Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Page 165 of 217

Namų ūkio biudžetas, LLRI 2006 ir Eurostat 2004 palyginimas

Idant vakar alfa.lt ir vz.lt užkulisinis  susitarimas lėmė, kad šiandien neturiu ką parašyt 🙂 tai paskaičiavau pinigus. Pirmiausia savo, o paskui ir svetimus 🙂

Jeigu lyginčiausi su Lietuvos laisvosios rinkos instituto 18-ojo Lietuvos ekonomikos tyrimo: 2006/2007 skaičiais, tai gyvenu prasčiau nei statistinis lietuvių namų ūkis, kuris:

  • sutaupo 15 proc. pajamų;
  • įsigyja ilgalaikio vartojimo prekių už 17 proc. pajamų;
  • investuoja 17 proc. pajamų.

O jeigu lygiuočiausi į paskutinius (2004 metų) „Eurostat“ ES25 namų ūkių skaičius, tai dar visai nieko, nes pagal juos gaunasi tokie vidurkiai:

Vidutinis lietuvis, 2004 Vidutinis ES25 gyventojas, 2004 Vardenis Pavardenis, 2006
Butas, jo išlaikymas 15,8 21,4 15
Transportas 16,6 13,4 3
Maistas (LT ir ES neįskaito degtinės ir trejų devynerių, o aš užskaitau) 31,8 12,7 12
Pramogos 7,8 9,6 29
Apranga 7,4 6 8

Nu net ir skaičiai neleidžia emigruot 🙂 Už Lietuvos neprigulmybę!!!

Kariaukime už Lietuvą!

Istorija tegu nutyli, kokiu būdu į mano rankas pateko jau senokas žaidimas „Kazokai: karo menas“, tačiau jis suteikė minčių, kokiu turiniu reikėtų papildyti virtualią Lietuvos erdvę. Žinoma, kalbu apie planingą ir ilgalaikį poveikį turinčią lietuvių nacionalinių jausmų ugdymo propagandos kampaniją. O konkrečiau – apie galimas jos priemones virtualioje erdvėje.

Minėtas žaidimas – realaus laiko karinė strategija – tai keletą šimtmečių apimanti pseudo-valstybės valdymo ir karų simuliacija. Kaip ir įprasta, galite pasirinkti atskirus mūšius, konkrečią karinę kampaniją (dažniausiai susidedančią iš kelių viena kitą sekančių užduočių), ar imtis užvaldyti visiškai atsitiktinai sukurtą virtualų pasaulį.

Įdomiausia žaisti tada, kai kariaujame ne prieš “bambukus-bumbukus”, o prieš kasdieną girdimus ar istorijos pamokose išgirstus herojus, realius faktus. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad bendra Lietuvos-Lenkijos valstybė garsėjo savo unikaliais „sparnuotaisiais husarais“? Gaila, kad minėtame žaidime nacionalinę mūsų savigarbą ugdo ukrainiečių bendrovė „GSC Game World“, o ne mes patys.

Jau pats žaidimo pavadinimas sufleruoja, kad pagrindinis dėmesys čia skiriamas Ukrainos istoriniam pasididžiavimui – kazokams. Ši unikalią kultūrą sukūrusi etninė grupė keletą šimtmečių buvo sudedamąją Lietuvos, vėliau ir bendros su Lenkija valstybės dalimi. Kazokai nuolatos kėlė maištus – tiek nešdami Lietuvos, tiek Lenkijos, tiek ir Maskvos jungą. Net ir XIX amžiaus Lietuvos-Lenkijos sukilimų malšintojai dažnai būdavo jokio pasigailėjimo nežinantys kazokų daliniai. Suprantama, kad žaidimo autoriai kazokams teikia išskirtinį dėmesį. Jiems skirta speciali žaidimo enciklopedijos dalis, kazokų daliniai dažnai dalyvauja kaip papildantys pagrindinę misiją, o ir pats žaidimo pavadinimas akivaizdžiai parodo, kam skiriamas pagrindinis akcentas.

Nors Lietuvoje ne itin žinomų, tačiau Lenkijoje itin populiarių su istorine praeitimi susijusių žaidimų turi išleidę ir lenkų programuotojai. Gaila, kad jie dažniausiai skirti Lenkijos rinkai, todėl visa ir Lietuvai puikiai tinkanti bendra istorija pasakojama lenkų kalba. Ar žinojote, kad į Europos karybos taktikos vadovėlius jau nuo seno įtraukta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pergalė 1605 metais Salaspilio (Kircholmo) mūšyje, kai vos su 4.000 karių sugebėjo įveikti apie 14.000 švedų armiją? Ką prisimenate gerdami “Sobieski” degtinę – galbūt bendro Lietuvos-Lenkijos karaliaus Jono Sobieskio pergalę 1683-iaisiais prie Vienos, kai, vadovaudamas jungtinei beveik visos krikščioniškos Europos armijai, nugalėjo Osmanų imperiją ir taip sustabdė iki tol pergalingą turkų žygį į Europą?

Užtrukęs vos keletą papildomų minučių savo CD bibliotekoje radau ir kitą žaidimą – „Europa 1492-1792: permainų metas“, kuris anglakalbiame internete žinomas kaip “Europa Universalis”. Šis, itin sudėtingu valdymu ir neįprastu valstybių gyvavimo, politikos modeliu pasižymintis žaidimas suteikia dar daugiau informacijos apie Lietuvos valstybės istoriją. Žaidimo autoriai atvirai mūsų šalį vadina didžiausia ir viena turtingiausių XVI-XVII amžių valstybių Europoje. Tiesa, kartu priduria, kad tuo pat metu turėjome unikalią savybę – priešus iš visų pusių. Puikus pretekstas pradėti karą!

