XXI a. kasdienybės dienoraštis

ciniški klausimai ciniškiems a.a. Jurgos Ivanauskaitės gerbėjams

Matau eilinius pop-kultūros krykštavimus prie kapo duobės, tenoriu tyliai paklaust:

Myliu, dievinu ir kakoju. Tokia ta pop-kultūros kasdienybė.

12 Comments

  1. Paulius

    Politiškai labai nekorektiškas šis post'as Tavo. Man asmeniškai J. Ivanauskaitės literatūra nebuvo artima. Tačiau, ar tai didi rašytoja ar niekam nežinomas žmogus, visada gaila, kai ši pasaulį palieka geras žmogus.

  2. kaasmauglys

    neskaičiau, bet myliu ir dievinu, nes taip reikia. Bet lai taip būna… Geriau lai šitaip nei vemti į rankinukus kokiame eiliniame stiliaus baliuke. Man žiauriausios buvo "lrytas.lt" praktiškai transliacijos iš agonijos lovos – ypač kad Jurga kažką panašaus Placebe ir buvo surašiusi zombiasklaidos link.

  3. Anonymous

    Jei žmogus negerbia savęs, tai nereikia tiketis, kad gerbs ir mirusį.

  4. Anonymous

    stiprus post'as apie pacia esme;

    Justina

  5. ech..

    1. Negalėjau stovėti, nes tik po to apie tai sužinojau. (t.y. apie šią rašytoją būtent ir sužinojau iš žinių laidos, kai ji protestavo).

    2. Kad pasakytum, jog rašytojas yra geras ar būtina perskaityt kūrinius? (pvz. neskaičiau Tomo Mano, bet žinau, kad tai buvo puikus rašytojas).

  6. kaasmauglys

    antras punktas: būtina. Jeigu objektas nežinomas, sąžininga yra skayti – nežinau.

  7. Anonymous

    visame pasaulyje iš žinomų žmonių mirties yra daromas biznis. čia irgi kelios leidyklos nutarė užsidirbti. verslas nieko bendra su rašytojos asmenybe ar jos gedėjimu neturi. veini verkia kiti pinigus skaičiuoja.

  8. liutauras

    Pauliau, kasdieną Lietuvą palieka apie 30 gerų žmonių. kodėl apie juos niekas nerašo, nekalba ir nerodo?

    kaa1, o man daugumos gedinčiųjų jausmai kažkaip labai jau panašėja į nekrofiliją

    ech.., keista dėl 1 – kažkaip manau, kad retai galima sutikti žmogų, kuris nebūtų pats aršiai diskutavęs, ar padorus buvo savo laikmečiui "Ragana ir lietus". [2] – pritariu kaa2 replikai

  9. ech..

    1. Nedaugelis 1993 m., kai buvo išleista „Ragana ir Lietus“, buvo pilnamečiai.

    2. Nu netikiu nors tu ką, kad premijas dalintų blogiems rašytojams.

  10. Anonymous

    1.nebuvau.

    2.perskaičiau beveik viską.

    visas šis paradas ir net eilės prie bernardimu bažnyčios išnešant karstą mane ne tiek pradžiugino, kiek suglumino(blogaja prasme).

  11. Anonymous

    Reikėjo pažiūrėti kas darėsi per Knygų mugę prie stendo su Ivanauskaitės knygomis… iššlavė chebra su pasimėgavimo išraiška veide, maždaug: "va, blyn, kaip gerai, spėjau pačiupti paskutinę knygą kurią Ivanauskaitė rašė gulėdama lovoje su sarkoma N-to laipsnio"… "čia juk vertyyyyybė neišpasakyta"…

    Nžn… pavarčiau aš tą jos kūrybą… Kaip man anksčiau nelipo, taip ir dabar nelimpa… Tą kartą nepirkau nieko (iš jos kūrybos, bet va Bukowskis gerai suėjo).

    Kai kam gal užteko žurnale nuotrauką pamatyti ir per televizorių išgirsti… kad apimtų pirkimo manija. O gal kas nors jau skaitėt tą "Odę…". Gal ten iš tiesų stebuklingo grožio poezija????

    Tiburon

  12. liutauras

    pirmam anonimui – tuo metu ir man buvo 13 metų 🙂 bet kažkaip užkrito "ant ausies" 🙂 o blogų rašytojų – marios. patiko Šliogerio mintis, kad dabar iš 1000 knygų 999 yra nieko vertos

    antram anonimui/Tiburon – būtent..

Leave a Reply to kaasmauglys Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *