Portalo alfa.lt žurnalistei Agnei Baltrūnaitei komentavau, kaip vertinu Vilniaus miesto savivaldybės agentūros „Go Vilnius“ įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ (nuoroda), kuriame lyginamasi su Ryga per netikėtą sutapimą – trijų gyventojų ir trijų „Michelin“ restoranų skirtumo.
Mano mintys:
Ne pirmas bandymas pasišpilkuoti
Nors internautai neigiamai atsiliepia apie naujausią „Go Vilniaus“ reklaminį įrašą, Alfa.lt kalbintas Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto dėstytojas, komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius neskuba peikti. Anot jo, svarbu suprasti, koks yra sukurtos reklaminės žinutės kontekstas.
„Tiek Vilniaus, tiek ir Rygos kolegos turi santykinai ilgą tokių tarpusavio pasišpilkavimų istoriją. Kadangi tai nėra pirmas kartas, nemanau, kad derėtų pernelyg sureikšminti naujausią agentūros iškomunikuotą žinutę“, – aiškino komunikacijos ekspertas ir pabrėžė, kad šio įrašo turinyje pasigedo daugiau kūrybiškumo.
„Tai nėra pats geriausias pavyzdys, ką galėtų padaryti ir parodyti „Go Vilnius“, tačiau neteigčiau, kad tai siaubinga klaida, ir nedaryčiau plataus apibendrinimo remdamasis tik vienu šiuo atveju. Tiesiog šio reklaminio įrašo turinys nedaro didelės profesinės agentūros kūrybininkais. Jis yra labai tiesmukas, be jokios kūrybinės gyslelės ar žaismingumo“, – tikino L. Ulevičius.
Jo teigimu, socialiniai tinklai – laisvesnė ir neformalesnė viešosios komunikacijos erdvė, kurioje natūralu matyti ar tikėtis provokacijų, ginčų ar konfliktų. „Aš nebūčiau toks konservatyvus dėl to, kad pasirinkta „Go Vilniaus“ žinutė netinkama. Jeigu ta pati žinutė būtų skirta formaliai aplinkai, sutikčiau, kad ji netinkama. Tačiau dabar mes kalbame apie socialinius tinklus, kuriuose provokacijos tikrai neišvengiamos“, – susiklosčiusią situaciją komentavo komunikacijos ekspertas.
lapkričio 22 d. – diskusija LRT radijo laidoje „Aktualijų studija. Ar „Facebook“ politika blokuoti antirusiškus įrašus turi būti pakeista?“ (laidos įrašas, tekstinė versija).
Diskusija su „Meta“ atstovais
Retas atvejis, kai šakiniame renginyje susirinko kone visi bent kiek aktyviau Lietuvoje dirbantys su dezinformacija. (nuotrauka iš organizatorių FB)
Vilniaus universiteto vykusioje diskusijoje lietuviai konstatavo problemas, o „Meta“ atstovai nieko konkretaus negalėjo atsakyti.
Aš pateikiau vieną esminį klausimą – ar tiesa, kad automatinis turinio moderavimas vyksta ne autentiško lietuviško, o automatiniu būdu į anglų kalbą išversto turinio pagrindu? Kita klausimo pusė – ar tiesa, kad dirbtinis intelektas (artificial intelligence) mašininis mokymasis vyksta taip pat to su klaidomis išversto angliško turinio pagrindu?
Deja, gavau tik bendrinio pobūdžio patvirtinimą, kad moderavimą vykdo lietuviai moderatoriai. Apie esminę techninę aplinkybę – kokios kalbos turinys moderuojamas – atsakymo nebuvo.
Po savaitės apie problemą iš savo asmeninės patirties parašė Andrius Tapinas – kaip proukrainietiškas turinys nuosekliai sulaukia FB sistemos sankcijų.
Į tai sureagavau tokiu komentaru:
prieš savaitę vykusiame susitikime su Meta atstovais Vilniuje (ping Jakub Turowski & Co.) uždaviau konkrečius klausimus ir iš gautų atsakymų tik sustiprėjo įtarimai, kad (a) įmonė visiškai nevaldo savo procesų; (b) blokavimą vykdo AI generuojamų trigerių pagrindu; (c) gyva kontrolė praktiškai neegzistuoja; (d) AI sprendimus daro automatinio vertimo tekstų į anglų kalbą pagrindu (FB automatinio vertimo ne-kokybę visi puikiai matome kasdien) (e) FB principas “jokio įžeidinėjimo” de facto karo Ukrainoje atveju virtęs agresoriaus palaikymu, nes FB AI nesugeba atskirti Kremliaus melo ir ironijos. tada Kremliaus melas yra lygiose pozicijose su Ukrainos tiesa
Iš mano asmeninės „Facebook“ paskyros
Komentaras 15min.lt portalui
Portalo žurnalistas Gytis Kapsevičius situacijos apžvalgoje įdėjo šiuos mano pastebėjimus:
Šiame renginyje dalyvavęs komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius teigė „Facebook“ atstovui uždavęs ne vieną klausimą – iš atsakymų jam susidaręs įspūdis, kad bendrovė „nevaldo situacijos“.
Kalbėdamas su 15min jis komentavo, kad tai iš dalies yra ir platesnė problema – mažiau populiariomis kalbomis paskelbto turinio blokavimo motyvai dažnai būna mažiau logiški.
„Mokymosi algoritmai pas juos [„Facebook“] padaryti taip, kad jie mokosi iš angliško teksto – verčia ir sprendimus priiminėja iš angliško turinio. Natūralu, kad jų dabartinis kalbos lygis yra prastas, vertimas nepagauna perkeltinių, ironinių reikšmių, todėl sprendimai priiminėjami ant kreivai išversto teksto“, – kalbėjo komunikacijos ekspertas.
„Facebook“ atstovas renginyje taip pat teigė, kad pirminis analizės lygis yra automatizuotas, patikrą atlieka dirbtinis intelektas. Algoritmas gali rasti kokį nors „netinkamą“ žodį ir tada sprendimą dėl turinio tinkamumo priima moderatoriai.
„Jie toms mažoms rinkoms neturi resursų, neturi piniginės motyvacijos skirti pakankamai dėmesio. Ir tas važiuoja. Deja, bet ta situacija yra ne demokratiškų šalių naudai, o būtent tokių, kaip Kremliaus trolių armijos, kurios stebi algoritmo veikimo principus“, – kalbėjo L.Ulevičius.
Pašnekovas pabrėžė, kad problema yra ne lietuviškai suprantančių „Facebook“ moderatorių skaičius, bet pati sistema.
„Grubiai matematiškai, padidinus nuo 5 iki 50 žmonių, mes kokybinio šuolio nepajustume. Pagrindinis dalykas vis dėlto yra moderavimo algoritmo keitimas ir jų pritaikymas lietuviškai ar kitų mažųjų kalbų realybei. Dabartinis modelis yra ydingas“, – komentavo jis.
Diskusija LRT radijo laidoje „Aktualijų studija. Ar „Facebook“ politika blokuoti antirusiškus įrašus turi būti pakeista?“
Visą Mariaus Jokūbaičio vedamą laidą (garso įrašą) galima perklausyti čia.
Pagrindiniai mano pasisakymų akcentai:
Komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius LRT RADIJUI pasakoja – šiuo metu socialinio tinklo „Facebook“ vartotojams apskritai dalintis informacija ar vaizdine medžiaga, susijusia su Rusijos karu prieš Ukrainą, nėra draudžiama, tačiau „Facebook“ turiniui taiko labai griežtus bendruomenės standartus.
„Pavyzdžiui, jeigu tai yra kažkokia aštresnė nuotrauka, realus, net ir tikras įvykis gyvai iš, pavyzdžiui, apšaudymo, jeigu tai iš tiesų gali jautresnius žmones sujaudinti ar sukelti nusivylimą, iš karto įsijungia algoritminis turinio moderavimas“, – sako L. Ulevičius.
Ne vienas „Facebook“ vartotojas skundžiasi, jog, panašu, socialiniame tinkle visgi negalima pasisakyti nieko prieš Rusiją. Pavyzdžiui, jeigu žmogus savo įraše pavartoja tokius žodžius, kaip „kacapas“ ar „orkas“, jis neretai yra iškart blokuojamas, jo paskyra suspenduojama dienai, savaitei ar net visam mėnesiui.
Taip nutinka dėl to, nes algoritmas reaguoja į šiuos raktinius žodžius, kurie duomenų bazėje apibrėžiami kaip skleidžiantys neapykantą ir įprastai naudojami neigiamame kontekste. Dėl to įrašus, kuriuose jie randami, sistema supranta kaip neapykantos kalbos skleidimą.
[..]
Komunikacijos ekspertas L. Ulevičius yra linkęs su šia [„Facebook“ atstovo] mintimi nesutikti.
„Kai „Facebook“ sako, kad mes naudokimės bendruomenės standartais, tai sako, naudokime tuos pačius reikalavimus ir nusikaltėliui, ir aukai. Ir tada gaunasi – jūs žaidžiate šachmatais, o priešininkas iš Kremliaus ateina su bokso pirštinėmis“, – atrėžia pašnekovas.
[..]
„Algoritminis moderavimas paremtas anglų kalba. Automatinis lietuvių kalbos vertimas į anglų kalbą „Facebook“ platformoje dabar yra žemiau kritikos lygio. Iš esmės paimkite bet kokį automatinio vertimo tekstą, kurį „Facebook“ kartas nuo karto pasiūlo, ir pabandykite patikrinti, kiek ten klaidų padaryta vertime. Ir natūralu – jeigu tu iš to verstinio, kreivo teksto darysi išvadas, tu gausi visiškai kvailą sprendimą“, – tvirtina komunikacijos ekspertas L. Ulevičius.
iš lrt.lt publikacijos
Laidoje taip pat pateikiau keletą kitų svarbių akcentų:
Andrius Tapinas savo SubStack įraše teigia, jog „[..] Tačiau su manimi susisiekė vienas iš Metą aptarnaujančių turinio moderatorių ir šiek tiek papasakojo apie procesus, kaip viskas vyksta. [..] Pasirodo, kad bent dalį turinio tikrai moderuoja gyvi žmonės ir Lietuva dabar priskirta Rygoje įsikūrusiam biurui, kuris anksčiau rezidavo Berlyne. Jie priima sprendimus, ką daryti su pareportintu turiniu. Ir jeigu jiems asmeniškai nepatinka turinio autorius arba pasirinkta pozicija, pvz. palaikyti Ukrainą, jie gali skirti bausmes, o tada jau aukštesni kolegos, kurie tikrina žemesnių darbą, gali pastebėti, jog bausmė skirta per klaidą ir klaidą fiksuoti. Tačiau tokių klaidų fiksuojama tik apie 2%, tad turinio moderatoriai gali jaustis daugmaž saugiai [..]“.
Diskutuoti su FB atstovu neįmanoma, nes jis anoniminis, todėl belieka paklausti retoriškai:
(esminis klausimas Lietuvos atveju) Kokią % dalį sankcijuotų įrašų/paskyrų peržiūri gyvi moderatoriai?
Kokios yra detalios turinio pripažinimo netinkamu taisykles? Kur jos skelbiamos?
Objektyvūs atsakymai į šiuos klausimus būtų esminis rodiklis, rodantis, ar FB išsisukinėja.
Tinklaraštį blogas.lt platformoje įkūriau, berods, 2004 metų balandį. Su lietuviškųjų one.lt ar draugams.lt konkuruojančią paskyrą „Facebook“ tinkle pradėjau, berods, 2007 metais. Panašiu laiku atsirado ir ši asmeninė interneto svetainė. Ilgokai mąsčiau kaip, tačiau laikas keistis.
Vakar pasirašiau naują sutartį, kuri žymi naują etapą profesinėje veikloje, todėl tai dar viena paskata brėžti brūkšnį ir konstatuoti, kad 2013-ųjų rudenį iš toli stebėtas Maidanas, visgi, įtraukė ir nebepaleis. Pradedu kaip ekspertas dirbti su Europos Komisija ir tikiu, kad būsiu naudingas stiprinant pajėgas kovoje prieš propagandą bei kitose man gerai pažįstamose komunikacijos srityse:
Todėl tai geras laikas imtis pokyčių ir kitur.
Asmeninis turinys – tik www.ulevičius.lt
Turinys, kurį mes kasdieną kuriame ir paliekame „Facebook“ tinkle, nėra mūsų. Net normalios paieškos galimybės ten nėra. Ką jau kalbėti apie „Google+“ pavyzdį, kai turinys tiesiog panaikinamas. Todėl mūsų sukurtas turinys socialiniuose tinkluose – nebe mūsų, o platformos algoritmų ir (ne mūsų) verslo sprendimas. Turime tą turinį susigrąžinti.
Asmeninės paskyros socialiniuose tinkluose – tik kontaktams palaikyti
Socialiniai tinklai įtraukę per daug žmonių, niekas iš mūsų pavieniui neapvers šio reiškinio, todėl bendravimui ir ryšiams palaikyti, informacijos gavimui paskyros socialiniuose tinkluose išliks, tačiau jos tik informacijos gavimui, ne kūrimui.
Profesiniam turiniui – anglų kalba kaip pagrindinė
Pastarųjų dešimtiems metų profesinė patirtis byloja viena – jeigu nori augti ne tik Vilniuje, deja, bet kaip pagrindine kalba turi dirbti ne lietuvių, todėl pagrindinis mano kuriamas dalykinis turinys bus nebe lietuviškas (išimtis – ruošiama knyga).
Profesinis turinys – www.storyteller.lt ir dalykinėse socialinių tinklų paskyrose
Kaip ir su privačiu turiniu, taip ir su dalykiniu – socialiniai tinklai nustato naujas taisykles, todėl turime prie to prisitaikyti. Nuo šiol pradėsiu aktyviau reklamuoti kuriamą dalykinį turinį (vėlgi – ne lietuvių kalba) jo sklaidai užtikrinti, tačiau tuo pat metu telkiant jį pas save, o ne socialiniuose tinkluose.
Rugpjūčiui baigiantis „Pew Research Center“ paskelbė platesnio dėmesio vertą tyrimą „Social Media and the ‘Spiral of Silence’“. Nors juo nagrinėta situacija NSA/Snowden temos kontekste, tačiau išvados sukrečia, nes patvirtina įtarimus, kuriuos anksčiau kėliau ir lietuviškuose analoguose:
Diskutuoti sudėtingomis temomis socialiniuose tinkluose sudėtingiau, nei gyvai;
Socialiniai tinklai nėra alternatyva tiems, kurie nediskutavo gyvai;
Ir gyvai, ir socialiniuose tinkluose diskusija gyvesnė tada, kai diskutuojama pritariančioje auditorijoje;
FB vartotojai riboja savo nuomonių raišką, jei nejaučia, jog jų draugai ar sekėjai palaikytų jų nuomonę.
Ar reikia lietuviškų pavyzdžių? Galiu priminti, kas atsitinka su tais, kurie drįsta turėti priešingą vyraujančiai nuomonei. Kiek trunka jų marginalizavimas? Artūro Račo, Mildos Dargužaitės atvejais? Ar radikali reakcija į kitokią nuomonę kuria pridėtinę vertę ir puoselėja žodžio laisvės privalumus? Ar mobingą taikanti dauguma tuo tik patenkina savo ego, ar kuria geresnę visuomenę?
Žinoma, žodžio laisvės nereikia painioti su sąmoningu kenkimu valstybei ar akivaizdžiai kvailomis idėjomis. Nieko bendro su žodžio laisve neturi Kremliaus kontroliuojamų TV kanalų retransliavimas Lietuvoje ar siūlymai mokyklose vietoj Darvino dėstyti Dievo sukūrimo versijas.
Idealūs lūkesčiai prieš realybę: traukiasi viešų diskusijų erdvė
Kartu su interneto (ypač – socialinių tinklų) plėtra daugelis tyrinėtojų džiaugėsi, jog elektroninė erdvė panaikino viešų diskusijų ribas, išnyko spaudos ploto, radijo ar TV eterio laiko, transliacijos dažnių bei kiti objektyvūs barjerai. Buvo tikėtasi, jog atsivėrusi neribota diskusijų erdvė taps žodžio laisvės pergale.
Deja, NSA/Snowden tyrimo duomenys rodo, jog realybė kitokia – internete (socialiniuose tinkluose) viešų diskusijų kokybė yra prasta, linkstama į uždaras vienminčių grupes, o ne atvirą ir argumentų diskusiją.
Iš tiesų padėtį papildomai apsunkina mūsų pasikeitę informacijos sklaidos įpročiai – vis rečiau vyksta gyvos diskusijos, vis rečiau jose galima pamatyti realius lyderius. Tarsi gaila laiko, tarsi tikimasi rezultato iš pigiau ir greičiau išnaudojamų elektroninių kanalų.
Deja, bet panašu, jog paaukoję gyvas diskusijas kokybiškų pakaitalų elektroninėje erdvėje kol kas nesugebėjome sukurti.
Savaime suprantama, laidą pradėjo aktualija – rinkimų į Rusijos Federacijos Dūmą rezultatai, vėliau perėjome prie euro krizės ir aiškėjančios būtinybės peržiūrėti 2012 metų valstybės biudžeto pajamų/išlaidų prognozes. Man asmeniškai įdomiausi buvo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus paskelbti Korupcijos suvokimo indekso 2011 m. rezultatai.
Įdomu ir tai, kad daugelis aptartų temų siejasi – pagrindinė mūsų valstybės problema ne prasta valdžia, kvaila vadovai ar kitos priežastys. Daugiausia rūpesčių sukelia kiekvieno iš mūsų galvojimas, kad problemas spręs ir išspręs kažkas kitas (JAV, valdžia, mecenatai, caras, …). Kol pilietis X neįpras dėl savo pažeistų teisių kreiptis į teismą, kol nedalyvaus rinkimuose ir nereikalaus politikų atskaitomybės, kol nepriduos policijai naktį kieme rėkaujančio paauglio ir taip toliau – tol mažai kas keisis, liksim toje pačioje pasaulio vietoje, o viltys ir pažadai gyventi geriau liks tik klasikine politinių rinkimų kampanijų ašimi.
Tokią išvadą darau ne atsitiktinai, o remdamasis TILS paskelbtais KSI duomenimis. Pavyzdžiui, tą man sufleruoja nuo 2001 metų iš esmės nekintantis Lietuvos KSI rodiklis – esame užstrigę 4,8 santykinio taško riboje, nors per dešimtmetį situacija su korupcija (jos priežastimis, užkardymu ir pan.) kardinaliai keitėsi. Nekinta žmonių suvokimas? Tai rodo, kad nekinta žmonių požiūris į korupciją – ji yra sudėtinė gyvenimo dalis ir niekas neturi ryžto nebesiūlyti kyšio policininkui, nesitarti su gydytoju dėl dar vienos nemokamos rentgeno nuotraukos arba mielai tariasi su N-tosios tarnybos inspektoriumi šiam užsukus eilinio patikrinimo metu.
„Problema musyse“, kaip yra sakęs vienas buvęs Prezidentas…
Kiekvienas žmogus palieka pėdsaką. Kartais net netyčia.
XXI amžiuje mūsų brangiausia valiuta – laikas – virsta žiniomis. Todėl mano pėdsakas kasdienybėje – tai mano mintys, jų virsmai darbais ir, kartais, net pokyčiais toliau nei aš pats.
Viešumo baimė ir iššūkiai nėra ir negali virsti kliūtimis, kurios mus varžo ir riboja. Privatumo mažėjimas yra kaina, kurią privalome sumokėti, jeigu informacinėje visuomenėje norime išlikti laisvi ir, svarbiausia, sąžiningi prieš patys save.
