Po vakar paskelbto dokumento įžymiajame troleibuse radau naują dokumentą. Šį kartą – tai dar šių metų birželio 21 dieną Lietuvos banko paruošta ir Prezidentui ir Ministrui Pirmininkui pateikta Trigalvio slibino projekto analizė. Kol kas ji buvo minima tik delfi.lt komentaruose. Dabar – visų dėmesiui (korektūroje daug klaidų, taisysiu pakeliui).

Turinys

  1. Kodėl VST taip suinteresuota trigalviu slibinu?
  2. Kokios alternatyvos?
  3. Pagrindiniai skleidžiami mitai:
    1. Dėl penkių EBITDA prielaidos
    2. Reikia konsoliduoti energetiką, nes po vieną – “praris”
    3. Projekto kritikai dirba lubiams, zuokams, mockams, lenkams, rusams
    4. Slibinas bus tarptautinis žaidėjas
    5. Elektra Lietuvoje – pigiausia ES
    6. Reikia privačios vadybos patirties
    7. VST nėra alternatyvų
    8. Deloitte Lietuva išvados visas aukštesnes abejones išsklaido
  4. Išvada

1. Kodėl VST taip suinteresuota trigalviu slibinu?

Projektas privačiai įmonei VST yra tarsi nerizikingas žaidimas”į vienus vartus”:

  •  jei nieko neįvyks, liks status quo, kuris jiems irgi palankus (dėl reguliuotojo “užgrobimo” ir dabartinio Elektros energetikos istatymo tikėtina išliks dabartiniai (ar dar didesni) viršpelniai, gaunami daugiausiai per perteklinius kapitalo nusidėvėjimo atskaitymus, gerokai viršijančius faktines investicijas į tinklo atstatymą;
  • jei “slibinas” bus kuriamas, atsiveria didžiulės galimybės pasididinti akcijų vertę dviem keliais.

Galimybė neskaidriai ir daug uždirbti yra deė dviejų dalykų:

  1.  Akcijų “barteris”. Čia VST atsiranda galimybė santykinai brangiai iškeisti savo akcijas i “Lietuvos energijos” (LE) akcijas, nes neaišku koks kiterijus (svoris) bus naudojamas šiems mainams. Kadangi LE neturejo galimybes uždirbti turto indeksavimo pretekstu 200ą-2007 metų elektros kainų reguliavimor aundek aip VST ir RST,j i turi santykinabi logesnį a) balansą ir b) pinigų srautus, abu iš kurių yra potencialus kriterijai akcijų mainuose.) Antra, galima numan;ti, kad VST siulys naudotip astan{jųk elirl metų pinigrlsrautus kaip akcijrl vertinimo kriterijr; nes jie steng6si santykinai mažai investuotiI imonų (palyginti su LE ir RST), atitinkamaij ų ir pinigų srautai buvo geresniK. adangiv isuomenepi eriamam intis,k ad valstybet uresš 1 proc. LE akcijų po šių mainų, tai VST, gar.usi nors ir šš-ą0 proc. bus gerokai praturtOjusio, visuomene” atsiduss u palengvėjimu”‘.J ei pasirinktass voris b[tų buhalterinėtu rto vete, tai iškylak lausimask, oddl toks mažasL E turtas: kai kurie energetikatie igia, kad Kruonio ar Kauno HE atstatomojvi erte yra gerokai didesn6, nei parodyta balanse – vien Kruonio baseiną iškasti dabar kainuotų daug milijardų lit’f. Taigi, yra didelė rizika, kad vertintojas bus spaudžiamasp asirinkti VST palankiausiųs vori (nesenusp inigų srautus), vertinant keidiamų akcijų vertų.
  2. Antra galimybd neskaidriai uždirbti – ateityje turdtų palankesni kainų reguliavimo režimą,n ei alternatyviuoju atveju. Jaud abarr eguliuotojasy ra “nekandantis” ikaitas Elektros energetikos istatymo, kuris leidžia elektrų branginti iki kokių 60 ctlkWh lygio ir taip skirstomiesiemtsi nklams gauti didžiuliusv iršpelniusK. as busj ei, eidamip rieiingu nei Europa( unbundling) keliu, vel turesim vieną milžinišką monopoliją? Turbrlt reguliuotojas’ net nebandys priartdti prie visuomeniškai optimalirl elektros skirstymo ir perdavimok ainų,n ess libinasv ykdys “Sventem isijų” – statysn aujųiąA E. Sią versijų netiesiogiai patvirtina “slibino” Salininkų teiginys, kad ryriausybei nereikss kolintis,n ess libinass tatybąf inansuosd augiausiaiiš salrl pelnų.O iš kur tie pelnai? Iš gyventojų ir imonių, kurie mok6s brangiau už elektrą nei prieSingua tveju!V ST (ir E.ON) tai labai palanku – jie virlpelnius, kurių iš principo neturdtų gauti (iSskyrus d6l efekt)’vumo padidinimo reguliavimo raundo metu), jei biitų optimalus reguliavimas’, kapitalizuos naujoje AE! Jie ateityje turbiit pasistengsit ikinti reguliuotoją kad skolintis nereiketųi š viso, geriaui š vartotojųs urinktiv isuss tatybari eikalingusp inigus.

2. Kokiosalternatyvos?

Atsižvelgianti aukSdiauiš destytą reikia išvengti abiejų blogų dalykų: a) akcijrtbarterio,k uris ganak orumpuotojeL ietuvojey ra potencialiaki orupcinis( tą rodo VST užsakomųjųs traipsnių( “LietuvosR 1.tas””,R espublika”,” Veidas” ir t.t.) ir laidų (net per LRT!) Skvalas)i,r b) užtikrintis kaidrųe lektrosk ainųr eguliavimų.

Barterio (ir kartu akcijų vertinimo) problema atkrenta dviem atvejais: a) jei sukuriaman auja imonė ir i ją sunešampi inigai, o ne akcijos (nes statybair eikia grynųjų pinigų, o ne vertybiniųp opierių),b ) jei AE statybosp rojektųv ykdo tik LE, kurioje valstybei priklauso 97 proc. akcijų.

Antras variantasy ra gana patrauklus,n es nereikia vel kurti vertikaliai integruotos monopolijost,. y. eiti prieiingu nei civilizuotasp asaulis( ir Lietuvap riel keletąm etų) keliu. Be to, jei jau stat)ąi AE fi dabartinią elektros vartotojų pinigus (kas, mano nuomone, nera optimalu, bet apie tai žemiau), tai geriau leisti padidinti elektros perdavimo kain6 t.y. leisti daugiau uždirbti LE, o ne privatiems VST ar pusiau) valdiškiemsR ST, kuriuoseE .ON turi 20 proc. Siuo atveju,n audųp otencialiaig autri piliediai, nes didetų jiems, kaip mokesdiųm okėtojams,p riklausandiosL E verte. “Slibino” atveju elektrosv artotojrl sąskaitan audąb e konkurencijosg aus privadios VST ir E.ON. {domu, kiek konstitucinis yra toks privadių kompanijų “apdovanojimas”,s uteikiantm onopolinųt eisų dalyvauti nacionalinioi nvestuotojo projekte.[ ši siiilomoi statymoa spektąd emesia tkeipe ir STT.

Skaidrus reguliavimas turi užtikrinti, kad, kaip teigia nat[ralių monopolijų reguliavimot eorija, elektrosk aina (generavimop, erdavimoi r skirstymos tadijose) btrtų lygi vidutiniamsk aStamsa, pimantiemsa lternatyviusk apitalon audojimok aštus. Siuo metu skirstomrjų tinklų atveju šis principas labai smarkiai paLeidžiamas(L r. 1 pav.) -.

lb_vst_rst_virspelniai.jpg

Todel reiketųu žtilainti, kad 2007 m. rudeni prasidesianditore j1 1m etų (UM viename raštes illo net penki%( ne)aiSkuk od6l…)r eguliavimor aundop rogab utrl sumažintos kainų viriutinds ribos elekhos skirstymo paslaugai ir bUtų atitais)’tos praeities reguliavimo klaidos. Taip skirstomieji tinklai butų pastatyti i labiau lygią padeti su LE, jei jau akcijų barterisv is delto vykų. Siuo metu kad ir nepriklausomaas kcijrą vertintojas iš esm6s negal6tų objektyviai ivertinti LE, RST ir VST d6l skirtingo reguliavimo praeityje ir didelio reguliavimo neapibrdžtumo ateityje, nes dabartinis istatymas, kaip buvo minėta, leidžia elektros kainų padidinti iki maždaug 60 ctlkWh nors Siandien.T aip pat jam reikėtų atsižvelgtii Kruonio HE reikimų naujosA E verslo modelyje- jis bus tarsi “deimantas”ja me, nes potencialiail eis eksportuoti pikinų elekhos energijų. {domu, kaip vertintojui pavyks išpainioti ši Gordijaus mazgą?

Taigi, geriausiaa ltematyvab EtųA E statlti “Lietuvoss nergijai”i š skolintųl ešrl,o nJ iš viršpelnių kuriuos suneštrl dabartiniai elekhos vartotojai, kadangi tai smukdo ekonomikųj’a u dabari r smukdysa teityje.T ik tadak ai pradėsv eikti AE (201šm ., bet realiai gal 2017 -2018 m. ar dar vdliau), LE I elektros kainų itrauktų tos skolos aptamavimo kaltus. Kitaip tariant, už AE moketų ne dabartiniai, bet bfrsimieji elektros vartotojai.

Kodel taip yra geriau? Pirmas argumentas yra trivialus – ekonomistai si[lonemaloniusd alykus( elektrosp abrangimųn) ukeltik uo toliau dėl diskontavimoA. ntra, po 10 metų Lietuvos ekonomika lengviau pakels elektros pabrangimą nes bus strpresne.

Bet “slibino” remejų pagrindinisi r gudriausiasa rgumentas( atspinddtasp remjeropatarejoS .Spediaupsr ezentacijojea pie AE statybosf inansiniusa spektusy) ra, kad, norint be valdiios garantiją skolintis, bankai suteiks tik š EBITDAb pelnų dydzio keditus. Anot jų, Stai kodėl reikia sujungti LE, RST ir ypad VST, kad bankai skolintų, nes, kaip buvo mineta, VST pinigų srautai buvo riebiausi d61 santykinai mažųi nvesticijų2 00ą-2006m etais.Y ra ir kitų mitrl kuriuosd abarp akomentuosiu.

3. Pagrindiniai skleidžiami mitai

Dėl penkių EBITDA prielaidos

Kas galioja paprastamv erslui (pavyzd.žiuki,i oskui), besiskolinandiambe valstybes garantljų tas tikai neturi btitinai galioti Siuo atveju. Neaišku, kodėl valstybės skolinimosig arantijrnl ebuvimasy ra kažkokiav eftybep ati savaimeb, et esme- ne dia. Svarbiausiak, ad tos valstybdsg arantijosb et kuriuo atveju bus, tik ne skolinimosi stadijoje (l) – nauja AE nebus nuostolinga, kas beatsitiktų (tarkime, nebus kam eksporhrotie lektros energijosa r bus eksporhrojamau ž praktiškai savikainąk aip pastaruosiukse lis metus).K itaip tariant,v aldiia vienaip ar kitaip privers vidaus vartotojus pirkti elektrų iš AE už nustatytas kainas, kurios garantuos AE nenuostolingumų. Todel bankams Siuo atveju svarbus ne dabartinis š EBITDA dydžioj ungtinio dariniop elnas,o btrtentt iesioginda r netiesioginOva lstybdsg arantija monopolijai,k ad AE nebusn uostolingair ateityjet ur6s pakankamusp inigų srautus aptamautki reditą( ei toksb us).” Slibino” dalyviai( tamet arpep rivat[s VST ir E.ON) šią valdžios garantijų gauna nemokamai (!), o patogi, bet iš esmės bereikimė š EBITDA prielaidal eis jiems AE kapitalizuotis avov irSpelniusk, urie bus pateisinami tuo, kad didelių pelnų neva reikia, kad bankai skolintų Siam projektui.

Reikia konsoliduoti energetiką, nes po vieną – “praris”

Velgi, neaiSkuk oddlt ai savaimey ra blogyb6( neturims arrlb ankr; “Mažeikiųn aftos”, Vilniaus energijos ir t.t.). Antra, jei valdLia nenores parduoti RST ir LE akcijas, tar) kaip jų galima priversti?!

Projekto kritikai dirba lubiams, zuokams, mockams, lenkams, rusams…

Projekto stEmejai sako, kad kažkas nori privatizuoti RST, todel stabdo energetikos konsolidacijųž. inoma, oligarchaig ali tureti sanl plam1,b et dia ne “slibino” kritikrl nuopelnaso, prastov alstybesr eguliavimop asekmej:e igu reguliavimor ežimasb [trl ,,kietas”i r neleistųt ureti viripelnių susidomėjimaesl ektross kirstymot inklais biittl menkas. Dabar potencialus investuotojai mato, kad skirstomieji tinklai d01 labai neapibrežto ir pilnai neiglwendinto Elektros energetikos istatymo yra vienas pelningiausių Ukio sektorių. Esant geram reguliavimui jie teturetų varitis dėl galimybes padidinti imonės veiklos efektylumų reguliavimo raundo metu, kol naujamer aundeb titrl titinkamani uleistak ainų “kepurė”.

Slibinas bus tarptautinis žaidėjas

Gal jau žinomak okius energetikoso bjektus” slibinas” pirks užsienyje?J ei AE ir elektrost iltams statytir eikia daugp inigrl ir neužteksn et viripelnių (yra itarimas,k ad ateityje,i tikindamir eguliuotojųp akeltik ainasj,i e padarysk, ad uitektų…),t ai iš kokių leSųji e pirks task itask ompanijas?Iš Lietuvose lektrosv artotojr+s unebtųv iršpelnių?

Elektra Lietuvoje – pigiausia ES

Tai nOrat iesa( paryzdžiui,b ent Latvijoj, Estijoj, Maltoj pigiau,o daugk ur panaii), ir tai ne VST ir RST nuopelnas,o už sovietų pinigus statytosI AE, kurios elektros gamybosk aitai pilnai neatspindni ei alternatyviųk apitalon audojimok aštų,n ei IAE uždarymo kaštų. To dar betrukhl kad tokioje mažų kaštrl Salyje kaip Lietuva elektra nebiitų viena pigesnių Europos Sąjungoje.

Reikia privačios vadybos patirties

Projektų prižiiirės daug “akių’ (lenkai, latviai, estai, bankai, kurie skolins, reaktorirl tiekėjasi r elektrinesp rojektuotojas)t,o deln Ora” mirtinai” reikalingat ureti dar ir VST vadybos” patirtf’. Kai kurie komentatoriatie igia,k ad kur VST, atrodo,t ikrai gabiis, tai neskaidriamelo bizme, žiniasklaidosp irkime, ivairių schemųk tuime (invalidų PVM, požeminių kabelinirl linijų ir stacionarių oro linijų kapitalinių atramų pavertimask ilnojamuojut urtu,t aip išvengianNt T mokesdioir t.t.).

VST nėra alternatyvų

“Slibino” apologete Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkd B.Vesaite teigia, kad negalimas viestog amintojųi traukti i slibinų nesr eikia energetikosim ones,o be VST kių kandidatų nera. Bet kuo VST Siuo atveju gali unikaliai prisid6ti prie projekto? Gal jie turi unikalios AE projektavimo ar statybų patirties? Gal jie du6\ nebenaudojamųs tulpų, laidų ar pastodių?A trodo, kad Siuo atveju reikšmingo sinergetinioe fektod el VST (ar aplamais kirstomųjųt inklų) dalyvavimoA E statybos projeke nera.

