XXI a. kasdienybės dienoraštis

Tag: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Kokie ženklai rodo, kad komunikacija išgyvena krizę? „Belaruskalij“ atvejis

Pirma, nuo krizės pradžios gruodžio 8 dieną BFK posėdyje apie Lietuvos poziciją ir veiksmus jau spėjo pasisakyti „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas, Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministrai, Ministrė pirmininkė, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, uosto vadovas ir daug kitų mažesnio rango pareigas užimančių, tačiau su tema susijusių pareigūnų ir politikų.

Suprantama, jog opozicija, oponentai („Birių krovinių terminalo“ vadovas ir pan.), nepriklausomi ekspertai visada komentuos ir niekas jų nesuvaldys, tačiau nuosekli krizių komunikacija reikalauja, kad situaciją valdanti grupė būtų vieninga kaip kumštis ir turėtų vieną vienintelį kalbėtoją krizės tema.

Antra, kiekviena valdoma krizė prasideda ir baigiasi labai aiškiu krizės valdymo centru. Tai gali būti formali struktūra, gali būti panaudota esama ar kuriama nauja, tačiau principas aiškus – į šį centrą suburiami visi (!) valdomų organizacijų pagrindiniai funkciniai žmonės ar net ir tiesiogiai vadovai.

Idealiu atveju toks centras formuojamas fiziškai – pavyzdžiui, Vyriausybės posėdžių salėje gali būti įkuriamas tokio centro štabas ir jis veikia tol, kol krizė nesuvaldoma.

Esminis tokios sprendimo privalumas – išnyksta improvizacijos, labai aiškiai pasiskirsto funkcijos ir visiems natūraliai tampa aišku, kad viešai komentuoja tik vienas asmuo – šio centro vadovas arba jo labai aiškiai paskirtas atstovas spaudai.

Trečia, viena didžiausių grėsmių krizei plėtotis – slėpti informaciją, ją dozuoti ar kitaip manipuliuoti. Iš esmės visa krizės informacija turi būti vienareikšmiškai sukaupta krizės valdymo centre. Būtent čia ji turi būti apjungta į vientisą pasakojimą ir tik ši įvykių versija gali būti transliuojama į viešumą.

Jeigu informacija siurprizų būdu paaiškėja – vėlgi, ji integruojama į bendrą pasakojimą, tačiau tik tiek ir tik tada, kiek ir kada tai suderina ir palaimina krizių valdymo centras.


Deja, bet šiomis dienomis matomas „Lietuvos geležinkelių“, Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijų veiksmų chaosas rodo, kad iš esmės nei vienas uždavinys nėra realizuotas: (1) komentuoja kas nori ir kaip nori; (2) jokio aiškaus krizės valdymo centro nėra; (3) informacija vaikšto kaip tik nori, bet ne centralizuotai ir nenuosekliai.

Komentaras skelbiamas ir „Delfi/M360.

Apie J.Narkevič ateitį ir valdančiųjų bei Prezidento konfliktus iki pat Seimo rinkimų – 15min.lt

Kai kurie pokalbio akcentai:

Abu ekspertai sutarė dėl vieno: J.Narkevičius dirbti liks.

„Tie tiltai, kurie buvo su prezidentu, jei ne visiškai sugrius, tai taps labai sunkiai naudojami. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad prezidentas turės ieškoti paramos politiniam spektre kitose partijose. Realūs kandidatai į naujus draugus yra konservatoriai arba socialdemokratai“, – kalbėjo L.Ulevičius.

[..]

L.Ulevičius tikino, kad šiuo metu premjeras ir prezidentas matuojasi, kuris įtakingesnis ir stipresnis.

„Tas neišvengiamai užprogramuota iki naujų Seimo rinkimų. Jei situacija aštrėja, o matome, kad aštrėja, tai konfrontacija tik stiprės. Ką tai reiškia Vyriausybei ir visai valstybei? Kad konstruktyvaus dialogo, bendro darbo ir tikslų siekimo galimybės menksta“, – kalbėjo L.Ulevičius.

[..]

L.Ulevičius tikino, kad prezidento galimybės rodyti galią ar permesti atsakomybę premjerui ribotos dar ir dėl to, kad jis turi per daug priešų – su „valstiečiais“ susipyko po rinkimų, su konservatoriais vis dar tęsia prezidento rinkimų kovą, kurioje grūmėsi su jų kandidate Ingrida Šimonyte.

