XXI a. kasdienybės dienoraštis

Begemotai, kurie bijojo skiepų: 5 išsiskiriančios visuomenės grupės

Septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje sovietų sąjunga sprendė struktūriškai labai panašią problemą, su kuria šiandien susiduria ir visas pasaulis. Po antro pasaulinio karo į sovietinę „normą“ grįžęs gyvenimas reiškė ir augančias sveikatos apsaugos sistemos galimybes. Mokslo pasiekimai masiškai plečiant skiepijimo (nuo įvairių ligų) praktiką kartu reiškė, kad didelė dalis visuomenės skeptiškai ar net įtariai vertino mokslo siūlomas naujoves.

Sovietinė propaganda ieškojo įvairių būdų ir vienas iš tokių, skirtas ne tik spaliukams ar pionieriams, buvo 1966 metais „Союзмультфильм“ išleistas animacinis filmas „Apie begemotą, kuris bijojo skiepų“. Jo pagrindinis herojus – begemotas, kuris dreba, prakaituoja, bala ar net bando pabėgti.

Animacinio filmo „Про бегемота, который боялся прививок“ kadras, 1966 m.

Šis vaikams skirtas kūrinys yra puikus kūrybiškos komunikacijos pavyzdys. Kai ne tik vaikai įsitraukia ir išgirsta pagrindinę žinią – nori nesirgti, reiškia, reikia skiepytis. Šį sovietinės propagandos kanalais tiražuotą filmuką pamatė ne tik vaikai. Nors puse akies jį žiūrėjo ir suaugusieji – tėvai, seneliai. O humoro forma pateikta informacija apie skiepų bijantį begemotą (vėlgi, asociacija į nepaslankų, lėta, naujovių bijantį eilinį pilietį) nugulė giliai daugelio vėlesniais sovietiniais metais gimusių vaikų sąmonėje.

Ką tai turi bendro su šių dienų Lietuva ir viso pasaulio bandymais paskatinti kuo didesnę žmonių dalį skiepytis ir taip suvaldyti Covid-19 šėlsmą? Ryšys tiesioginis – tai geras pavyzdys, kad reikia ieškoti kūrybiškų būdų kalbėtis su įvairiausiomis visuomenės grupėmis ir joms priimtina forma aiškinti, rodyti, atsakyti į klausimus ir abejones.

Su kuo labiausiai reikia kalbėtis, rodo neseniai Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonių apklausa. Jo pagrindinė išvada – skiepytis nuo COVID-19 sutiktų 64 proc. Lietuvos gyventojų („tikrai taip“ – 41 procentas, o „greičiau taip“ – 23 procentai). Neapsisprendę teigė esantys 16 procentų, „greičiau ne“ ir „ne“ atsakė po 10 proc. respondentų.

Tad kas dažniausiai patenka į tuos 16+10+10 procentų Lietuvos gyventojų, kurie neapsisprendę arba yra linkę nesiskiepyti? Šiuos atsakymus pateikia kryžminiai apklausos rezultatų pjūviai, kai analizuojame skeptiškai nusiteikusių respondentų sociodemografinius požymius, t.y. kuriose atskirų rodiklių grupėse dominuoja neigiami atsakymai.

Pirma, aiškiai išskiria jauniausių (18-25 metų amžiaus) respondentų grupė, kurioje nusiteikimas skiepytis itin menkas. „Tikrai taip“ ir „Greičiau taip“ čia rinkosi 51,3%, kai bendras rodiklis 63,8%. Tuo pat metu neigiamus atsakymus („Tikrai ne“ ir „Greičiau ne“) fiksavo 25,2% bendrajam rodikliui siekiant tik 20,1%.

Antra, akivaizdus skirtumas, jog skiepų labiau bijo mažesnio išsilavinimo gyventojai. Jeigu aukštąjį ir nebaigtą aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai „Tikrai taip“ ir „Greičiau taip“ rinkosi 71,3% atvejų, tai vidutinį ir specialųjį vidurinį jau tik 62,1%, o nebaigę vidurinio – 48,6% atvejų.

Trečia, pajamų lygis vienam šeimos nariui irgi yra rimtas signalas, jog požiūris į skiepus skirsis. Pavyzdžiui, „daugiau nei 700 €“ vienam ūkio nariui gaunantys respondentai „Tikrai taip“ ir „Greičiau taip“ skiepysis 74,1% atvejų. Uždirbantys 501-700 € teigiamus atsakymus fiksavo 71,4% atvejų. Tuo metu uždirbantys 301-500 € jau rinkosi tik 61,2% atvejų, o skurdžiausiai gyvenantys ir uždirbantys iki 300 € tikrai/greičiau skiepysis tik 58,3% atvejų.

Ketvirta, požiūris į skiepus tiesiogiai susijęs ir su profesija bei pagrindiniu užsiėmimu. 88,3% respondentų tarp aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų nusiteikę teigiamai. Tuo metu tik 40,0% namų šeimininkių atsakė teigiamai (tiesa, suminis šios grupės respondentų skaičius mažas, todėl rezultatą galėjo lemti ir didesnė santykinė paklaida). Didžiausioje rizikos grupėje esantys pensininkai tikrai ir greičiau skiepysis tik 61,8% atvejų. Bedarbiai – 52,3%, studentai ir moksleiviai – 59,7%, darbininkai ir techniniai darbuotojai – 58,1%. Geras rezultatas ir tarp specialistų bei tarnautojų – 70,6%.

Penkta, ką galima spėti iš ankstesnių požymių, skirtumai vertinant skiepijimą atsiskleidžia ir skirtingose gyvenamose vietovėse. Pavyzdžiui, vertinant akivaizdžiai neigiamai skiepus vertinančius („Tikrai ne“ ir „Greičiau ne“) didžiuosiuose miestuose sudaro tik 17,8% respondentų, kai kaimo vietovėse – net 24,7%.

Šių šešių skeptiškai nusiteikusių grupių motyvų analizė leidžia formuoti dar detalesnes išvadas. Pavyzdžiui, 18-25 m. jaunuolių grupėje visas kitas grupes lenkia argumentas „UŽ“ – „Noriu „normalaus“ gyvenimo, nenoriu pandemijos, karantino“. Tai tiesioginė užuomina, kokią informaciją šios tikslinė grupės nariams reikia teikti jų naudojamais komunikacijos kanalais, ką akcentuoti, kokius lūkesčius ir nerimą išgirsti.

Žinoma, tai tik vienos visuomenės nuomonių apklausos rezultatai. Juos reikia vertinti kritiškai ir tikrinti, lyginti su kitais duomenų šaltiniais. Tačiau veiklos gairės labai aiškios – ieškoti atskiroms visuomenės grupėms labiausiai paveikių komunikacijos formų ir jas naudoti. Būtų gerai pradėti „jau vakar“.

Komentaras paskelbtas interneto portalo „Delfi.lt“ rubrikoje „m360“.

6 Comments

  1. Jūratė

    Kai vaikas buvau nesupratau, ką tas filmas nori pasakyti. Visai nejuokingas. Tik mačiau, kad blogai, kad begemotas, šiaip nuoširdus personažas, melavo išeidamas iš gydytojo. Kiti personažai, visai neatrodo labiau išsimokslinę, daugiau žinantys ar kuo kitu patrauklesni, daugiau abejingi tam, kas su jais daroma. O dabar, kai man virš 40, tai manau, kad šis filmas gerai atidengia, kokios spekuliacijos daromos su skiepais, kokiom nemokslinėm priemonėm patraukiamos masės žmonių. Begemotas vienintelis iš visų domėjosi, kas tai yra skiepai ir tai protinga, gerai. O kad nevienas nepaaiškina ir tuo kelia baimę, tai ne jo kaltė. Koks tai mokslo pasiekimas, jei niekas nesugeba paaiškinti, kaip jis veikia. Tai sakau atsižvelgdama ir į dabartinę situaciją. Daug reklamuojama per žiniasklaidą, bet tikros informacijos, duomenų apie veikimą mažai. Reikia kariauti, kad gautum tikros, neapibendrintos, konkrečios mokslinės informacijos.

    • Liutauras

      Jūrate, kokios informacijos jūs ieškojote ir neradote? Jums kyla abejonių skiepų kaip metodo saugoti milijonus gyvybių nauda? Maras, nusinešdavęs po trečdalį Europos, jums atrodo juokas?

