Šiais laikais įprasta prisiimti didžiulę dalį asmeninės atsakomybė, kuri esą „įrodo žmogaus savarankiškumą, pilnaverčio visuomenės nario statusą ir pan.“.
Šis mitas bene geriausiai atveria savo užnugarį, kai:
- dingsta elektra – neveikia ne tik radijas ar elektrinis virdulys, bet ir lemputė tualete;
- baigiasi dujos – po truputį dingsta šilumos likučiai (jeigu turite katilą), nebeužsikuria viryklė (jeigu naudojate dujinę);
- pranyksta šiluma – radiatoriai atšala, pečiuje sudega paskutinė malkos;
- kranas gargaliuoja, o vanduo nebepasirodo – iš prekybos centre nusidriekia vandens pakuočių voros, prausimasis tampa įvairių puodynių ir bliūdelių kilnojimo ritualas, pradedama suprasti, kiek daug vandens reikalauja švara tualete;
- užsikemša kanalizacija ar tiesiog nuotekų sistema – gamtinių reikalų tvarkymas tampa ypatinga procedūra, dušas dažnai rezervuojamas geresniems laikams;
- nebeišvežamos šiukšlės – jos kaupiamos nebe konteineriuose, iš pradžių dar visi gaili tvarkingų lengvųjų automobilių bagažinių, tačiau vėliau po langais išaugusios kaugės jau priverčia persikvalifikuoti į šiuškliavežius;
- lieka svajonėmis degalai – gamtinės dujos, benzinas – išauga visuomeninio transporto vertė, tačiau ir šis kursuoja vis rečiau, dingsta kamščiai, populiarėja dviračiai, sodybos kaime tampa nebereikalingos, nebent į jas persikeliama gyventi, prekybos centrai praranda prasmę, maisto produktų galima į auksą ar kitas vertybes išsikeisti iš vežimais atvažiuojančių kaimo gyventojų.
Tarkim, tai tik kelios apokaliptinės mintys, aplankančios po kurios nors gyvybiškai svarbios šiuolaikinės visuomenės sąlygos avarijos. Pakaktų lygiagrečiai bent keletui savaičių sugriūti 2-3 sritims ir šiuolaikinis pasaulis išnyktų akimirksniu, pamatytumėme tikriuosius savo „krikščioniškus“ veidus. Sako, kai kurias grimasas buvo galima stebėti Naujame Orleane..
O dabar įsivaizduok, kad kažkas panašaus būtų atsitikę ne New Orlean, o tarkime kokiame Rusijos mieste. O prie ko čia atsakomybė žinok ir nesupratau 🙂 Jos nebuvimas gal?
dėl RU – manau, problema būtų mažesnė, nes ten žmonės mažiau "civlizuoti"
atsakomybė galima, kai iš tiesų valdai procesą. visais šiais atvejais pavienio asmens įtaka yra minimali. aplinka tarsi mus verčia tos atsakomybės imtis, tačiau tai dar viena utopija.
kita vertus – tai tik dar viena paskata pagalvoti, kam turėtume būti pasiruošę. kuo technologijos "aukštesnės", tuo mūsų priklausomybė nuo jų pavojingesnė mums patiems. tad rinkdamiesi technologijas, turime suvokti atsakomybę
Nesu girdejes, kad kazkox zmogus sakytu, prisiimu asmenine atsakomybe, kad esu labai savarankiskas ir t.t. kaip kad rasai pirmam sakiny. Taip pat galetu kox nors “filosofas” pries 200 metu parasyt, o isivaizduokit kas butu, jei nebutu batsiuviu, ir isvis jei niekas nebutu isrades rato, tai kaip blogai butu, vaiksciotume basi ir pesti ir t.t.. Su tokia filosofija gali pasiekt pirmykste visuomene kur zmogus mokejo daryti “viska”, nes to “visko” buvo labai mazai. Vyrai medzioti, irankius is titnago pasidaryt, gal dar keleta primityviu dalyku, kaip ir moterys priziuret uki ir dar uogu skint, jokio profesinio pasiskirstymo. Nei elektros reiktu, nei duju, nei ratas reikalingas ir t.t.
Pagal tavo logika iseina, kad pirmykstis zmogus yra savarankiskesnis nei dabartinis civilizuotas zmogus? Arba negu kox nors Nigerijos kaimelyje gyvenantis kaimietis?
O situacija yra tokia: neveikia santechnika, skambini santechnikui, ner elektros, skambini elektrikui. Siais laikais ner zmoniu, kurie viska moketu daryti, ir elektra pataisyt ir klozeta.
Siais laikais zmogus skaitomas savarankisku kai sugeba isspresti problema, kai yra organizuotas ir greit ja issprendzia, o ne pats ima plaktuka ir padaro savom rankom. Pagal sia prasme manau daug kas ir supranta zmogaus savarankiskuma.
Ar paciam dingo elektra penkiom minutem, kad tokia panika uzejo, ar kas? 😀
Ar tu laikytum zmogu savarankiska, jei sugedus jo masinai jis pats bandytu ja pataisyt, ar laikytum ji kvailiu, nes jis nieko neismano apie tai? O kitame atvejy zmogus tiesiog paskambins I servisa ir viskas.
Visi sie auksciau isvardinit dalykai kaip: degalai, vanduo I namus, elektra ir t.t. atsirado del zmogaus progreso ir tiek. Mes esam progreso ikaitai kartais, bet mes is sito progresao gauname zymiai daugiau naudos, todel tai ir yra progresas.
"atsakomybė galima, kai iš tiesų valdai procesą. visais šiais atvejais pavienio asmens įtaka yra minimali."
Nesutinku iš esmės. Atsakomybė galima tada kai ją prisiimi nepriklausomai nuo to valdai procesą ar ne. Skirtumas tik tas, kad tau nevaldant proceso būsi atpirkimo ožys arba šiaip neapdainuotas herojus 🙂 Ir šiaip atsakomybė socialinis reiškinys, o ne stichinis.
yra tokia nelietuviška sąvoka "savistovis", originale skambanti kaip "самостоятельный". tačiau gebėjimas būti savarankišku negali būti atsiejamas nuo kai kurių atsakomybių. jeigu esu savarankiškas – vadinasi, atsakau už daugelį savo gyvenimo sričių. mano mintys apie tai, jog žmogus turi prisiimti vis daugiau atsakomybės kyla iš prielaidos, kad žmonės tampa vis savarankiškesni. va čia ir atsiranda paradoksas, kad nė vėlnio taip nėra. žmonės tampa tik vis labiau priklausomi vieni nuo kitų. problema, kai ta priklausomybė tampa ne bendruomenės ryšiais, o pagrįsta tik pinigine nauda. tada visai logiška ant karučio vežti tėvus į mišką ir ten palikti, nes jie tiesiog "neapsimoka"..
p.s. man elektra dingusi jau trečią dieną 😀 ir elektrikų tuntai, kad ir kokie profesionalūs, gali pasiūlyt tik elektrą vedžioti prailgintuvu 🙂
na, aš kalbu apie vidinį mąstymą, ne santykius su kitais.
tokiu atveju aš žinau, ar vienu atveju galėjau daryti įtaką, ar ne. išoriniai "dainorėliai ar keikūnai" man šiuo atveju nesvarbūs, tai tik fonas