Dar sakoma,k ad jie bus lyg sarginiaiš unys,n eleisiantysp asirinktin eefektyvausA E technologiniom odelio. Jau buvo minOta,k ad efektFumu suinteresuotir mlsų partneriaii š kaimyniniųS alių.V ST gali truėti net priešingųp askaų – kuo galingesne AE, tuo didesniųv iršpelniųr eikds,k ad jos statybąf inansuoti.S iuosv iršpelniusji e kapitalizuosn aujojeA E, ir po to, kas gali tai paneigtit iesiog parduoss avot urimas akcijask ol nepasimatteik osios projektop asekm6s.

Kai kurie energetikatie igia,k ad, paradoksaluk,u o didesnųA E statysim,t uo mažbsni Sansaai tsijungtin uo JEE Rosii ir prisijungti prie europinesU CTE, nes didelei AE reikes didelių rezervinių galirš kurias nežinia kas duos (Siuo metu jas suteikia Volgos hidroelektrinių kaskados). Tai viena iš priežasdir.l kod0l kai kurių energetikų nuomone Lietuva iš esmes statys AE, kad pakeisti senųią AE, vaidinusią reikšmingų vaidmeni sename sovietiniame Siaures – Vakarų elektros žiede. Nelabai buvo diskutuotair Kaliningradoi zoliavimok lausimai,k ompensacijųR usijai dydis už seno žiedo išardymą ir pan. Ar VST tokie dalykai gali riipeti? Gali ir neb[tinai, jei jrl motyvas yra tik greitas pelnas iš valdžios “dovandl6s” – iSimtines teises dalyvauti trigahyje.

Deloitte Lietuva išvados visas aukštesnes abejones išsklaido

Seimo Ekonomikos komiteto vadovė B.Vdsaite teig6, kad Deloitte yra iš didžiojo ketverto, t.y. autoritetingi. Nepainiokime JAV ar Didžiosios Britanijos Deloitte su Deloitte Lietuva. Sprendiianti š jų iSvadųj,a s rašes tudentasa r kitas “specialistas”, kuris tik patvirtino valdžios prielaidas del penkių EBITDA reikalingumo, ir savarankiSkanii eko nekvestionavoN. enuostabun, es už 20 ttikst. litrl (tiek kainavo išvados)v argu ar kas rimtesnisb ltų emQsra šli. Kaip raSo” Verslo žinios”,D eloitte Lietuva yra auditalusi ar teikusi konsultacinesp aslaugasp rojektu suinteresuotoms imonems.K as gali paneigti,k ad ji suinteresuohal smenųp rašymun edempingavo studijosa tlikimo kainos,k ad perjų butų “prakištos”” teisingos”i švados.

ISvadųn ekompetentingumreo do Deloitte Lietuva teiginiai, kad jei projektasb Dtų vykdomas” be finansiškapi ajdgausn acionalinioi nvestuotojos ukurimo”b [tų “<…> tikdtina esmine neigiama itaka Lietuvos makroekonominiamsro dikliams, <…> Mastrichto kriterij ams”.

Tadiau aukšdiauja u parodžiau,k ad kuo labiau finansiSkaip ajėgus slibinas, t.y. didesni pelnai, tuo didesnd elektros kaina ir infliacija, kuri ir yra pagrindinė klititis atitikti Mastrichto kriterijus eurui isivesti!

Na ir taip toliau.

4. Išvada

Kadangi siiilomame lstatyme AE statybos pradžios konstatavima]sr “slibino” suktirimasb ereikalingais uplakamasi vieną “paketą’, yrc rizlkd, kad slibinasb us, o AE – ne, jei latviai, estaia r lenkai del kokių nors priežasdiųp rarastųs usidomejimų projektu.

Todel Siame etape geriau atskirti nuo istatymo dali apie trigalvio suk[rimą ir dar kartą geraii šanalizuotki ą tokia monopolijar eikStųm usųe konomikai.