Vienas įdomesnių protinių užsiėmimų – tai religinė diskusija su giliai tikinčiaisiais. Pavyzdžiui, sutikęs kataliką jo pirmiausiai paprašau iš eilės išvardinti dešimt Dievo įsakymų. Rezultatas – be klaidų išvardina gal kas trečias-ketvirtas uolusis katalikas. Antrąjį klausimą – kas tai yra Šventoji Dvasia – deramai atsakyti ir paaiškinti sugeba tikrai retas. Profesionalus kamuoju su klausimu, kodėl celibatas „sukurtas“ visuotiniame susirinkime, o ne pažodžiui laikantis Šventojo Rašto.
Šios mano provokacijos nėra atsitiktinės – jos kyla iš bandymų aiškintis ir suvokti tikėjimo tiesas. Deja, daugeliu atvejų aiškaus ir paprasto atsakymo religijos neturi. Dar daugiau – daugelis tikinčiųjų yra ne tai, kad stropios bandos avys, bet pasiklydusios ir prietaruose, savuose svaičiojimuose ir religijos dogmomis nepagrįstuose teiginiuose paskendę personažai.
Šiuolaikiniame pasaulyje vyraujantis asmens ir jo teisės viskuo abejoti kultas išvirto į milijonus versijų, kurios nei prasmingos, nei atitinkančios religijos mokymą, nei dažnai sietinos su sveiku protu. Viena iš to pasekmių – tai visiškas nesusivokimas, kuo skiriasi atskiros krikščionybės šakos. Pavyzdžiui, bene vienintelis skirtumas, kurį daugelis katalikų galėtų įvardinti kaip esminį protestantų tikėjimo principą – tai tiesioginis ryšys su Dievu, o paprastai šnekant išpažinties tarpininkui – kunigui – nebuvimas. Tačiau tai toli gražu ne vienintelis ir ne pagrindinis skirtumas. O kur kiti?
| Katalikai |
Ortodoksai |
Protestantai |
|
| Vadovas | Apaštalai (vėliau – popiežiai) kaip Jėzaus Kristaus bažnyčios paveldėtojai | Mokymų tęstinumas svarbiau nei tiesioginė paveldėjimo linija | |
| Popiežius |
Neklystantis ir vienintelis bažnyčios valdovas | Popiežius yra pirmas, kai ortodoksas, tačiau dabar turi sugrįžti į tinkamą kelią. Jis yra klystantis, neklysta tik visuotiniai susirinkimai (pripažįstami septyni įvykę nuo 325 iki 787 m.) | Vienintelis neklystantis mokymas – Biblija, o popiežius yra tik katalikų bažnyčios vadovas |
| Biblija | 39 Senojo Testamento ir 27 Naujojo Testamento knygos, taip pat Apokrifa | Nepripažįsta Apokrifos | |
| Šventikai | Kunigai ir vyskupai tik vyrai, celibatas privalomas | Panašu į katalikus, tik šventikai gali vesti iki įšventinimo. Vyskupams celibatas privalomas | Moterys gali būti šventikėmis, celibatas neprivalomas. Anglikonai svarsto klausimą dėl moters skyrimo į vyskupo vietą |
| Kristus mišių metu |
Šventoji Dvasia mišių metu nusileidžia (pas katalikus – per kunigą) ir stebuklo pagalba paverčia vyną ir duoną Kristaus krauju ir kūnu | Vynas ir duona nekeičia savo turinio | |
| Šventoji Dvasia | Šventoji Dvasia kyla kartu iš tėvo ir sūnaus | Šventoji Dvasia kyla tik iš tėvo ir siunčiama Kristui kaip tarpininkui | = katalikai |
| Santuoka ir skyrybos | Neatšaukiamas susitarimas, kurį nutraukti gali tiktai kanonuose paminėtų išimčių atvejais | Mistinė vyro ir moters sąjunga, kuri gali būti nutraukta tik neištikimybės atveju | Santuoka yra sutartis ir nėra nenutraukiama. Skyrybos leidžiamos kaip žmogiško silpnumo pripažinimas |
| Marija ir jos nekaltumas | Dvi pamatinės dogmos – Kristus pradėtas nekaltai. Kaip nekaltai pradėtas jis neturi prigimtinės nuodėmės | Nepripažįsta nekalto prasidėjimo. Nepripažįsta ir prigimtinės nuodėmės, todėl Marijos nekaltumas nėra būtinas | Atmeta Marijos nekaltumą, tik Kristus buvo nekaltas |
| Skaistykla |
Vieta nemirtinų nuodėmių atpirkimui, prieš patenkant į dangų | Tarpinė būsena tarp žemės ir dangaus, tačiau nuodėmės atperkamos žemėje | Kristaus mirtis ant kryžiaus yra pakankama atpirkti mūsų nuodėmes, skaistykla nepripažįstama |
| Sakramentai | Yra septyni sakramentai – krikšto, sutvirtinimo, komunijos, atgailos, kunigystės, santuokos, ligonių patepimo | Yra tie patys sakramentai (sutvirtinimas suprantamas kitaip), tačiau tai nėra baigtinis sąrašas | Yra tik du sakramentai – krikšto ir komunijos |
| Šventieji | Šventi žmonės, įvykdę bent du stebuklus, gali būti tarpininkais tarp žmogaus ir Dievo | = katalikai, tik nėra stebuklų reikalavimo | Visi krikščionys yra šventieji, kviečiami kartoti Kristų. Tik Kristus yra tarpininkas į Dievą |
| Išganymas | Išganoma per Dievo malonę ir gerus darbus. Tai procesas, o ne vienkartinis veiksmas | “Tikėjimas veikiantis per meilę” – visą gyvenimą trunkantis procesas, kai tikintysis siekia tapti kuo artimesnis Dievui | Dievo dovana per Kristaus auką, kai žmonės tampa tinkami Dievo teisingumui |
Lentelei naudojau keletą šaltinių – Comparison between Orthodoxy, Protestantism & Roman Catholicism, Comparison Chart: Catholic & Protestant Beliefs.
Įdomūs sugretinimai ir pastebėjimai. Dar galite paklausti, kodėl, pavyzdžiui, Jėzaus prisikėlimo dieną švenčiame ne kurią nors konkrečią dieną, o pirmąjį pilnaties sekmadienį po lygiadienio? Religinių prietarų daug, tačiau žmonės net nesusimąsto apie tai. 🙂
Labai idomu ir naudinga. Aciu.
Svarbu ne diena, o pats Prisikėlimo faktas. Švenčia ta dieną, nes Lietuvoje katalikai – populiariausia religija. Kitos denominacijos iškelia Jėzaus Prisikėlimo svarbą, ne konkrečią diena. Dievo laikas – ne žmonių laikas. Svarbi širdies pizicija, o ne konkrečios datos.
oooo… Velykų datos klausimas – amžina kančia tikintiesiems 🙂 sakyčiau, net šiek tiek būtų sadistiška naudotis šia silpnybe 🙂
Labai norisi tokius dalykus sustayti į lentynėles, kur skirtumai atrodo tik techniniai ir juokingi. Iš tiesų, visas pasaulio matymas ir interpretacija skirtingose denominacijose yra skirtingi, net labai. Ir tai toli gražu ne lentelėmis atskleisti. Aišku, kaip pradinė savišvietos priemonė – tinkama, bet tik tiek. O toliau turi vesti asmeninė patirtis ir suvokimas, rimta religinė literatūra.
“rimta religine literatura” geras bajeris, dekui :DD
kkaa, kaip ten bebūtų, bet dergtis iš žmogaus dėl jo religinių įsitikinimų ir dėl to atsiradusio specifinio požiūrio į literatūrą yra kiek mažvaikiška. Ypač pasislėpus už anoniminės kaukės.
