XXI a. kasdienybės dienoraštis

gyventi nemąstant – patogiau

Iššauti šampano butelius linksma. Gerti šampaną – skanu. Susimąstyti ką ir kodėl švenčiame – kančia.

Jeigu paklausčiau, kodėl švenčiame Naujųjų Metų pradžią, būčiau pasitiktas nesuprantančiais žvilgsniais. Juk tai „savaime suprantama“! Sausis yra pirmasis metų mėnuo, o 1-oji yra pirmoji mėnesio diena.

Lygiai taip pat mes tikėjome (tiksliau – mūsų tėvai, nes mano karta dar nelabai mąstė), kad komunizmas yra geriausia visuomeninė santvarka ir vos keletas išrinktųjų partinėse mokyklose galėjo diskutuoti, ir tai tik su teise dar kartą patvirtinti komustinės santvarkos tobulumą. Deja, paklydusi realybė sudaužė viską į šipulius.

Todėl galiu tiesiai į akis juoktis ir vadinti visus kvailiais! Sausio 1-oji turi lygiai tokią pat teisę vadintis Naujųjų Metų pradžia, kaip ir, tarkim, rugsėjo 26-oji ar balandžio 14-oji. Nes apskritimas, kurį žemė brėžia aplink saulę yra apvalus ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kurią apskritimo vietą pažymėsime nuliu ar vienetu.

Truputį susijęs klausimas – ar teko girdėti, kad katalikiškojo pasaulio istorija (ir vienas iš jos forpostų – Abiejų Tautų Respublika) nežino dienų nuo 1582-ųjų spalio 5-osios iki 14-osios? Ar kad tų metų spalio 4-ąją (ketvirtadienį) sekė spalio 15-oji (penktadienis)? Sutinku, gyventi nemąstant – patogiau.

22 Comments

  1. Anonymous

    Labai jau Jusu nuomone pesimistiska ir kategoriska. Tiksliau ne pati nuomone, o tonas. Gal jums labai liudna gyventi? O gal jus neturite nei vieno draugo?

  2. liutauras

    bingo! man liūdna, kad gyvenu pasaulyje, kuriame plaukiančių pasroviui ryškiai per daug, ir tikrai gana retai sutinku draugus, kurie išdrįsta gyventi kitaip.

  3. Anonymous

    Nu su tuo šventimu prilyginimu su plaukimu pasroviui per toli nueita. Beveik viskas žmonių pasaulyje (įskaitant šventes) yra pavadinkim "bendro susitarimo reikalas" o ne gamtos nustatyti dalykai.

    Kodėl pasisveikindami paspaudžiame vienas kitam ranką. Jugi taip pat galėtumėme vienas kitam spirti į koją pasisveikinant. Tai vienodai pretenduoja būti pasisveikinimo ženklu kaip ir rankos paspaudimas. Ir etc, etc. Ar niekuomet apie tai nepagalvoji? Ar nejauti kad plauki pasroviui?

  4. liutauras

    būtent! dėl to ir konstatuoju, kad nemąstyti yra patogiau. tik va čia ir kyla klausimas, ar taip be jokios kritikos priimdami gausybę dalykų nedarome kažkur klaidingų prielaidų, ant jų nekuriame savo pasaulio ir patys savęs?

  5. menesis

    galėtų būti bet kuri iš 365.25 dienų, tačiau mūsų kultūra naudoja tokį kalendorių, ir pagal jį metai prasideda būtent šią dieną. kinai, žydai ar indėnai naudoja kitokius kalendorius, ir švenčia naujus metus kitą dieną. gerai, tai susitarimo reikalas; mūsų protėvių valdovai ir jų mokslininkai susitarė taip, o mes laikomės šios tradicijos. kas čia neteisinga? gal ne visi susimąsto, kad ši diena astronomijos požiūriu niekuo neypatinga, tačiau dauguma pagalvoja, kokie buvo praeiti metai, ir palinki kitiems bei sau gerų ateinančių. toks, manau, ir yra šios šventės tikslas.

    fejerverkai ir šampanas tėra tradicinis būdas, kaip tai pažymėti. gimtadieniui tai pakeičia tortas ir žvakutės, Joninėms – laužai ir gėlių vainikai ir t.t. kodėl? už visko slypi logiškas paaškinimas ar istorija, tačiau tradicijos ir papročiai išlieka ne knygose, kurios išnagrinėja priežastis, sąsajas ir tikslus, bet žmonių širdyse ir kolektyvinėje atmintyje. taip reikia. taip visada buvo. tiesa, seneliai jaunystėje darydavo kitaip nei mes dabar, bet ir jie nežinojo kodėl daro būtent taip. šventės irgi evoliucionuoja, bet nedingsta.

  6. menesis

    kas ir kada švenčia ar šventė – http://en.wikipedia.org/wiki/New_Year

    skirtingai, bet švenčia visi.

  7. Viktoras

    Kiek teko domėtis/skaityti/empiriškai 'bandyti', 'nemąstymas' yra natūralus reiškinys tam, kad galėtume atlikti sprendimus per baigtinį laiką. Paprasčiausias pavyzdys būtų Buridano asilas, žmogaus smegenyse esantys 'atsitiktinumo generatoriai' + emocijos (='nemąstymas') neleistų tam atsitikti.

    Kalbant iš psichologinės pusės (tegu psichologai mane pataiso), žmogus nelabai gali pasakyti kodėl atliko vieną ar kitą sprendimą (vienas tai rodančių eksperimentų – paprašyti žmogaus žymėti savo dienos įvykius + nuotaiką, ir vėliau pasiteirauti kokie įvykiai jo manymu lemia jo nuotaiką. Galima pastebėti, kad tai, kas jam atrodo svarbu, visiškai neturėjo įtakos nuotaikai atsižvelgiant į 'dienoraštį'). Taip pat lengva priversti subjektus daryti priešingus/'amoralius'/nelogiškus sprendimus keičiant informacijos pateikimo formą.

    Kalbant iš kultūrinės/socialinės pusės, 'nemąstymas', egzistuojantis kaip priimta norma patarlių, posakių, švenčių ar rankų paspaudimo pavidale paprasčiausiai išlaiko visuomenę kartu. Be abejo, visas patarles reikia pergalvoti pačiam ir sukurti naujas, geriausia dar darželyje…

  8. Viktoras

    P.S. įdomi knygelė kurios dalis paskirta būtent 'laisvos valios', 'nemąstymo', ir pan. sampratomis/atradimais/idėjoms iš psichologijos, sociologijos bei neuromokslų kampo:

    http://www.amazon.co.uk/What-Your-Dangerous-Idea-Unthinkable/dp/0743295536

  9. biesas

    visiskai neadekvatus palyginimas tarp sausio 1 (beprasmisko) sventimo ir to, kad musu tevai gyvendami komunistineje santvarkoje galvojo, kad ji yra geriausia.

    Jei toliau eit tuo paciu mastymo keliu, tai neturi prasmes ir savaites dienos, pirmadienis, antradienis ir t.t. nes kox skirtumas gi yra kokia diena? Gal jei atmestum cinizma ir pamastytum, tai suprastum kam to reikia, kam zmones sukure toki dienu, metu, menesiu skaiciavimo metoda, turbut kad butu patogiau gyvent, kad butu bendras susitarimas? ne? Kad visiems metai baigtusi vienodai, kad visi bendrai galetu planuot ateinancius metus, aptarti praejusios, padaryta isvadas ir t.t. zmones tai ir svencia, metu pabaiga ir kitu metu pradzia. Visiskai akivaizdu, bet cinikams sunkiau tai suprast.

    tikrai gyveni nemastydamas 😀

  10. liutauras

    mėgstu visuomeninės sutarties teoriją, tačiau praktika rodo, kad tai fikcija. „sutarimas“ tarp etninių FR gyventojų ir imigrantų tą tik puikiai iliustruoja…

    pavyzdžiui, ar galėtum paaiškinti, kodėl tamsta pritari 5+2 savaitės modeliui?

