Nauja diena – nauja žinia. Kolegos, esantys šių dienų naujienose, atsiuntė Vytenio Andriukaičio slaptą laišką partijos kolegoms. Galima pasiguosti, kad „Rubicon Group“ draugas visgi turi sąžinės ir nebijo būti socialdemokratu. Kaip žinia, LDDP-istams tas visiškai nė motais. Paskaitykim…

LSDP pirmininkui G. Kirkilui, SDP Tarybai, SDP Prezidiumui, SDP frakcijai Seime

LSDP pirmininko pavaduotojo V. P. Andriukaičio konfidencialus laiškas

Kreiptis į visus LSDP Tarybos bičiulius ir į LSDP Pirmininką paskatino spaudoje pasirodžiusios publikacijos apie Lietuvos Nacionalinio investuotojo formavimo problemas, neįtikėtinus turto vertinimus ir visiškai netikėtai gauta medžiaga apie Nacionalinio investuotojo problemas. Ją sudaro matomai teisininkų rašyti priimtų įstatymų vertinimai, STT, Valstybės kontrolės pažymos bei Europos Komisijos laiškas.

Dar daugiau – turėjau labai svarbų pokalbį su Lietuvos energetikų pasididžiavimu – “Lietuvos elektrinės” generaliniu direktoriumi Pranu Noreika. Jis man atskleidė labai svarbius mūsų energetikos strategijos aspektus. Pateikdamas ekonominius skaičiavimus, sykiu išdėstė savo požiūrį į pirmaeilius uždavinius, kuriuos reikėtų įgyvendinti, kad žmonėms nebrangtų elektros energija ir būtų užtikrintas ekonominis šalies augimas.

Po šio pokalbio aš nutariau pasikeisti nuomonėmis su gerai energetiką išmanančiu mūsų Garbės Pirmininku, prezidentu Algirdu Brazausku. Požiūriai labai panašūs. Bet štai Seimui priėmus Nacionalinio investuotojo įstatymą, užvirė diskusijos. Prisipažinsiu, jog visiškai nesidomėjau šio įstatymo kūrimu, juo labiau, kad mūsų bičiuliai Seime ir Vyriausybėje nesikreipė į LSDP Tarybą, kad sulauktų vienokio ar kitokio jos pritarimo.

Ir štai netikėtai gaunu labai įdomią medžiagą, kuri privertė atsakingai pažvelgti į tai, kas vyksta. Juo labiau, kad ir 2007 m. lapkričio 12 d. konservatorių pirmininkas A. Kubilius išplatino keistą pareiškimą “Nauja branduolinė jėgainė statoma tik kalbomis”, kuriame iškeliama labai daug svarbių problemų, pabrėžiama, jog “nėra ženklų, kurie rodytų, kad Vyriausybė supranta šių namų darbų svarbą naujos branduolinės jėgainės statybai”. O pasirodo, A. Kubiliaus nuomone, nauja Nacionalinio investuotojo bendrovė “pirmenybę teiks verslo reikalams, o ne valstybės interesų atstovavimui”. Kaip taip gali būti, kad Nacionalinis investuotojas neteiks pirmenybės valstybės interesams, suabejojau aš. Ir tuomet ėmiau gilintis į Nacionalinio investuotojo įstatymą, skaityti gautą medžiagą ir… Norom nenorom prieš akis išplaukė Williams’o istorija. Tuomet tai įgyvendino būtent konservatoriai. Pamenate – be konkurso parinktas strateginis privatus investuotojas, pamenate, kokios palankios jam sąlygos buvo sudarytos iš esmės užvaldyti “Mažeikių naftą” ir t.t. Tuomet mes, socialdemokratai, aiškiai pasisakėme, kad viešo konkurso nebuvimas yra nusikalstamas, sandėris surišo valstybei rankas, primetė jai gėdingas sąlygas. Ir šiandien mes turime nepilnais krūviais, tik jau lenkų eksploatuojamą įmonę, tuščią naftos vamzdį ir t.t.

