The story began on February 27th, when I've applied to the press office of Lithuanian Parliament for the accreditation as a journalist. Decision was negative, therefore on Thursday (April 26th) I've initiated the case in Vilnius regional administrative court. A short overview of discussed question is presented here in English.
My position is based on several arguments (full text and details – above in Lithuanian):
- the essence of media accreditation process;
- range of subjects, who are entitle to the right of self-expression (freedom of speech, free speech in US under Ist amendment);
- definition of „journalist“ in Law on Provision of Information to the Public;
- requirement of „professional basis“;
- form of a contract between natural person and mass media entity;
- position of the Lithuanian journalists' ethics inspector.
P.S. (for English readers) – please do not hesitate to comment or email me in case any specific details would help you to understand better the latest situation.
Kalbant apie blogeriu kaip zurnalistu teises – JAV jau vienas atsedejo uz tai keleta menesiuku (zr. linka)
http://www.economist.com/world/na/displaystory.cfm?story_id=E1_JDDJTPT
iš šiuo metu ~200 už grotų gyvenimą leidžiančių žurnalistų ~65 yra blogeriai..
ne, ne iš lietuviško pavydo ar šiaip iš piktumo ar kaip suraukto snukio pasireiškimas rašytine forma. tiesiog pikta, jog dėl tokių niekų "pakūrei" ne tik kad internetines diskusijas, bet dar ir įvelei į tai ir taip lėtai besisukančius biurokratinius ratus, beigi teismus. Kurie dėl tavo absurdų privalės reaguoti, skirti laiką ir galbūt dėl tavo ambicijų kokia nors tikrai svarbi byla bus atidėta neapibrėžtam laikotarpiui.
Tavo ego toks didelis ar dėmesio trūkumas? kaip yra?
nes aš nuoširdžiai netikiu, jog Lietuvai atėjo laikas turėti žurnalistus-blogerius (jei apskritai priimt tokį apibrėžimą ir nekvestionuot jokių su tuo susijusių aplinkybių)
ilgokai mąsčiau, ar verta veltis. ir nutariau, kad geriau jau tapsiu tuo blogiečiu, kuris eikvos ir taip brangų biurokratų laiką, nei leisčiau, kad interneto žiniasklaida eitų tuo keliu, kurį dabar siūlo viena žiniasklaidos grupė. būtina kovoti už galimybes atveriantį internetą ir parodyti, kad toks jis gali būti. kad čia daug purvo – nieko keista, tas pats dedasi ir šiapus kompiuterio ekrano.
norejau pasakyti, kad labai remiu tavo Liutaurai pastangas blogus kelti iki alternatyvosios ziniasklaidos, kai reikia pasakyti koki argumenta uz blogus visada naudoju tavo mintis 🙂 Taip ir toliau – saunuolis
ačiū už gerą žodį!
palaikau visokiom keturiom! reikia truputi biurokratams duot galva pasukt, kad dyki nesedetu
o gal galetum paaiskint siek tiek – kas tiksliai yra akreditacija ir ar dabar as, kaip pileitis rasydamas koki strp i laikrasti ko skiruosi nuo darbo sutarti pasirasusio zurnalisto teisiu ir atsakomybes atzvilgiu?
pumba, iš tiesų, šioje vietoje pritaikiau patarlę "leisk kiaulę po stalu, tai ta ir ant stalo užlips". bijau, kad teismas ją gali pritaikyti ir mano atžvilgiu 😀
churchill'e, akreditacija duoda teises ilgam laikotarpiui. vieno straipsnio rašytojas teoriškai turi tokias pačias kaip ir pagal darbo sutartį dirbantis asmuo, tačiau praktikoje jam atsiranda papildomų barjerų – laikas, papildomi popierizmai ir pan.