  11. liutauras

    dėkui už nuorodas – kaip visada, galiu tik pavydėt pačiam prieigos prie plačių informacinių išteklių 🙂

    manau, esminis klausimas, kurį turėtume kelti sau – kada stereotipų, simuliakrų ir pan. naudojimas yra naudingas, o kada jau tampa žalingas. va tos riba aptikimas ir būtų, manau, esminis pasiekimas kiekvienam. žinoma, riba kiekvienam žmogui kiekvienoje situacijoje būtų vis kita

  12. biesas

    o kas cia tokia per teorija? ka ji sako? kad mastantys zmones gali susitart tarpusavy? ar kame ideja? fikcija yra tai, kad gali su kazkuom susitart, gali prieit kazkokiu bendru susitarimu, taisykliu pagal kurias paprasciau gyvent? Geriau jau kazkokios taisykles, nei isvis jokiu taisykliu.

    O kas vyksta tarp FR vietiniu ir imigrantu?

    Man tai savaites modelis yra tinkamas. 5 dienas zmogus dirba, 2 ilsisi. Vadinas zmogaus organizmas geriau prisitaikes tokiam rezimui.

  13. liutauras

    teorija – http://www.iep.utm.edu/s/soc-cont.htm

    FR – http://www.msnbc.msn.com/id/14628564/site/newsweek/print/1/displaymode/1098/

    klausimas ne AR?, bet KODĖL?

  14. Biesas

    Ir visa tai siejasi su Nauju metu sventimo (beprasmiskumu)? Imigrantu ir vietiniu europieciu konfliktai tai irodo? Taip reikia suprast? Nepagaunu logikos. Cia mazdaug kaip tvirtint, yra kvaila svesti sventes, nes Afrikoj zmones badauja. Is tikro Afrikoj zmones badauja, tai gal is tikro neverta svesti svenciu? Mazdaug tokia logika. Ir va jum pilna linku, kad zmones Afrikoj badauja.

    Straipsnis apie konfliktines situacijas neirodo, kad nauji metai kvaila svente, ir tik kvailu zmoniu kvaila ismone. Jis visai apie kitka, kad zmones nori gyventi ten kur geriau, todel emigruoja I Europa bet kokiom priemonem ir kartais rizikuodami gyvybe. Atima vietiniu gyventoju darbo vietas, konkruoja su kitais imigrantais ir t.t. ir panasiai, konfliktiskas ir problematiskas dalykas.

    Jei sutiksi dar keleta zmoniu kurie irgi eina kaip tu pries srove, tai pradesi jau galvot, kad pats plauki pasroviui? Ir vel bandysi plaukt pries srove?

  15. liutauras

    žr. atsakymą Viktorui

  16. Biesas

    gal papastink, kazkaip nerandu

  17. liutauras

    šio įrašo 11-as komentaras

  18. Biesas

    idomus atsakymas, turbut jis tinka i bet kokia replika atsakyt

  19. ego

    Užtai puiki proga simboliškai pailsėti nuo nepageidaujamos socializacijos ;]

  20. liutauras

    ego, truputį klysti – tiesiog mūsų pozicijos su biesu iš esmės skirtingos, tad vienintelis kompromisas – tai sutarti, kad pasiliekame prie savo nuomonių 🙂

    be to, biesas kabinasi prie detalių, o man svarbi pati mintis – "mes, robotai"

  21. Anonymous

    Pirmą kartą sužinojau, kad žemė brėžia apie saulę apskritimą. Maniau, kad elipsę.

  22. liutauras

    taip taip, Kepler'is, o tiksliau – 6% variacija per 100 tūkst. metų. milžiniškas skirtumas žmogaus gyvenime 😉

    (http://www.ldeo.columbia.edu/users/jcm/Topic2/Topic2.html)

Leave a Reply to Biesas Cancel reply

Your email address will not be published.