Tiesa, „valstiečiai“, anot jo, irgi priešų susikūrė per daug. Ir būtent tai, dar pridėjus konfliktą su prezidentu, gali lemti, kad partija Seimo rinkimuose skausmingai pralaimės.

„Konfliktų politika veda į savo rinkėjų praradimą nuoseklų. (…) Rinkėjai turi baigtinį laiko tarpą, kiek gali pykti, jie ima ieškoti konstruktyvo, o čia konkrečių darbų trūkumas yra didžiausias pavojus. Spalio mėnesį darbai bus pamiršti, o visi atsimins – susipyko su tuo, susipyko su anuo“, – liūdną ateitį „valstiečiams“ prognozavo L.Ulevičius.

iš 15min.lt

Visa publikacija ir pokalbio vaizdo įrašas „Patarėjai: G.Nausėdai pakenkė jo paties vėliava, laukia dešimt mėnesių kivirčų“ – interneto naujienų portale 15min.lt.

Apie Vyriausybės ateitį su patvirtintu biudžetu ir ministru J.Narkevič – lrytas.tv

Pagrindinės laidos įžvalgos:

(05:30) Pirmas ir pagrindinis dalykas – tai ekonominio augimo spąstai, į kuriuos pakliuvo Vyriausybė ir valdančioji koalicija. Nes augant ekonomikai teoriškai ir faktiškai didėja perskirstomų lėšų aukso puodas, tas pyragas, kurį galima pjaustyti. Ir atsiranda labai daug interesų grupių, kurios norėtų tą didesnį gabalą pasiimti – vieną, kitą, trečią. Metų eigoje mes tą ir matėme – tai mokytojai, tai ugniagesiai, tai policininkai, tai medikai, tai dar kažkas ir dar kažkas, ir dar kažkas.

[..] Ekonomika auga, tarsi situacija gerėja ir tarsi susidaro tokia iliuzija, neva tai pinigų yra labai daug. Ir tada atrodo tik gero peilio ir gero pyrago pjaustymo uždavinys, kaip čia kad visiems užtektų. Faktiškai tas augimas nėra begalinis, jeigu teisingai pamenu, tas realus prieaugis, palyginus su praėjusiais metais, kurį mes turėjom dabar, yra ar 200, ar 300 mln. eurų. Tai jeigu mes vaiko pinigams padidinti skyrėme beveik 100 milijonų, tai įsivaizduokit, kiek kitoms sritims liko padidėjimo galimybė. Ir vat kai tas lūkestis iš įvairių interesų grupių buvo didžiulis, Vyriausybė tarsi iškart to nestabdydama, o sakydama „gerai, didinsim ir jums, ir jums, ir jums“, papuolė į tuos spąstus, kai atėjo galutinis momentas ir paaiškėjo konkretūs skaičiai ir paaiškėjo, kad ir tiems trūksta, ir tiems trūksta, ir visiems trūksta.

[..] Iš dalies ir pati Vyriausybė žadėjo per daug, ir atsirado interesų grupės, kurios sakė „va, čia daug pinigų, galima pasiimti“, nors realiai, ką reikėjo daryti, tai susėsti visiems kartu prie stalo ir kartu visiems dalinti tą pyragą, o ne atskirais gabaliukais. Ir natūralu, tada kiekvienas kaldrą į save: „man daugiau, man daugiau, man dar dešimt, man dar penkis“.

(10:05) Akivaizdus dalykas, kad testuojamas Prezidentas. Testuojamas Prezidento galių valdymas, iš esmės (perbraižomos žaidimo taisyklės), santvarka, kuri dešimt metų buvo nusistovėjusi vadovaujant Daliai Grybauskaitei, dabar yra testuojama, ar tikrai ji tokia išliks. Ir mes jau matėm – po tokio griežto Dalios Grybauskaitės pasisakymo ministro tarsi jau turėjo nebebūti savo vietoje, tačiau jis kol kas dirba ir panašu, kad LLRA pozicija dėl jo visiškai nesikeičia, t.y. jie lieka prie dabartinio ministro. Ką tai reiškia dabartinei koalicijai ir kuo tai baigsis, čia jau, aišku, atviras klausimas, nes – vieša paslaptis – šiandien priiminėjamas biudžetas (visi, ne vienas – Sodros, sveikatos), tai vos tik jie visi bus priimti, iš esmės nukris pagrindinė našta nuo dabartinės Vyriausybės. Galima taip grubiai sakyti, Vyriausybė galės pasileisti ir nieko jau blogo katastrofiško nieko nebeatsitiktų gyvenime Lietuvoje iki naujų Seimo rinkimų. Tačiau tas naštos nukritimas automatiškai atriš rankas tiek S. Skvernelio komandai, tiek LVŽS, tiek ir kitiems koalicijos partneriams. Tai šioje vietoje tas šantažas, kuris iki šiol galėjo būti tiek iš LSDDP, tiek iš LLRA, tiek iš buvusių tvarkiečių (…) jis ne tai kad netenka prasmės, tačiau tas svoris sumažėja. Ir šioje vietoje pokyčiai pasidaro labiau įmanomi, labiau įprasminami. Ypač svarstant net tą variantą, kad netgi mažumos Vyriausybė tampa labai reali, su sąlyga, jeigu konservatoriai paremia.

(14:40) Apie ką mes jau dabar turime, kad po šiandienos, po patvirtinto biudžeto prasidėjo Seimo rinkimų kampanija. Tai visi sprendimai bus įtakojami būtent Seimo rinkimų kampanijos logikos, o ne kažkokių kitų sumetimų.

[..] pažiūrėkim visą šių metų didžiąją dalį – iš esmės vasarą prasidėjusios šitos koalicijos statybos arba lipdybos, jeigu galima taip pasakyti, išvirto į tai, kad LVŽS reitingas sumažėjo per pusę ir daugiau. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad startinė pozicija prieš rinkimų pradžią yra labai prasta. Jau nekalbant apie tai, kad iš esmės visos kaltės galima dabar sumesti į tai, kad valstiečiai tą negerai darė, tą negerai darė. Pirmų metų sėkmės ar pasiekimai daugeliui jau iš esmės bus pasimiršę ir šitoj vietoj ta starto pozicija iš tiesų yra prasta. Jau nekalbant apie tai, kad tenka bičiuliautis su LSDDP, LLRA su Georgijaus juostelės gerbėjais ir t.t. Jau nekalbant apie Narkevičiaus atvejus, kur tiesiog galimas tiesioginis savo interesų protegavimas ar Trakų rajone, ar kitose situacijose.

(18:15) Paradoksas yra tai, kad jis (S. Skvernelis) yra per mažai gerų darbų padaręs. Atrodo, kad norėtųsi dar, bet ..

iš tv.lrytas.lt

Visas laidos „Lietuva tiesiogiai“ epizodo „Ar dėl J. Narkevičiaus gali subyrėti Vyriausybė?“ įrašas – interneto naujienų portale lrytas.lt.

E-valdžiai trūksta e-vado

Antradienį pasinaudojau savo akreditacija ir sudalyvavau Archyvų departamento Vyriausybės rūmuose organizuotame seminare dėl elektroninių dokumentų naudojimo viešajame sektoriuje.

Vaizdas nykus. Nors teisiniai ir technologiniai aspektai tikrai rimtai analizuojami (skaitytų pranešimų elektronines versijas galite atsisiųsti iš čia), tačiau esminė problema kitur – klausantis ir diskutuojant su konferencijos dalyviais neapleido mintis, jog visa elektroninių dokumentų naudojimo idėja tėra eilinė biurokratų idea fixe, o ne noras efektyviau, sparčiau ir rezultatyviau dirbti.

Neišgirdau atsakymų į tokius, mano manymu, esminius klausimus – kada elektroninių dokumentų archyvai pradės veikti? (su sąlyga, jog turime apie 25 tūkst. valstybės tarnautojų) kiek kainuotų jų viso dokumentų srauto pavertimas į elektroninį formatą ir veiklos išlaikymas 1 metų laikotarpiu? kaip bus užtikrinamas technologinis neutralumas (pavyzdžiui, info-beraščiams pensininkams), kiek kainuoja 1 popierinio dokumento pavertimas elektroniniu? Continue reading

Vyriausybės kanceliarija atsivėrė tinklaraščiams

Kaip jau buvau užsiminęs anksčiau, Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiandien viešai paskelbė, jog spaudos tarnyba dirbs ir su tinklaraščių autoriais. Tai įteisinta kovo 16 dieną Vyriausybės kanclerio įsakymu Nr. 20 patvirtintose „Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų atstovų akreditavimo prier Lietuvos Respublikos Vyriausybės taisyklėse“.

Pažymėčiau, jog Vyriausybės kanceliarija reikalavimų kartelę nuleido žemiau, nei formuluoja šviežias Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas. Kitaip tariant, Vyriausybė gali akredituotų ir ne tokius griežtus reikalavimus tenkinančius tinklaraščių autorius.