Ir niekas jau nebeskaičiuoja, kas būtų geriau Lietuvai – kad per Būtingės terminalą būtų eksportuojama iki 16-18 mln. žalios Rusijos naftos, būtų gaunami pelnai, įplaukos į biudžetą. Laikraščiai ir televizijų kompanijos, tuomet giedoję himnus Williamsui, šiandien tai pamiršo. Nebeįdomu ar “PKN Orlen” bus pajėgi modernizuoti gamyklą ir pan. Viskas parduota, išdalinta ir tiek. Lygiai taip konservatoriai atmetė pasiūlymą tiesti magistralinį dujotiekį į ES per Lietuvą, o po to verkšlenama, kad jis bus tiesiamas Baltijos jūros dugnu.
Nieko nepadarysi, mąstant tik “dešiniu pusrutuliu” ir mažai rūpinantis širdimi, tai pateisinama. Tačiau socialdemokratai tuo ir skiriasi nuo konservatorių, kad mąsto “abiem pusrutuliais”, o širdį turi kairėje pusėje. Tad negalima sutikti, kad būtų ieškomi privatūs investuotojai ne viešo konkurso būdu!

Gautoji medžiaga, tiesiog pribloškė. Negi tai tikri faktai? Neįtikėtina. Būtų galima cituoti LSDP programą, rinkimų į Seimą programą, mažumos Vyriausybės programą. Bet kas iš to? Skaitai priimtą įstatymą, Valstybės kontrolės išvadas, STT išvadas ir dar prisimeni visų partijų pasirašytą kovos su korupcija deklaraciją. Viešumas, skaidrumas, vartotojų gynimas nuo monopolistų savivalės – ir visiškai kitokia realių faktų tikrovė! Ir tos tikrovės kai kurie aspektai patvirtinti Valstybės kontrolės išvadomis.

Kai buvo formuojama mažumos Vyriausybė, G. Kirkilas ir J. Olekas prašė manęs parašyti nemažą dalį Vyriausybės programos. Drauge su J. Bernatoniu tą prašymą išpildėme. Tad gerai žinau socialdemokratines šios Vyriausybės nuostatas, kurios išliko po derybų su dešiniosiomis partijomis. Tuomet socialdemokratinės pozicijos buvo reikalingos. O šiandien? Argi viešas konkursas, parenkant privačius investuotojus, nebūtų tikras socialdemokratinis garantas prieš bet kokius įtarimus korupcija. Cituoju mūsų bičiulį G. Kirkilą: “VST pranašumas yra tas, kad ši bendrovė turi ne tik privataus kapitalo, bet jau kurį laiką sėkmingai dirba energetikos srityje.” Pažiūrėkit į “sėkmingo” darbo faktus:

  1. “VP Market” 2003 m. įsteigia 9 –ių akcininkų UAB “NDX Energija”, kuri nutaria dalyvauti AB “Vakarų skirstomieji tinklai” (VST) privatizavime.
  2. 2003 m. liepos mėn. Vyriausybė paskelbia VST privatizavimo konkursą, nustačiusi pradinę VST akcijų paketo pardavimo kainą, t.y. 358 856 892,8 lt. Konkurso eigoje kainos kito. 2003 m. gruodžio 23 d. privatizacijos sandoris pasirašytas – valstybė iš “NDX Energija” gavo 539,846 mln. Lt. Tuo pačiu metu ir lygiagrečiai, “NDX Energija” užsakė “Oberhaus” įvertinti perkamą VST turtą. Ir 2003 m. gruodžio mėn., dar pirkimo ir pardavimo sandoriui vykstant, “Oberhaus” pateikė išvadas “NDX Energijai”, kad iš valstybės perkamas balansine verte jau iki 0,7 mlrd. Lt. įkainotas turtas  (pakilo nuo 0,38 mlrd. iki 0,7 mlrd. Lt. derybų eigoje), iš tikrųjų vertas 2,43 mlrd. Lt. Tuometinis Valstybės Turto fondo direktorius Povilas Milašauskas įvertino tik balansine, ne rinkos verte. Tikras faktas – “NDX Energija” už 0,539 mlrd. Lt. 2003 m. gruodį nusiperka VST ir 2004 m. pirmojo ketvirčio ataskaitose nurodo, kad visas VST turtas sudaro 2,43 mlrd. Lt.

Nepraėjus nė “metams veiklos energetiniame sektoriuje”.. Bičiuliai socialdemokratai – kas tai? Taigi kokie sąžiningi sandorio dalyviai! Gera reputacija!

Ir štai atėjo „palankūs“ 2004 metai – Prezidento skandalas, Seimo narių skandalai; STT, Prokuratūra, VSD – visi užsiėmę. Ir čia tyliai įvyksta keli labai svarbūs dalykai. 2004 m. liepos 1 d. Seime patvirtinta nauja LR elektros energetikos įstatymo redakcija – Vyriausybės teiktas ir Seime priimtas įstatymas skiriasi. Per Seimo narius buvo priimtos dvi labai svarbios pataisos, kurioms Vyriausybė vargu ar būtų pritarusi: šio įstatymo 43 str. 3 d. 3 punkto ir 50 straipsnio. 43 straipsnis nustatė, kad elektros kaina bus skaičiuojama nuo paslaugos teikėjo (šiuo atveju VST, RST, Lietuvos energijos, bet ne gamintojų) naudojamo turto vertės. Atsiminkim, jog iki šios pataisos priėmimo, galiojo kitoks kainos nustatymas! Ir be to, ši pataisa priimta netrukus po to, kai VST buvo parduoti “NDX Energijai”. O 50 str. pataisa užtikrino, kad energetikos sektoriuje esančios požeminės komunikacijos, šuliniai, šachtos ir t.t. būtų traktuojamos kaip kilnojamas turtas. O nuo jo neimamas nekilnojamojo turto mokestis! Toks požeminių komunikacijų turtas VST sudarė didelę dalį, tad nuo 2,43 mljrd. perkainuoto turto į valstybės biudžetą įplauktų nemaža suma. Taigi geros dvi dovanėlės naujiesiems savininkams.

Yra duomenų, kad Seimo teisėtvarkos departamente ir Seime 2004 m. balandžio – liepos laikotarpiu, buvo labai aktyvūs “NDX Energijos” atstovai. Kodėl toks reguliavimas nebuvo priimtas prieš privatizavimą? Juk tai iš esmės pakeitė reikalus. Taigi “NDX Energija” registruoja VST turto padidėjimą nuo 0,7 mjrd. iki 2,43 mljrd., išvengdamas mokėti į biudžetą nekilnojamojo turto mokestį ir jau rugpjūčio mėn. pateikia prašymą Valstybinės kainų ir energetikos komisijai, kad ši didintų elektros energijos kainą, nes pakito turto vertė.

Štai kur stebuklai, per kelis mėnesius pasikeičia turto vertė, išvengiama mokesčių į biudžetą, užsitikrinama didesnė kaina už teikiamas paslaugas. Be abejo, Lietuvos žmonių laukia “dovana” – elektros kainos didėjimas. 2004 m. rugpjūčio 26 d. komisija kainų nekėlė, nors tai ir prieštaravo priimtam įstatymui – bijota Seimo rinkimų rezultatų. O štai 2005-2006-2007-2008 m. – jau užprogramuotas kainų kilimas vien dėl “popierinio” turto pervertinimo. Žinoma, tą patį turto pervertinimą padarė ir AB “Lietuvos Energija” bei AB “Rytų skirstomieji tinklai”. Šią estafetę inicijavo VST privatizavimas. Užsitikrinusi tokias teisines sąlygas “NDX Energija” toliau puikiai realizavo ir dar vieną schemą. Juk perkant pinigai buvo skolinti iš banko. Ir kaip čia išsisukti, kad skolą sumokėtų kiti? Štai ir “NDX Energijos” schema:

