Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Page 83 of 217

Versija Nr.2: individualios veiklos mokestinė našta

Nors VMI, Sodros ir ligonių kasų konsultantai savo nuomones dėl naujosios individualios veiklos apmokestinimo tvarkos keičia kartais net kelis kartus per dieną, bet pabandykim surašyt, kaip viskas atrodytų pagal naujausią versiją.

Pažymėčiau, jog šiandien „Verslo žiniose“ skelbiamuose Vaidoto Zemlio skaičiavimuose netinkamai formuluojamas atskaitymų (sąnaudų) vertinimas (pradinis dokumentas ), t.y. pagal naujausią aiškinimą nėra tiesa, jog A = S + PSD . A tegali būti įprastai sąnaudomis pripažįstamos veiklos išlaidos. Taigi, šiandien valstybės tarnyboje dirbančių telefoninių konsultantų teigimu, turim tokią lygčių sistemą: Continue reading

Sunkmečio proga stabdymą pradedu…

Va taip mano gyvenime atrodo sunkmetis. Paprastai ir suprantamai – išlaidų mažinimas. Matyt, neišvengiamas etapas – tai visų išlaidų būtinumo testas.

Popierinė savaitraščio „Time“ versija sąlyginai nėra brangi – apie 400 Lt metams arba apie 8 Lt už numerį. Palyginus su vietinių turiniu ir kokybe nebūtų ką svarstyti, tačiau be popierinio „Time“ gyventi galima. Nors ir pavėlduodami kokia savaite ar pora, tačiau esmines žinias atkartos pagrindiniai portalai, esminės žinios liks nemokamai pasiekiamos ir www.time.com .

Kokie kiti žingsniai? Klaustukas dėl BNS paslaugų, prastesnio „Teo LT“ interneto ryšio plano galimybė, mobiliojo ryšio paslaugų teikėjo pakeitimas (klientų pratinimas naudoti skype ir pan. priemones), lengvojo automobilio keitimas viešuoju transportu (kai tai efektyvu), kelionių mažinimas, valgymo kavinėse ir restoranuose mažinimas, drabužių ir aprangos atnaujinimo lėtinimas, maisto ir gėrimų pasirinkimų siaurinimas. Pradžiai užteks, planuose dar kelios sritys.

Nacionalinėje moksleivių akademijoje – apie propagandą

Praėjusį pirmadienį turėjau progą skaityti paskaitą apie propagandą Nacionalinės moksleivių akademijos mokiniams.

Besiruošdamas paskaitai supratau, jog apie propagandą pasakoti moksleiviams bus ganėtinai sunku – nuo ko atsispirti ir kaip pradėti dėlioti argumentus? Matematikos ir logikos? Istorijos ir politologijos? Lietuvių kalbos ir žanrų? Dar kaip nors kitaip?

Dabar reikėtų sulaukti pačių mokinių įvertinimų, tačiau kas nustebino mane patį – tai besiklausančių mąstymo ir analizės sugebėjimai. Iš tiesų ne kartą teko bendrauti su klausytojais, kuriems propagandos pagrindų loginės grandinės buvo žymiai sunkiau suvokiamos, nei NMA moksleiviams, kurie surinkti iš 10-12 klasių!

Belieka priminti, jog NMA – tai man kol kas sunkiai suprantama forma veikiantis projektas, kurio tikslas investuoti į aukštus pasiekimus (ar jų potencialą) ir motyvaciją turinčius vaikus ir sudaryti jiems ugdymo(si) sąlygas. Kelerius metus projektas gyvavo padedamas ES lėšomis, dabar jo tęstinumui iš esmės iškilęs pavojus, nes ES lėšos baigiasi, valstybinis finansavimas vargiai įmanomas. Todėl jei esat socialiai atsakingo verslo atstovas – prisijunkit !

„delfi.lt“ apie antikrizinį planą ir propagandą

Užvakar sulaukiau Eglės Samoškaitės skambučio, o vakar jau pasirodė ir straipsnis „Rūškaną A.Kubiliaus veidą nuspalvino viltis “ portale delfi.lt apie Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus komunikacijos pokyčius teikiant antikrizinių priemonių planą Seimui ir dabar, kai planas jau įgyvendintas.

Iš tiesų, vertinant ryšių su visuomene požiūriu, komunikacija skiriasi gana ženkliai. Ir, drįstų gana drąsiai teigti, jog premjeras specialiai ėmėsi tirštinti spalvas, kad Seime galimi oponentai turėtų kuo mažiau galimybių reikšti alternatyvias idėjas. Tiesa, reikia pripažinti, jog tų alternatyvių idėjų nelabai ir kas turi – nėra potencialo tas idėjas generuotiContinue reading

Pirmas, tikras, nemalonus… sunkmetis

Naktį dirbantį Seimą jau matėme. Rūškanas Kubiliaus veidas premjero kėdėje irgi matytas. Užstalių ginčai apie politiką vėlgi – girdėti. Darbą keisti, spėju, irgi daugelis jau esam bandę. Tad ar tikrai dar galima atrasti, kuo šis kartas naujas?

Rusijos krizė buvo objektyvus išorės veiksnys, krestelėjęs ir Lietuvos ekonomiką. Šį kartą realūs pokyčiai didesnio masto, veikia ne tik išorėje, bet ir valstybės viduje. Mirusi tarpbankinė rinka – geriausias lakmuso popierėlis, rodantis desperaciją, apėmusią verslininkus, gyventojus ir net mūsų tarnus valdininkus.

Matyt, atokvėpio minutės prie šventinių stalų daugeliui tik sustiprino suvokimą, jog šalis atbildėjo ten, kur socialdemokratų, socialliberalų, liberalcentristų ir valstiečių Vyriausybė dievagojosi niekad nepateksianti – į smunkančios ekonomikos aplinką. O joje – spąstų visiems gyvenimo atvejams. Auganti bedarbystė, baimė vartoti, skolintis ir skolinti. Kartu tai reiškia mažėjantį vartojimą šalies viduje – mažesnes ūkio apsukas, senkantį mokesčių srautą, tuštėjančias valstybės, savivaldybių ir Sodros biudžetų skrynias… Continue reading

« Older posts Newer posts »