Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Page 99 of 217

„delfi.lt“ apie partijų sąrašų sudarymą

Vakar Eglei Samoškaitei komentavau, kodėl susidaro tokia situacija, jog į naujus Seimo rinkimus politinės partijos eina su sąrašais, kurių viršuje stūkso tos pačios visų žinomos figūros. Keisčiausia, jog jos dažniausiai vertinamos ne itin palankiai ar, geriausiu atveju, neutraliai.

Išskirčiau tris veikiančius principus:

  1. žinomas asmuo labiau pripažįstamas, nei neatpažintas – t.y. geriau žinomas blogas, nei nežinomas geras kandidatas;
  2. partijos neturi pasirinkimo galimybės – padorių žinomų asmenų labai trūksta;
  3. dažna politinė partija Lietuvoje – tai uždaras UAB’as, kuriame įtaka pasiskirsto pagal generuojamus finansų srautu, tada rimtas rėmėjas įgauna teisę stumti savo kandidatus.

„Žinių radijas“ apie interneto komentarų prievaizdus

Šiandien apie 15:10 „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėsiu apie Seimo darbo grupės parengtą Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama griežtinti interneto turinio priežiūrą. Konkrečiau – pavesti Žurnalistų etikos inspektoriui stebėti, ar interneto komentaruose nėra aktyviai kurstoma neapykanta.

Keisčiausia, jog įstatymo projektas visai normalus, tuo tarpu jo aiškinimas suvedamas į tai, jog Žurnalistų etikos inspektorius turės nuolatos stebėti komentarus. Projektą galima būtų vertinti visai gerai, bet įstatymo autorių aiškinimai (originalas, delfi.lt) – totalus nusišnekėjimas.

Kokybė baigiasi pasibaigus garantiniam laikotarpiui

baterija 50procNe kartą ir ne du nutiko paprastas dalykas – koks nors įrenginys (dažniausiai elektroninis) pradeda veikti su pertrūkiais, nekokybiškai, vos tik pasibaigia garantinis laikotarpis.

Žinoma, šimtus kartus daiktai veikia kelis kartus ilgiau, nei planavo gamintojas, tačiau tais nelemtais kartais imi ir pradėdi galvoti apie gamintojų sąmokslus. Štai ir dabar – nešiojamojo kompiuterio (šiaip be priekaištų veikiantis „Lenovo ThinkPad T60“) maitinimo elemento reali maksimali talpa, kirtus vienerių metų liniją, tesiekia 55,9 proc. maksimalios gamyklinės… Vasarą, kai darbai dar rečiau daromi biure prie rozetės, tai reiškia, jog laisvas darbo vietos pasirinkimas sumažėja nuo kokių 3-3,5 val. iki 1,5-2 val.

O kaip neprisiminti bent poros panašiai gyvavusių mobiliųjų telefonų? Sąmokslo teorija dar įtikinamesnė, kai prisimeni tik maitinimo elementus. Apie „tūkstančius“ kartų pakraunamas AAA ar AA baterijas iš viso nėra kalbos.

Kaip kontrargumentą, galiu pateikt asmeninę patirtį su „Braun“ 5 serijos barzdaskute. Jeigu atmintis nepaveda, ištikimai daiktas tarnauja gal jau 8-9 metus (garantija – gal tik pora). Tereikėjo kartą kitą pakeisti natūraliai dylančius peiliukus.

Matyt, iš to ir gimsta pasakojimai apie tikrą tarybinę arba tikrą smetoninę kokybę, kai daiktų trūkdavo, bet jie veikdavo patikimai ir nesulaužomai.

P.S. visai į temą geras naujas projektas eiliniams vartotojams –  www.rev.lt.

Visuomenės mūru – už eilinį pilietį

Kada visuomenė privalo susitelkti? Kada mūsų visų dėmesys turi būti sutelkiamas konkrečiam atvejui, galbūt – net konkretaus atskiro piliečio interesui ginti? Ar skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas?

Vien pastaraisiais metais galime prisiminti bent keletą pavyzdžių – Vytautas Pociūnas, Kastytis Braziulis, Vytautas Damulis, Darius Kuolys. Jeigu norėtume, atrastume ir daugiau – Vytautas Greičius, Dalia Budrevičienė, Aurelija Stancikienė ir kiti, kuriems išvardyti pritrūksta asmeninės atminties ar dėmesio.

Oponentai galėtų ginčytis, jog visi šie pavyzdžiai – tai „tariamų“ nevyriausybinių organizacijų priedanga. Esą organizacijos visais šiais atvejais veikė kaip kitų, šešėlinių organizacijų, institucijų ar net valstybių priedanga. Kiti bandytų surasti asmeninių ryšių, interesų ar kitų sąsajų. Continue reading

Žiniasklaidos etika: kodėl „pirmauja“ lyderiai?

ŽEI 2007Žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis viešoje erdvėje retai susilaukia užtarimo. Matyt, nieko keista – inspektorius vertina ir peikia tuos, kurie pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

Prieš pora mėnesių inspektorius pristatė „2007 metų veiklos ataskaitą“, kurios sudėtinė dalis – visuomenės informavimo veikla padarytų pažeidimų analizė.

Manyčiau, nesulaukėme diskusijų ir rimtesnių minčių, kodėl tų pažeidimų struktūra tokia, kokia yra. Be jokių išankstinių nuostatų – kodėl inspektoriaus veikla konstatuoja, jog daugiausia pažeidimų padaryta spaudoje? Ar tai leidžia teigti, jog spauda yra mažiausiai etiška žiniasklaidos rūšis? Kaip jaučiasi tokio reitingo „lyderiai“? Continue reading

« Older posts Newer posts »