  1. Perkainavus pirktą VST turtą nuo 0,7 mljrd. iki 2,5 mljrd. Lt., iš perkainavimo rezervo skubiai didinamas įmonės įstatinis kapitalas.
  2. Dėl to padidėja NDX’o devynių žmonių (Ž. Marcinkevičiaus ir kt.) akcijų portfelio vertė. Tuomet akcininkų susirinkimas (tie patys Ž. Marcinkevičius ir kt.) priima nutarimą, dėl pakitusios akcijų portfelio vertės mažinti įstatinį kapitalą.
  3. Tuomet AB “VST” atsiranda prievolė išmokėti akcininkams skirtumą tarp akcijų vertės padidėjimo ir įstatinio kapitalo mažėjimo. Atliekamas vienarūšių prievolių įskaitymas, akcininkams paskiriama rekordinė  401,5 mln. litų suma, iš kurių NDX’o devintukas pasiima 387,4 mln. litų, o smulkūs akcininkai gauna 14,1 mln. litų. Tai faktai.
  4. Tuomet tai, kas buvo pasiskolinta iš bankų, perkant VST, 539 mln.litų prievolinių įsipareigojimų užmetama ant AB “VST”, ir įmonė lieka atsakinga prieš bankus už “NDX Energija”paimtas paskolas.

Ir rankos lieka švarios, ir G. Kirkilas gali pasakyti, kad NDX‘as „kurį laiką sėkmingai dirba energetikoje“. Kaip neprisiminti „Williams Lietuva“. Ir argi sunku “VP Market” vaidinti kainų mažinimo “muilo operą” prieš lietuvaičius, pasipelnius iš valstybės pirkto “po pigiai” turto bei skolą perrašant įmonei AB “VST”. Kyla teisėtas klausimas, ar ši įmonė įeis į Nacionalinį investuotoją su šiais NDX‘o jai užmestais prievoliniais įsipareigojimais. Tuomet greičiausiai vėl padidės akcijų vertė ir bus lengviau atsiskaityta su bankais, visiems Lietuvos vartotojams mokant pinigus už pabrangusią elektrą.

Tai štai, socialdemokratai, susidaro įspūdis, kad nėra atsakyta į daugelį klausimų. Ar mes iš “Williams’o” nepasimokėme? O gal “VP Market” reputacija po cukraus fabrikų (prisiminkime kovą su Danisco), duonos fabrikų pirkimų ir pardavimų, PVM grobstymo bylos “užbaigimų” yra gera? Kur dingo mūsų programos nuostatos? Juk mūsų programoje pasakyta, kad nesėkmingas privatizavimas gula ant paprastų žmonių pečių. Taip atsitiko su Telekomu, taip atsitiko su Williams’u ir t.t.

Aš kreipiuosi į Algį Butkevičių, Juozą Oleką, Česlovą Juršėną, Sigitą Burbienę, Ireną Šiaulienę, Gediminą Kirkilą ir kitus 1999-2001 m. LDDP ir socdemų opozicijos narius. Ar atsimenate mūsų kovą su neteisybėmis? Tad kas gi mus apgavo dabar? Nejaugi mes nematome atsiradusių pasekmių? Ir tai dar ne viskas. Pasirodo, jog kuriant Nacionalinio investuotojo versijas aktyviausi buvo NDX’o nariai. Premjero patarėjas S. Spėčius įvardijo keturis Nacionalinio investuotojo variantus. Kas juos iš mūsų partijos narių matė? Kas tų variantų autoriai? Kodėl kalbant apie EBITDA rodiklį (įmonės pelno ir palūkanų santykį), nagrinėtos tik AB “Lietuvos energija”, AB “RST” ir AB “VST” bei lyginta su Lenkijos, Latvijos ir Estijos energijos sistemomis? Jei būtų apie tokį Nacionalinio investuotojo projektą galvota bent prieš tris metus, tuomet akivaizdu, kad nereikėjo privatizuoti VST. Latviai ir estai to nedarė. Lenkai – taip pat.

Dar 2002 m. lapkričio – gruodžio mėn. išplatinau oficialų laišką Seimo frakcijoms, Č. Juršėnui ir A. Brazauskui, kad stojant į ES ir derantis dėl IAE uždarymo, verta pritraukti į Lietuvos elektros energijos sektorių Prancūzijos kapitalą, nes ši šalis Europoje yra atominės energetikos lyderė. Tad ji galėtų susidomėti ir naujojo reaktoriaus Lietuvoje statyba. Kartu įtraukiant britus, vokiečius, suomius, taip pat sudominant Lenkiją ir Rusiją. Tai būtų tarptautinis projektas, skirtas visam dideliam regionui, o Prancūzija tikrai turėtų svertų sudominti Lenkiją bei Rusiją. Juk naujas reaktorius būtų vakarietiško tipo ir elektros energijos eksportas galėtų eiti tiek į ES rinką, tiek ir į Rusijos rinką. Štai kodėl ir prancūzų “Dalkia” atėjimas (nuomoti Vilniaus TEC’ą) būtų buvęs logiškas. Deja, tuomet po diskusijų visa tai atsigulė į stalčius. Vėliau imta skubėti su VST privatizacija. Šaunuolis A. Rudys, įdėjęs daug pastangų, kad RST būtų išimti iš privatizavimo programos.

Taigi – 2003 m. apie Nacionalinį investuotoją negalvota, 2004 ir 2006 m. – taip pat. Dabar staiga pateikiamos keturios versijos, kurių kūrimo procese dalyvauja tik viena privati kompanija –  NDX’o atstovai. Nors dar nėra priimta jokio įstatymo, o jie jau jaučiasi lyg būsiantys pakviesti į Nacionalinį investuotoją ir net dalyvauja Vyriausybės strateginio komiteto pasitarime (jei tikėti išplatinta informacija). Be jokio konkurso, viena privati kompanija ima į savo rankas ir projekto versijos kūrimą, ir jos įgyvendinimą. Spaudoje prasideda plati viešųjų ryšių kampanija. Bet mėginkime įžvelgti naują NDX’o schemą.

Ruošiant projektus buvo akivaizdžiai pasirinktas vienintelis vertinimas suformuoti investuotoją iš subjektų pagal jų pajėgumą generuoti investicijas. Tad akivaizdus ir tikslas – į Nacionalinio investuotojo sudėtį įeisiančių subjektų turto vertinimai tampa esminiu veiksniu, kovojant dėl įtakos Nacionalinio investuotojo valdymui ir akcijų paketų dydžiams.  VST vertės padidinimas nuo 0,7 mljrd. iki 2,43 mljrd. generuoja elektros tarifo augimą bei pinigų srautus. Pasamdytas KPMG lietuviškas filialas (vietoje dirbantys ekspertai, o ne užsieniečiai) įvertina visas tris įmones taip, kad LE ir RST dalis bendram pakete mažėtų. TV pateiktose diagramose buvo matyti, kad VST bendram koncerne gali siekti 35-40 % investuotojo paketo. Jei investuotojas turi generuoti 10 mljrd. litų, tai VST dalis ir vertė atitinkamai paauga nuo 2,43 mljrd. iki 4 mljrd., o gal ir daugiau. Taigi valstybės dalies sąskaita išauga ir privačios bendrovės dalis. Nuo 2,43 iki 4 mljrd. – tai yra realu. Tuo pačiu siekiama turėti blokuojantį akcijų paketą – 34 % ir daugiau.

