XXI a. kasdienybės dienoraštis

Pasroviui: žvaigždės, žiniasklaida, publika

Gegužės pradžioje teko sudalyvauti TV3 laidos „Kodėl?“ filmavime. Laidos autoriai anonse klausė ir apibendrino: „Ko labiausiai nekenčia Vytautas Šapranauskas? Ką sumuštų Bilevičiūtė? Mylimiausias lietuvio patiekalas – kitas lietuvis“. Visgi man padėtį tiksliau atspindi valties, plaukiančios pasroviui, vaizdas. Ir toje valtyje esame visi kartu – žvaigždės, žiniasklaida ir kiti komunikacijos specialistai, visi žiūrovai, klausytojai ir skaitytojai.

Laidoje bandžiau ginti nuomonę, jog sergame visi kartu – baleto meistrai nedrįsta kalbėti apie savo šedevrus ir susitelkia į TV šou formatus, teatro žvaigždės susigyvena su televizijos kamerų garantuojama šlove, žiūrovams vis sudėtingiau susikaupti kūriniams, kuriems reikia mąstyti, o ne tik juoktis. Visi tarpininkai tarp kuriančiųjų (žvaigždžių) ir besigėrinčiųjų (publikos) – žurnalistai, komunikacijos specialistai, vadybininkai – įsijaučia į statistų vaidmenį ir valtis plaukia.. pasroviui.

Rinkos lyderis – visų mūsų veidrodis

Lengviausia būtų atsistoti į sąžinės vietą ir imti skaičiuoti prasikaltusiųjų nuodėmes. Dainius Radzevičius yra visiškai teisus, sakydamas, jog „rinkoje lyderio pozicijas jau ne vienerius metus turintis kanalas, dirbo ir pelningai, ir skandalingai. Galima sakyti, kad didelė [dalis] skandalų ir neetiškų dalykų jiems tiesiogiai buvo ir pelno garantu“.

Taip, skandalai, visuomenės dėmesys yra reitingo garantas. Reitingo garantas yra reklamos pajamos. Tačiau socialiai atsakingas verslas turėtų šalintis neetiškų žiniasklaidos priemonių – kodėl tik po dvidešimties nepriklausomybės metų pasirodo pareiškimai (LIMA via Ad Verum), smerkiantys netinkamą žiniasklaidos kanalo turinį? Ar tai nerodo, jog neetišką komunikaciją toleravo ir ją taip skatino pati visuomenė. T.y. ir reklamdaviai, nedrįsę pasipriešinti žiniasklaidos lyderių turinio politikai, ir žiūrovai, besimėgavę „Ты меня уважаеш?“ tipo turiniu.

Jurijus Smoriginas po laidos pats prisipažino, jog niekada anksčiau jo „Vilniaus baletas“ nesulaukdavo tiek dėmesio, o ir dabar sulaukia Butkaus svorio pokyčiai, o ne premjeros, spektakliai ar kiti su dėmesio vertu turiniu susiję dalykai. Ar tai auditorijos, kūrėjų, o gal kokybiškos komunikacijos specialistų kompetencijos problema? Neabejoju – viskas drauge.

Ignoravimas padeda?

Artūro Račo žingsnis – atsiribojimas nuo neetiškai besielgiančio televizijos kanalo – yra drąsus ir principingas. Tačiau nesu toks tikras, jog to pakaktų esminiam situacijos perlaužimui. Pasikartosiu, tikiu, jog visi sėdime vienoje valtyje, todėl bandymas dalį bendrakeleivių mesti per bortą gali baigtis tragiškai visiems.

„Facebook“ draugai pateikė puikų pavyzdį iš 2009 metų JAV gyvenimo (pirminis šaltinis anglų kalba). Į rasistinį Gleno Beko pokalbių laidos vedėjo pasisakymą keletas stambių reklamos užsakovų reagavo perskirstydami savo reklaminius biudžetus.

Deja, šis JAV pavyzdys Lietuvoje leidžia daryti atvirkštinę išvadą – jeigu į netinkamą turinį nereaguos nei verslas, nei žiūrovai (o jie, bent kol kas, viešai ir savo elgesiu nereaguoja), tai pavieniais veiksmais rezultato nepasieksime. Dar svarbiau, mes – žinių pramonės darbuotojai – privalome rasti kelią rimtam turiniui į kiekvieno piliečio namus, nes kitu atveju eterį paliekame pramoginiam info-šou turiniui, dar labiau sukame tą patį prasto turinio malūno ratą.

5 Comments

  1. Vytautas

    2009 JAV situacijoje reklamos užsakovai sureagavo norėdami apsidrausti. Žiniasklaida būtų tą rasistinio pasisakymo istoriją paminėjus su visom detalėm – ypač įskaitant sąrašą Gleno Beck’o rėmėjų. Taip pat nenorėjo pabloginti santykių su galimai įžeistais verslo kontaktais. Be to, dar jų sureagavimas yra kaip ir labai geras viešųjų ryšių veiksmas.

    Visa esmė, kad JAV žiniasklaidoje ir visuomenėje yra svarus skaičius konkrečių, atvirų ir drąsių žmonių.

  2. troy

    Žinių pramonės darbuotojai, jau pavėlavote. Mes blogosferoje planuojame apsieiti be jūsų.

  3. marius

    Liutaurai, atskleiskite, kaip gi Jums pasisekė toje laidoje išbūti

  4. Liutauras

    Vytautai, tikrai taip, čia kritinės masės klausimas

    troy, tikrai taip, viduramžiais Radvilianos irgi buvo rašomos nepriklausomų ir išankstinių nuostatų neturinčių autorių 😉

    mariau, mėgstu diskutuoti, o diskutuoti oponentais turint Šapranauską ir Smoriginą – tikras profesinis iššūkis. viena pusė (tikslas) – pateikti alternatyvią nuomonę svarstomais klausimais – išdėstyta tekste. kita pusė (tikslas) – profesinių įgūdžių praktika. nors tai nėra ekstremali situacija (t.y. laida netiesioginė), tačiau analizuodamas įrašą pats sau turiu mažiausiai 4-5 rimtas pastabas, kurias reikės analizuoti ir bandyti taisyti

  5. marius

    Liutaurai, pas mane kilo dar vienas klausimas. Skaitydamas Jūsų knygą ir kitus tekstus buvau susidaręs įspūdį, kad etika Jums yra ne paskutinėje vietoje, o dabar pamačiau laidoje ir televizijoje, kurios oficialiai laikomos nedraugaujančios su etika (tiesa, mačiau neilgai tik porą pirmų minučių.. neužteko kantrybės.. ). Tai, kaip čia taip gaunasi? 🙂

Leave a Reply to marius Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *