XXI a. kasdienybės dienoraštis

žiema šypsojosi: kalnų slidinėjimo centras „Kalita“

Ir viskas galėjo būti kitaip. Tereikėjo monetai iškristi herbu į viršų. Sekmadienis, nors ir šviesus, saulėtas ir nepakartojamai žiemiškas, galėjo būti dar viena diena virtualybėje.

O dabar.. skubiai skubiai apsirengiu, susikraunu slides, trindamas sniegą nuo apšarmojusių automobiliuko langų sulaukiu skambučio iš Utenos. Į pakeleives priimu dukterėčią ir švilpiu tarp dviejų krištolu spindinčių laukų į gimtąją Aukštaitiją! Namučiuose spėriais kąsniais sukertu kepsniuką, pasikeičiu kombinezoną ir į senokai lankytus Anykščius. Čia, turiu pripažint, ganėtinai lengvai randu kalnų slidinėjimo centrą – padeda du su niekuo nesumaišomi kelių eismo ženklai, vakarykštis panaršymas po Anykščių turizmo informacijos centro interneto svetainę.

Lietuvoje teko slidinėti trejose kalnų trasose:

Kas ir kaip skiriasi?

Šalia Molėtų observatorijos slidinėjau senokai – kokiais 2001-aisiais. Nemokėjau slidinėti, todėl griuvau ir kėliausi, slydau ir šypsojausi 🙂 Pagrindinis observatorijos trasos trūkumas buvo prastas keltuvas – buvo senas mechanizmas, kai į paprastą lyną turi „užkirtinėti“ kablį. Procesas reikalauja įpratimo ir nemenkai jėgų.

Ignalinoje teko lankytis tris kartus. Pirmą kartą rinkausi lygumų slides – tikrai ilga trasa, o didžiausias įspūdis, kai pro mane viesulu prasinešė kažkoks Lietuvos rinktinės aprangą vilkintis slidininkas. Supratau, kad slidinėjimas slidinėjimui tikrai nelygus 🙂 Antrą ir trečią kartą jau džiaugiausi kalnų slidėmis. Trasos geros, įspūdis lieka. Stačioji iki šiol kelia šiokį tokį siaubą, ją reikia prisipratint 🙂 Centro trūkumas – lankytojų srautas yra didokas, todėl prie keltuvų nusidriekia eilutė.

Anykščiai patiko. Patiko kalnas, patiko tramplynėliai. Tik, kaip ir visur, įdienojus slidininkų pagausėjo, todėl vidutiniškai pakilti pavykdavo kas 8 minutes. Norėtųsi dažniau.

Kur dar Lietuvoje galima slidinėti kalnų slidėmis? Berods, Birštone (tragikomiška, kad Birštono savivaldybė skelbia, jog šį savaitgalį keltuvai nedirbo dėl „techninių kliūčių“ – sakyčiau, правал'as), tikrai Vilniaus Liepkalnyje, Rokantiškėse.

3 Comments

  1. nuotraukeles

    kažką girdėjau, kad kažkur prie Vištyčio (Vilkaviško raj.) taip pat įrengtas keltuvas ir t.t. Nors pats nebuvau ir nebandžiau

  2. nuotraukeles

    Info:

    http://www.vrsk.satela.lt/files/2.htm

  3. liutauras

    visai apie juos buvau užmiršęs, nors pernai pats mačiau iš kito ežero kranto 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published.