Man kyla retorinis klausimas – kodėl Suomijoje Nacionalinį investuotoją sudaro apie 60 įvairių pramonės įmonių, kurios savo turtu ir piniginiais srautais pajėgios generuoti kreditus reaktoriaus statybai, o Lietuvoje to padaryti negalima? Jei jau taip – tai ar ne geriau prie AB “LE” ir AB “RST” prijungti 100 %  valstybės nuosavybe valdomos įmonės AB “Lietuvos geležinkelius”, AB “Klaipėdos nafta” ir t.t. Tikrai užtektų investicinių pajėgumų. Be to,  šalia elektros energijos skirstytojų atsirastų jos vartotojai, galintys kontroliuoti šį procesą. Be jokios abejonės, ir valstybė įtakotų procesus. O dabar štai tokiu gudriu akcijų mainų būdu NDX’as, pigiai įgijęs VST, pasidaręs iš to nemažai pinigų, turės vėl realias galimybes arba įtakoti Nacionalinio investuotojo valdymą, arba dar brangiau išmainyti savo padidėjusios vertės akcijas. Pasikartosiu – ir visa tai eilinį kartą valstybės ir gyventojų sąskaita. Tai bent schema!

Akivaizdu, kodėl užsimerkiama ir prieš STT, ir prieš Valstybės kontrolės išvadas.

Svarbu pabrėžti, kad nei Lenkija, nei Lietuva, nei Latvija, nei Estija neturi jokios patirties atominių elektrinių statyboje. Ir formuojamas Nacionalinis investuotojas neužsiims pačios elektrinės statyba, jis tik generuos pinigus. Statyti elektrinę turės tik atominę energetiką išmanantys prancūzų (Areva), vokiečių, britų, švedų ar kitų šalių specialistai. Tad Nacionalinį investuotoją laisvai galėjo sudaryti Lietuvos pramonės įmonės kaip ir Suomijoje. Jos savo turtu ir finansiniais rodikliais būtų pajėgios garantuoti investicinius pajėgumus. Nereikėtų sujungti Nacionalinio ir Skirstomųjų tinklų į vieną junginį bei įtraukti juos į elektros energijos gamybos procesą. Juk ES direktyvos draudžia jungti gamybą, Nacionalinį ir Skirstomąjį tinklus į vieną monopoliją. Taigi dabartinis modelis kertasi su ES direktyvomis. Kodėl žinant visas minimas aplinkybes būtent tokia schema pasirinkta? Ar šį projektą aprobavo LSDP Taryba ar bent Prezidiumas? Kodėl nepasirinktas Suomijos kelias, kodėl neskelbtas viešas konkursas, kodėl nepasamdytas nepriklausomų užsienio ekspertų kolektyvas turtui įvertinti?

Per daug gerai žinau įvairių Lietuvoje dirbančių ekspertų galimybes – pagal užsakovų principą – bus taip, kaip reikia padaryti! Atsiminkim “Williams”. Kaip paneigti gandus apie tai, jog iš privatininkų pusės šio projekto “stūmimui” skirta apie 100 mln. litų – tiek žiniasklaidai, tiek ir politikams. Iš kur toks ypatingos skubos “amžinasis modelis”, svarstant strateginius klausimus Seime. Vis ypatinga skuba. Taigi vien kodėl ir kodėl?

Birutė Vėsaitė kažkada su tokiu užsidegimu ėmėsi supermarketų problemų, Algis Sysas – taip pat, ypač ginant pagal laikinąsias sutartis dirbančių žmonių teises. Kur visa tai dingo dabar?  Kodėl šiandien užsimerkiam prieš visus klausimus?

Vien Valstybės kontrolės išvados verstų visus klausti, o kur yra ta prapuolusi valstybės turto dalis?

Bet viena aplinkybė be galo įdomi – ir šis projektas “pridengiamas” nepriklausomybės nuo Rusijos skraiste. Nauja atominė 3000 MW galingumo elektrinė – nepriklausomos energetikos garantas! Taigi kas išdrįstų tuo suabejoti – nebent atominės energetikos specialistai, ekologai, finansininkai ir t.t.

Man akis atvėrė labai išsamus pokalbis su Elektrėnų elektrinės direktoriumi Pranu Noreika. Iš jo gavau labai daug medžiagos. Taip pat teko diskutuoti su kitais energetikais ir Energetikos instituto ekspertais.

Pradėkime nuo paprastų skaičių ( aš kai kurias lenteles išdalinsiu LSDP Tarybos nariams).

Iki 2010 m. IAE generuoja 1300 MW elektros energijos, kombinuoto ciklo ( elektros ir šilumos gamybos), “žalioji” energija, importas sudaro apie ¼ to, ką gaminame IAE. Nuo 2010 m. –  Lietuvos elektrinė (LiE) Elektrėnuose perims estafetę, LiE keturi 300 MW blokai pagamins 1300 MW – 1600 MW (nuo 2011 m. pradės joje dirbti naujos kartos dujų turbina – 400 MW). Importas, kombinuoto ciklo energija, “žalioji” energija didės, bet neženkliai. Ir štai nuo 2016 m. jei bus viskas suderinta, ir nauji reaktoriai pastatyti – Lietuvai teks ir papildomai 400 MW iš atominės energetikos vietoj dabar iš IAE gaunamų 1300 MW. Na gal teoriškai ta Lietuvos dalis iš atominės energetikos padidės iki 600 MW. Visa kita teks latviams, estams, lenkams – pagal dabartinius sutarčių projektus. Taigi tie naujos atominės 400 MW ar teoriškai 600 MW branduolinės energijos, vietoj dabar turimų 1300 MW atominės energijos, neužtikrins mūsų poreikių, o eksportas irgi priklausys ne nuo mūsų. Tad ir pastačius naują atominę elektrinę ir toliau pagrindinis krūvis teks Elektrėnams ir kitoms elektrinėms.

Taigi kas yra mūsų energijos kainų augimo ribojimo garantas – ogi tai valstybei nuosavybės teise priklausanti Elektrėnų elektrinė. Bet jeigu ir ją kas sugalvos privatizuoti – tada tikrai yra pavojus mūsų saugumui. Bet apie tai išdėstysiu LSDP Taryboje žodžiu.

Dar yra vienas šaltinis. Tai savivaldybių šilumos ūkiai, jeigu šioms įmonėms būtų leista įsigyti naujos kartos generatorius (naudoti biokurą, dujas, deginti atliekas) ir leisti gaminti elektrą – reikalai dar daugiau pagerėtų. Ir labai svarbu sujungti Švedijos ir Lietuvos tinklus. Tuomet turėtume tokias nepriklausomos energetikos garantijas, kokių ir reikia. Naujos IAE statyba tikrai yra ir bus tarptautinis projektas regioniniams tikslams – tiek ES rinkai, tiek ir Rusijos rinkai.

Be to, turi būti į deramą prioritetą pakelta šilumos taupymo programa, “žalioji” energija, hidroenergija, vėjo energija ir gyvenamųjų namų renovacija. Tik kompleksinė veikla užtikrintų deramą energetinį nepriklausomumą nuo pasaulinių energetinių išteklių kainų svyravimų. Be to, Lietuva galėtų, kaip ir Olandija, prisijungti prie dujotiekio Baltijos jūros dugnu, tiekimo projekto. Kas geriau – ar tušti naftotiekiai ir brangių dujų vamzdžiai ar priešingai? Konservatoriai už tai, kad nafta naftotiekiu netekėtų, o dujos dujotiekiuose pabrangtų. O ir nauja IAE nepardavinėtų elektros Rusijos rinkai. Socialdemokratams tai turėtų būti visai nepriimtina. Bet šita “rusofobinė kinkadrebystė” atrodo ir dalį mūsų yra apėmusi. Lietuva yra ES ir NATO narė, ir kartu su Rusijos palaikymu dalyvauja  NATO misijoje Afganistane ir JAV intervencijoje Irake. Taigi čia su rusais  – partneriai, o naftos ir dujų reikaluose – priešai. Jei nebūtų NATO – Rusijos partnerystės Tarybos, vargu, ar Afganistane ir Irake būtų pradėtos akcijos (esu prieš Lietuvos tolesnį dalyvavimą Irake).

