Apie būtinybę ir poreikį remtis gerąja ES praktika ir imtis aktyvios valstybės komunikacijos apie Covid-19 pandemijos problemas ir iššūkius rašiau dar 2020-ųjų birželį (Kaip įveiksime melą apie skiepus?). Vėliau žiniasklaidoje ne kartą komentavau, kad viešinimo kampanija nepateisinamai vėluoja, valstybė teikiami argumentai nepankakami arba neatliepia realių informacijos poreikių (Apie skiepų komunikacijos principus ir vėluojančią kampanijos pradžią).

Šiandien, baigiantis antriesiems pandemijos metams, galima konstatuoti, kad tiek praėjusios kadencijos, tiek dabar dirbanti Vyriausybės neskyrė pakankamai pastangų, todėl turėtų prisiimti atsakomybę. Tiek Vyriausybė in corpore, tiek Sveikatos apsaugos ministrai Aurelijus Veryga ir Arūnas Dulkys asmeniškai atsakingi, kad Lietuva neparuošė ir nevykdo masinės bei paveikios viešinimo kampanijos.

Be reikšmingo masto, nuoseklios ir visus valstybės piliečius pasiekiančios informacijois Lietuvoje suvešėjo ir dominuoja įvairiausi Covid-19 dezinformacijos naratyvai (žr. mano pranešimą konferencijoje apie politikų komunikaciją). Tai reikšmingai prisidėjo prie abejonių formavimosi ir įsitvirtinimo visuomenėje.

Naujausiose visuomenės nuomonių apklausos fiksuoja mažėjantį palaikymą valstybės skiepų politikai, visuomenėje įsitvirtinusi reikšminga piliečių dalis, kurie atvirai ar pasyviai prieštarauja mokslo tyrimais pagrįstam koncensusui. Apklausos rodo, jog naujus valstybės politikos iššūkius – vaikų skiepijimą, galimybių paso jiems taikymą – remia vos kas šeštas pilietis. Tai tik papildo bendrą nepasitikėjimo Vyriausybe ir jos priimamais sprendimais atmosferą. Skaidrumo stoka tarpsta visuomenei neatskleidžiant argumentų dėl Galimybių paso politikos, galimų naujų karantinų įvedimo aplinkybių.

Tokioje informacinėje aplinkoje SAM organizuotas viešinimo kampanijos konkursas buvo nepateisinamai pavėluotas, ydingai formuluotomosi sąlygomis, tačiau ir jis šių metų lapkričio pradžioje buvo nutrauktas (nuoroda).

Dėl valstybės (Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos) neveiklumo susidariusiame informaciniame vakume tarpsa „alternatyvios tiesos“ lyderiai ir skleidžia nepatikrintą, dažnai melagienomis paremtą informaciją. Nėra aiškaus ir centralizuoto valstybės komunikacijos centro, kuris proaktyviai užkardytų melagingos informacijos sklaidą. Atskirų žiniasklaidos priemonių iniciatyvos pagirtinos, tačiau, akivaizdu, nepakankamos.

Tokia situacija sėkmingai naudojasi politikos oportunistai, kurie aiškumo trūkumo, baimės atmosferoje renka savo populiarumo balus. Jų skleidžiamos ir, tikėtina, finansuojamos, idėjos bei naratyvai sulaukia visuomenės dėmesio ir palaikymo.

Gera žinia, jog valstybė vis dar gali pakeisti savo požiūrį. Taip, dabar jau reikėtų pradėti nuo neigiamos situacijos ir padarytų klaidų taisymo. Tačiau nieko nedaryti ir toliau tikėtis piliečių sąmoningumo gali tik visiškai komunikacijos svarbos nesuprantantys lyderiai.

Iliustracijai panaudota Towfiqu barbhuiya iš Unsplash nuotrauka