF barakas;
  • iki 2002 rugpjūčio – Vilnius, I butas;
  • iki 2003 spalio – Vilnius, VU TF barakas;
  • iki 2005 sausio – Vilnius, II butas;
  • iki 2007 rugsėjo – Vilnius, III butas;
  • dabar – Vilnius, IV butas.

Taigi, per pastaruosius 12 metų gyvenamąją vietą keičiau 9 kartus!

Grinevičiūtė ir konservatoriai

Įvairių epitetų esu girdėjęs apie Rūtos Grinevičiūtės darbo metodus, tačiau kol kas ji savo asmeninės nuomonės neatskleisdavo ir ją galėjome spėti tik iš pasakojimo tėkmėj pasirenkamų klausimų ir jų formos. Prieš pora metų Rūta pradėjo kryptingai stotis į anti-rusišką žurnalistų grupę. Šiandien, matyt, Vytauto Landsbergio 75-mečio proga, interneto portale www.alfa.lt pagaliau viešai prisipažino palaikanti korifėjaus kryptį į Vakarus.

Džiaugiuosi kartu su kitais skaitytojais. Norėčiau, kad ir kiti žurnalistai aiškiai deklaruotų savo asmeninę poziciją ir principus. To lygiai taip pat trūksta pagrindiniams žiniasklaidos kanalams – su nekantrumu laukiu pirmosios viešai Lietuvoje paskelbtos redakcinės politikos (pavyzdžiui, „Reuters“ ar BBC).

Himnas meilei

Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai.



Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą; jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.



Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, – nieko nelaimėčiau.



Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.



Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,



nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai.



Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.



Meilė niekada nesibaigia.



Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas.



Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės.



Kai ateis metas tobulumui, pasibaigs, kas netobula.



Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška.



Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas.



Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.

P.S. 1 Kor 13,2 – negaliu nepasidalinti

Oslas (Oslo) kaip pažadėtoji žemė

Kaip pavadinti miestą, kuriame dirba tikrai ne vienas ir ne du lietuviai? Ką šis miestas reiškia man, tiesiogiai darbine veikla susijusiam?

Kol kas žinau mažai. Nuo senų mokyklinių Kopenhagos įspūdžių 1997-ųjų rudenį, vėlesnių kelionių į Helsinkį, Stokholmą Skandinavija yra ne ta pasaulio pusė, kuri traukte trauktų. Kita vertus, tokį jausmą sukelia tik ta pati Lietuva 🙂



Kaimyninis Stokholmas ne taip seniai paskelbė kasmetinių Nobelio premijų laureatus. Vienas iš jų – Alas Goras (Al Gore) – kaip tik kalba apie tai, apie ką spalio 15-ąją kalba kolegos blogeriai. Aš tik komentuoju, nes pernelyg tai paprasta. Daug sunkiau bent savaitę išlaikyti savo automobilį garaže ir naudotis visuomeniniu transportu. Kalbos nieko nepakeis, galime pasikeisti tik patys. Deja, čia turiu labai prastą nuojautą..

Vieša paslaptis, jog Norvegija II-ojo pasaulinio karo metu palaikė Vokietiją. Todėl gal ne toks atsitiktinis vokiškos tvarkos ir skandinaviškojo atšiaurumo derinys sklando ore.
Ir truputį keistokai atrodo miesto pakraštyje įkurtas holokausto muziejus..

Kita mintis – ar tik atsitiktinumas, kad Skandinavijoje gana daug mecenatystės pavyzdžių? Vigelando skulptūrų parkas – vienas iš tokių, kam čia dar kartą minėti dinamito išradėją?

Tad toks tas pirmas Oslo įspūdis. Dar verta paminėti dideles kainas, hamburgerių maniją, karalystę, nuotraukų parodą po atviru dangumi  prie merijos, prostitutes ir nusikaltėlius iš Lietuvos, bankomatų trūkumą ir visai ramų miegą 😉

« Older posts Newer posts »