Pirmoji sunkmečio auka – Vilniaus „Žalgiris“

Vakar Lietuvos futbolo federacija priėmė formaliai teisingą sprendimą – neleido Lietuvos futbolo čempionato A lygoje startuoti nei Kastujevo valdomam senajam Vilniaus „Žalgiriui“, nei šviežiai (vasario 26 d.) registruotai VšĮ Vilniaus miesto futbolo draugijai „Žalgiris“.

Kaltininkų ieškoti būtų lengva – atsakingu būtų galima paskelbti dabartinį senojo Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo savininką Vadimą Kastujevą. Tačiau nusikaltėliai savo lemtį kada nors sutinka, sutiko ir šis… Futbolo klubas tapo jo nekilnojamojo turto (žemės sklypų Antakalnyje) investicijų auka. Akylesni kaltuoju galėtų nurodyti Janušą Loputį, kurio valdomas „Žalgiris“ dar gyvavo. O kas buvo ankstesni klubo savininkai?

Gana išsamiai tarybinių laikų pasididžiavimo – „Žalgirio“ draugijos – turto parceliavimą yra aprašęs gandų pilnas „Laisvas laikraštis“. Savo pirmajame numeryje, pasirodžiusiame 2002 metų sausio 31 dieną, išsamiai aprašė visą draugijos turto perėjimo į privačias rankas procesą: „Kaip A.Zuokas ir V.Nėnius “Žalgirio” draugijos turtą privatizavo“.

Jeigu tikėti „Registrų centro“ įrašais , tai pirmą kartą Vilniaus futbolo klubas „Žalgiris“ registruotas 1991 metų rugsėjo 5 dieną. Klubo vadovai keitėsi 1995 m. lapkričio 13 d. (Janušas Loputis), 1998 m. sausio 19 d. (???), 2002 m. sausio 15 d. (???), 2005 m. lapkričio 21 d. (Arminas Narbekovas, realiai – Vadimas Kastujevas), 2007 m. gruodžio 14 d. (Aida Dudonienė, realiai – Vadimas Kastujevas).

Matyt, pagrindinis klubo pokytis buvo 1995-aisiais, kai vėliau (2005-aisiais) pripažintas sukėlęs interesų konfliktą, Vytas Nėnius, anuometinis buvusio Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ prezidentas, nuosavybės teises perleido Janušui Lopučiui.

O dabar turim paprastą ir aiškią situaciją – sunkmečio sąlygomis laisvų lėšų finansuoti sportą iš esmės nėra, nusikaltėliai sėdi Maskvos kalėjimuose, o entuziastų jėgos nėra begalinės. Kol kas, atrodo, yra lemta, jog legendinis futbolo klubas taps istorija ir pirmąja sunkmečio auka.

Atrodo, jog dabar turim gerą progą įsitikinti, kiek Lietuvos piliečiai yra pasiryžę kovoti už savo turtą, istoriją ir pomėgius. Galime didžiuotis tokiais fanų klubais kaip „Pietų IV“, į aklagatvį patekusiais komandos žaidėjais ir treneriu, tačiau šiandien priimti sprendimai arba ieškos kelių į ateitį, arba pabaigs garsiausio Lietuvos futbolo klubo gyvavimą.