      • Jūratė

        Negirdėjau dar, kad marą Europoje užbaigė skiepai, čia mane nustebinote, bet galiu dar pasidomėti.
        Aš nenorėjau pasakyti, kad neradau informacijos, bet tik, kad tai nelengvas darbas, reikia būti labai užsispyrusiam, kad ją rastum. Begemotas stengėsi išsiaiškinti, bet per anksti pasidavė. Net draugas Marabu neatsakė į jo klausymus. O aš iš pradžių nustebau, kad skiepai vienintelis kelias iš krizės. (Juk krizė daugialypė, reikia įvairių priemonių). O paskui, išgirdusi, kaip vienas mokslininkas dėstė, kokioje vystymo stadijoje tie skiepai yra, dar labiau nustebau ir išsigandau. Tik aš kovoju su savo baime kitaip negu begemotas. Skambinau į universitetą žinovams, rašiau laiškus į ministeriją. Pasirodo, jie negali paaiškinti, kodėl žmogui išgyvenusiam didžiausią marą praeitą žiemą, dabar reikia skiepytis. Jie net nenori apie tai kalbėti, bet siūlo žiūrėti mokslinius darbus, net neįvardino konkrečiai kokius. Tai nuvylė. Bet nėra kitos išeities. Tai dabar būtent užsiimų tyrinėjimu. Deja lėtai, nes ne mano sritis, bet jau daug išmokau. Pasirodo, po skiepų kai kurie tapo invalidais ar mirė, skiepų atsiradimo istorija ne tokia skaidri, kaip skelbiama, ne iki galo atsakyta, kas pristabdė įvairių ligų plitimą. O svarbiausia dar neradau, kad PSO ar kita rimta institucija paneigtų skiepams kritiškų mokslininkų ar gydytojų argumentus.

        • Liutauras

          Anonime, žaidžiate gražų manipuliacijos žaidimą, bet jis pernelyg akivaizdus 🙂
          //
          1. ne, aš nesakiau, kad marą sustabdė skiepai. bet skiepai užkirto kelią masinėms pandemijoms
          2. kokios konkrečiai informacijos jums trūksta? panašu, kad tiesiog meluojate.
          3. “vienas mokslininkas dėstė” apie skiepų vystymosi stadiją. pateikite solidų šaltinį arba tai tiesiog melas.
          4. “skambinau į universitetą” – kokiu telefonu? kuris universitetas turi informacinę liniją? ką konkrečiai kalbinote?
          5. “po skiepų kai kurie tapo invalidais” – tai rimtas kaltinimas. pateikite solidų šaltinį arba tai tiesiog melas.
          6. reikalaujate, kad PSO kažką paneiginėtų – taip manipuliuojate “nueik kažkur, atnešk kažką”. tiesiog kuriate melo istoriją.

          • Jūratė

            Dėkinga, kad reagavote į mano atsakymą. Deja čia ribota vieta viską išsakyti. Atsiprašau dėl maro, ne taip jus supratau. Kaip sakiau pasidomėsiu. Kadangi gyvenu Austrijoje, tai skambinau į Vienos Medicinos Universiteto Virologijos skyrių konsultuojančiam gydytojui: +43 14016065517. O apie invalidus ir mirtis galima matyti iš http://www.adrreports.eu, kur registruojami šalutiniai poveikiai europos mastu. Mokslininkas, kurį minėjau, yra Clemens Arvey. Turiu jo knygą ir ji kol kas gerai atlaiko kritiką.

        • Jūratė

          Čia informacija, kurios dar ieškau: kas būtent yra skiepo sudėtyje, kad iššaukia infarktą arba nervų sistemos sutrikimą (kūno nevaldymą) ir panašius, didelius sutrikimus? Pasakytų taip tokios medžiagos buvo, bet dabar pašalintos ir bųtu ramu. Ar tos substancijos yra kiekvienoje dozėje ar tam tikrose? Pasakytų, tai atsitiktinumas, bet jau sutvarkyta, būtų ramu? Kodėl vieniems nieko, o kitiems katastrofiška? Pasakytų, kaip apsisaugoti, būtų ramu. Ką reiškia tokie skaičiai 1 iš 10, 1 iš 1000 ir taip toliau preparato inform. lapelyje? Kaip jie buvo sudaryti? Parodytų dokumentus ir būtų ramu. Kodėl veiksmingumas paskaičiuotas ne nuo visos bandomųjų grupės 20 000, bet nuo placebo grupės, juk tai svarbiau žmonėms, kiek iš gyvenančių pandemijoje vėl susirgo po skiepo, o ne teoretiškas santykis su placebo? Pasakytų suklydo arba paaiškintų ir būtų ramu. O kas vyksta po to kai spyglio baltymo genomas perrašomas ląstelei ir ji pradeda jį gaminti? Kada gamyba nustoja? Ar ji iš viso nustoja? Pasakytų nustoja gamyba, nes yra tokie tokie mechanizmai ir būtų ramu.
          Būčiau dėkinga, jei pasidalinsite turima informacija.

Leave a Reply

Your email address will not be published.