Visai ne Valstybės dienos proga penktadienį gimdžiau (taip taip, pusantro mėnesio nebėgiojus, tai tikrai yra gimdymas) tradicinį krosiuką. Vedinas paprastų savanaudiškų tikslų. Nes oras nuostabus, nes rytas vaiskus. Ir vėl kaip prieš pora savaičių pamatęs plaukiančius ledus, supratau, kiek daug reiškia trumpas žvilgsnis į upę, kiek daug reiškia galėjimas matyti ne tik kaimynų automobilius, bet ir nuo šakos purptelėjusį paukščiuką, sidarbu pasipurčiusią medžio šaką ar Neries vingyje besigrūdančių ledų čiuženimą.
Mūsų dienas anūkams aiškins ne karų ugnys, o bekompromisė kova prieš buką gyvenimo tėkmę, kuri sako „greičiau, greičiau!“
Bent jau taip teigia alaus gamintojai… O ir iš tiesų, kadaise garsų klausimą Quo vadis? dabar ramiai galima perfrazuoti "kur skubi, žmogau"…
Aš, žinoma, ne išimtis iš skubančių voveraičių būrio… bet va, sekmadienį klausiausi kaip čeža upėje ledai ties Verkiais… Gera buvo :o)))
Tiburon
man rodos ledai Nerim plaukia visą laiką nuo tada, kai pašalo, t.y. dvi savaites ar daugiau. tiesa, aš nebėgioju, tik dirbu Neries pakrantėj, bet kiek užmesdavau akį į upę, visad ja plaukė lytys…
šaltuoju metų laiku manau daug lengviau bėgt krosiukus sporto salėj. nors mano bėgiojimai dažniausiai būdavo iškeičiami į pasikaitinimą hot-tub arba saunoj… lazy programmer…
Tiburon, o, taip!
mėnesi, taip taip, kokia pora savaičių 🙂 gal net ilgiau. kai gyvenau pilies g., tai žinodavau dienos tikslumu 🙂 sakai, lazy?