🙂
as paprasciausiai nekenciu dvigubu standartu ir butent del to neketinu kaikuriu temu nagrineti/zvelgti kitaip nei i kitas, norint kritiskai mastyti negali buti jokiu islygu ir nuolaidziavimu, save apgaudinedami niekur nenueisim, galu gale anksciau ar veliau tai vistiek “islys” ir tures buti pasakyta tas kas galvojama, ir tai net ne pagarbos ar jos nebuvimo klausimas, amen
Liutaurai, ačiū už pastebėjimus, tikiuosi, kad panašių tinklaraščio įrašų bus ir daugiau!
Iš tiesų, apie religiją žinome labai mažai. Vieną vertus dalis piliečių tik vaidina tikinčiuosius ir todėl nepasidomi kuo tiki. Kitą vertus net, jei ir bandai domėtis, patenki į painų reikalą: švento rašto originalo kalba skaityti nesugebi, o įvairūs religijos aiškintojai patys nebūtinai supranta ką kalba. Pvz.: prieš kurį laiką buvau nustebęs, kai sužinojau, jog dalis davusių vienuolio įžadus nėra net biblijos perskaitę (nekalbant jau apie, kad neužtenka vien perskaityti, kad suprastum ką ten rašo).
Kaip gerai išsilaikiusi komjaunuoliška sąmonė – tarybiniais laikais tai vadinosi mokslinis ateizmas, taip taip, lygiai tas pats – visokios lentelės, palyginimai, tariamas tikėjimo tiesų išmanymas – ir žinoma begalinis pasitenkinimas savimi
Lentelėje yra klaidų. “Velnias slypi detalėse” 🙂
Pvz.: popiežiaus neklystamumą katalikai pripažįsta tik tikėjimo klausimais.
Sakyčiau, šiek tiek profaniška neturint gilių teologinių žinių užsiimti tokiais “rimtais” apibendrinimais.
kkaa: na, jei jau taip, tai galima juoktis ir iš sąvokų ‘rimta filosofinė literatūra’, ‘rimta etinė literatūra’, ‘rimta estetinė literatūra’.
Visa tai, kaip ir religija, yra iš esmės pripažintų dogmų, kuriomis grindžiama tolesnė raida, ir tarpusavio susitarimo klausimas.
Vilkui, Arūnui: tiesiog kietakaktiška ir kvaila smerkti kažką, kas padaryta ne profesionalo, ne tobulai. Juk žmonės domisi, ieško. Nesame tobuli nė vienas, ir nė vienas mūsų darbas nėra be priekaištų. Tik, dirbant tiek megėjiškai, tiek profesionaliai, svarbu gera intencija. Tikiu, kad ji šiuo atveju iš tiesų yra.
tikrai taip, galima, nesupyksiu. o kas cia per standartai ir kieno jie sukurti? bet jei jau norisi lyginti religija su filosofija tai man sunkiai gautusi vien jau del to kad vienu atveju pamastymai ir lieka pamastymais smegeninei palavinti, kai tuo tarpu kitu atveju gyvenama remiantis sukurtomis pasakomis. ar is tikro tokia didele dalis zmoniu tokie silpni nesugebantys susikurti motyvacijos gyvenimui ir butinai verkiant tiesiog prasosi pasakomis paremto vadovelio gyvenimui?
O ką tu išpažįsti? Kuom tiki? Kokia ta tavo gyvenimo motyvacija?
anonime kkaa, neatsakiau ir neatsakinėsiu į jokius tavo komentarus, tik norėjau pastebėti, kad esi 1) piktas ir 2) neišsilavinęs. Labai prastas derinys, jeigu tikiesi gyventi laimingą bei prasmingą gyvenimą.
Liutaurai, o Lietuvos piliečių galėtum paklausinėti, kiek Seimo narių yra ar kiek yra ministerijų – apturėtum ne menkesnį malonumą pamatęs, kad dauguma tik apsimeta piliečiais (kaip čia kažkas sakė).
O labiau sumanius galėtum pakamuoti (visai nesadistiškai) klausimu – o ką sako Lietuvos konstitucijos 7 straipsnis?
Įdomi lentelė, betgi krikščionybės šakų yra daugiau, pvz. rytų bažnyčios: koptai, armėnai, sirai, nestorininkai ir t.t Kokie jų skirtumai? Be to protestantų šakų yra daugybė, ar visi vienodai vertina minėtas tezes?
Įdomus pastebėjimas apie savo tikėjimo tiesų nežinančius tikinčiuosius, bet manau tai lygiai taip pat būdinga ir ateistams ir išvis apie Dievą nemąstantiems.
Kiek tikinčių evoliucijos teorija pasakys ne vien nuvalkiotą frazę, kad žmogus išsivystė iš beždžionės, bet ir apibūdins tą procesą konkrečiau? Kiek iš šaukiančių apie pažeidžiamas žmogaus teises ar neva beįsikuriančią policinę valstybę tiksliai įvardys būtent tas teises, kurias jam garantuoja Konstitucija, įstatymai ar konvencijos? Kiek iš pripažįstančių didžiojo sprogimo teoriją tinkamai nupasakos ir žvaigždžių ar planetų susidarymą po to sprogimo?
Deja, laida “Klausimėlis” nors ir ištraukia iš konteksto “juokingus” atsakymus į iš pažiūros lengvus klausimus, tačiau atspindi ir tą tiesą, kad daugumai žmonių neįdomu žiūrėti toliau nugirstų ar populiariuose žurnaluose paskaitytų pasakojimų. Nuomonės ir tikėjimo prisiėmime dažnai daugiau lemia konformizmas ir antikonformizmas – t.y. kokios nuomonės laikosi aplinkiniai. Ir tas pats pasakytina tiek apie krikščionybės, tiek apie ateizmo pasirinkimą, tikėjimą ar ne konkrečiomis teorijomis.
santuoką ” nutraukti gali tiktai kanonuose paminėtų išimčių atvejais”?
Ne, tik pripažinti neįvykusia.
kai bus tavo paskutinioji valanda ir taves paklaus ( jeigu spes) koki kapo zenkla noretum tureti ,ko gero tai bus krikscioniu kryzius?
o gal liutaurai zvaigzde? menulis? ar kas kita?
manau visi cia diskutave atsakyma zino…tai va cia ir yra tavo religija:)
na tiesa dabar pilna mada laikyti urnu kapsules namuose po sofa ar knygu lentynoje…:)
Įdomus palyginimas. Vis dėlto tai labai “kapotas” ir griežtas palyginimas, todėl jis neatspindi tikėjimo prasmės. jei įsigilintume į pačią visų tikėjimų prasmę, tai suprastumėme, kad visos kalba apie tą patį tik skirtingomis išraiškomis, formuluotėmis, vaizdiniais bei apeigomis. Kaip sakoma “Yra daug kelių, bet tiesa viena”
Perskaitęs šios knygos apžvalgą, prisiminiau šį Jūsų tekstą, ir pagalvojau, kad galite susidomėti.
http://www.firstthings.com/onthesquare/2013/04/seeing-the-whole-in-the-part
Deja protestantai neturi teisės ordinuoti moterų į vyskupus, ar kitaip leisti būti kūnige ir t.t.
Moters vieta aiškiai nusakoma biblijoje, jos vieta šviesti vaikus, slaugyti ligonius remiantis Dievo žodžiu ir t.t. Noras ordinuoti moterys veda į liberalizmą, kurio pasekoje vyksta degradavimas ir Rašto interpretavimas politiniais ir socialiniai sumetimais, lygių teisių galimybėmis ir bla bla bla… ir tai savivalė. Jei jau taip drąsiai rašote apie skirtumus, tai rašykite teisingai.
Na… Katalikų galėtų paklausti ką mano apie Šventosios Dvasios dovanas? Tokias kaip meldimasis kitomis kalbomis, stabus.. Jeigu Dievo žodis sako negarbinkite stabų, tai jie Marijos statulos prašo Lietuvai laimės… Tiesiog puiku. Ir tarpininkas tiesa, tik Jėzus.
Marija yra tarpininke tarp zmoniu ir Jezaus .
Nemanau, kad kas nors nesidomėjęs rimtai supras išganymo klausimą, kuris čia nušviestas itin keistai. Paprasčiausiai galėjo parašyti, kad katalikai – išganoma per Dievo malonę ir gerus žmogaus darbus. Protestantai – tik per Dievo malonę. Tai reiškia, kad anot jų melskis, daryk ką nori, bet jei nepatinki Dievui, tai ir degsi pragare, nors būtum ir Jonas Paulius II ar Marija Teresė. Visai neatskleistas požiūris į žmogų, jo prigimtį, o pasitenkinta tik paviršutiniškais skirtumais. O iš tiesų skirtumai tarp katalikų ir protestantų yra neįtikėtinai dideli, jų čia belekiek galima išvardinti. Jei jau juos sesėmis ir broliais reiktų vadinti, tai jau labai nuklydę broliai ir sesės.
Greta. Kad ir kokia malda meldiesi, Dievas ją supras. Pripažinkim, neišsilavinusi bobutė nežino senovės kalbų ir jei mintinai tą tekstą iškaltų jis nebūtų nuoširdus, pažiūrėk kaip seniau lietuviai lenkiškai meldėsi – visai beleką kalbėjo nesuprasdami. O stabus garbina turbūt tik pagonys. Visi paveikslai ir statulos tėra tik simbolika, o ne garbinimo objektas. Pavyzdžiui, jeigu per facebook’ą rašinėjies su mylimuoju ir matai jo nuotrauką, tai juk myli ne nuotrauką, o mylimąjį kuriam rašai, panašiai ir su katalikais – siekiama turėti tai, kas mums leistų prisiminti Dievą, Mariją, šventuosius.
Moteris galėtu mokyti tikinčiuosius, prisiminkite juk Jėzus Marijai kalbėjo ir ją mokė, o kodėl Marija negalėtu būti mokytoja ar pašvęstoji, juk šiandien daugybe moterų yra mokytojos.
Esu katalikė .Praktikuojanti ,tačiau einu į sekmininkų bendruomenę šlovinimui ,Šv rašto studijoms ir t.t. Puikiai suderimu abi bažnyčias .Sekmininkai turi tai ,ko neturi katalikai t.y. be galo su malda šlovinimai ,Šv Rašto studijos (per kurias man atsivėrė akys ir aš dabar geriau jaučiuosi ir suprantu melsdamasis ,katalikų bažnyčioje)Tačiau sekmininkai neturi sakramentų ,(Aš ne tokia šventa ,kad galėčiau be išpažinties gyventi ,nors sekmininkai tikrai dorai gyvena ,mąsto -sąžiningi prieš save ir prieš Dievą.)Vienu žodžiu iš sekmininkų paimu ,tai kas geriausia ,o į tuos prieštaravimus ,tarkim dėl Marijos ,dėl skaistyklos ,dėl maldų už mirusį -aš turiu savo nuomonę ir mes puikiai dėl to sutariame ,kartu šlovindami Jėzų.Aš žiūriu į tai ,kas mus jungia ,o ne tai ,kas skiria .
vatikanas padare baisiausia nuodeme nes iskraipe 10 Dievo Isakymu, panaikino 2traji o kad nebutu 9 o 10 tai desimtaji padalino i dvi dalis, visi popieziai keliaus i pragara su savo sukurtais sventaisias