Bet tie, kurie šiandien nepritaria “trigalviam slibinui”, yra daromi ir Lietuvos atominės, ir nepriklausomos energetikos priešai, ir ko gero, slaptais Rusijos agentais.

Bet kai 2008 m. elektros energijos kainos pabrangs dar keliais centais dėl nevykusio VST privatizavimo, turto vertinimų ir pervertinimų, elektros kainos netikusio, švelniai tariant, reguliavimo ir t.t., štai tada pažiūrėsime į pasekmes.

Ką pasakys Lietuvos žmonės apie mus, socialdemokratus? Kad leidome įsigalėti oligarchinei monopolijai, kad nematom, kaip dėl neapgalvotų sprendimų kyla greičiau nei turėtų kilti elektros kainos, užguldamos visų Lietuvos vartotojų pečius, atnešdamos naudą nedidelei „TRIJŲ DRUČKIŲ“ Lietuvos oligarchijai, jog šiandien jau susilieja žiniasklaidos ir oligarchijos tikslai.

Man vienos TV žurnalistai taip ir pasakė, kad jiems įsakyta tik girti koks yra geras “trigalvio slibino” projektas. Jei taip eisim, tai Lietuvoje greitai neturėsime ir demokratiškų rinkimų ir nepriklausomo Seimo. Negi turime pataikauti VP marketams, rubikonams, MG balticams, achemoms  ir kitiems koncernams?

Mes neturim užmerkti akių prieš akivaizdžius faktus. Visos abejonės turi būti išsklaidytos. Turi būti atsakyta į visus STT, Valstybės kontrolės, ekspertų iškeltus klausimus, kad niekas nemestų šešėlio ant LSDP. Jei padarėme klaidas, turime jas ir pripažinti. O jei kas mus apgaudinėjo, turime išsiaiškinti. Bet jei nesame pajėgūs išsklaidyti visų abejonių, tuomet socialdemokratinėms vertybėms yra pavojus. O kol neatsakėm į klausimus, turim skubiai:

  1. Taisyti Elektros energetikos įstatymo 43 ir 50 straipsnius. Ypač 43 str. dėl kainų reguliavimo, kad tai priklausytų ne nuo turimo turto. Stabdyti nepagrįstų elektros kainų didinimą žmonių sąskaita.
  2. Turim įvertinti NDX’o veiksmus, sąžiningumą ir reputaciją, išnagrinėjus VST privatizavimo eigą.
  3. Turim išnagrinėti galimus Nacionalinio investuotojo įstatymo pakeitimus, kad privati VST kompanija, jei jos paslaugų reikėtų, galėtų įsijungti tik antruoju etapu. AB “Lietuvos energija”, AB “RST” galėtų, esant reikalui, pardavinėti akcijas biržoje arba valstybė galėtų išleisti obligacijas.
  4. Dar geriau būtų atsisakyti privačios kompanijos paslaugų, o į koncerną įjungti valstybės valdomas įmones, tokias kaip AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir t.t.

Todėl reikalauju, kad būtų sušauktas skubus neeilinis uždaras LSDP Tarybos posėdis. Šis laiškas pasieks visus LSDP Tarybos narius, medžiaga jiems taip pat turi būti išsiuntinėta. Mes turime posėdyje išklausyti ir mūsų bičiulius Vyriausybėje bei Seime bei pakviesti Valstybės kontrolės, STT pareigūnus ir patys apsispręsti kaip elgtis.

Jei to nebus padaryta, nematau kitų galimybių kaip tik paskelbti medžiagą viešai ir svarstyti kitas veiksmų alternatyvas.

Pakanka mums tylėjimo ir prisitaikymo pamokų.