Šio žaidimo autoriai – žinoma žaidimų pasaulyje bendrovė „Paradox Entertainment“, kurią turėtumėte atsiminti pagal tokius daugybę laiko atėmusius žaidimus kaip „Crusader Kings“, „Hearts of Iron“, „Galactic Civilizations“. Žinoma, dabar „Europa Universalis“ jau vystomas toliau, naujausi bendrovės žaidimai skirti XX amžiaus pasauliniams karams.

Pirmieji nedrąsūs žingsniai žengiami ir Lietuvoje. Štai praėjusią vasarą lietuviškoji „Uxus“ išleido su žinomu vištamušiu lyginamą žaidimą „Žalgirio mūšis: Vytauto narsa“. Pasak žaidimų ekspertų, jį galima pavadinti mielu „niekučiu“, tinkamu užmušti keliolika laisvų minučių. Tačiau vertinant, jog tai – Lietuvos žaidimų gamintojų produktas, jis tampa visai tinkamu pretendentu namų kolekcijai.

Kol Vyriausybė imsis piniginiais paskatinimais išmatuojamų žingsnių ir pradės stiprinti kasdieną mažėjančios tautos patriotizmą bei pagarbą savo istorijai, lieka tik užminti keletą mįslių apie mūsų bendrą valstybės ir karų istoriją:

  • Kiek kartų Lietuvos kariauna buvo apgulusi ir/ar paėmusi Maskvos Kremlių?
  • aKiek karių buvo surenkama iš dabartinės Lietuvos teritorijos ir kiek jų dalyvavo Žalgirio mūšyje?
  • Kuriais metais Lietuva Lenkijai atidavė beveik pusę savo teritorijos?
  • Kiek buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje iki mūsų dienų yra išlikusių mūrinių pilių ar fortifikuotų dvarų, bažnyčių?
  • Koks lietuvis yra vienas pirmųjų artilerijos ir daugiapakopių raketų teorijos pradininkų?
  • Prieš kokią Maskvos kontroliuojamą tvirtovę Lietuvos kariūnai pirmą kartą panaudojo artileriją?
  • Ar Lietuva kada nors turėjo užjūrio kolonijų?
  • Kuri Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vaivadija buvo turtingiausia, o kurioje gyveno daugiausia žmonių?

Sutinku, kad atsakymai į visus šiuos klausimus neduoda jokios apčiuopiamos naudos. Tačiau kai eilinį kartą žiūrėsite filmą „Narsioji širdis“, kovosite kartu su Robinu Hudu ar bandysite „nuo nulio“ sukurti civilizaciją, atminkite ir iš kompiuterinių žaidimų kūrėjų reikalaukite, kad žaidimuose būtų Baltijos jūros pakraštys, kurio pietryčių kampe atsirastų bent užrašas „Litvania“.

Paskelbta vz.lt

Už interneto Lietuvą?

Nuo ko pradedate darbo dieną? Naujienų portalai delfi.lt, balsas.lt, bernardinai.lt, alfa.lt, lrt.lt? Dienraščiai lrytas.lt, vz.lt, lzinios.lt? O gal žiūrite tv.lt? Ar neriate į virtualias bendruomenes pazintys.lt, klase.lt, ieskok.lt? Kiek iš šių skaitote rusiškai ar angliškai? O lietuviškai? Daugelis skaitome lietuviškas interneto svetainių versijas, tačiau kaip duotybę priimame jų nelietuviškus arba sudarkyta švepla lietuvių kalba pavadinimus. O juk tai tiesiogiai pažeidžia mūsų šalies įstatymus.

Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnis nustato, jog „Visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba“, o to paties įstatymo 2 straipsnis įtvirtina, jog „valstybinė kalba yra lietuvių kalba“.

Tame pačiame įstatymo nurodoma, jog valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos tarp savęs susirašinėja valstybine kalba, o gyventojai lietuviškai turi būti aptarnaujami dar ir ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos, policijos ir teisėsaugos tarnybų, prekybos ir kitų gyventojų aptarnavimo įstaigose. Tą privalo užtikrinti šių įstaigų vadovai.

Interneto svetainių pavadinimams itin svarbios nuostatos, jog „<…> įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų“ ir „Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai (paryškinta autoriaus – red.) yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose“.

Akivaizdžiai kelia susirūpinimą faktas, jog tarsi tiesiogiai šį klausimą turinčios reguliuoti ir dabar galiojančios Adresų srities simbolinio pavadinimo sudarymo tvarkos 4-5 punktai nepažymi jokių valstybinės kalbos reikalavimų, o galiojanti praktika, registruojant .lt interneto vardų zonos svetaines, visiškai neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo nuostatų.

Tuo pat metu verta atkreipti dėmesį, jog Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros institutas nuo 2004 m. kovo 30 dieną įdiegė IDN sistemą (angl. Internationalized Domain Names), kuri leidžia interneto svetainių pavadinimuose naudoti visus lietuviškos abėcėlės simbolius. Dėl to išnyko anksčiau egzistavę technologiniai trukdžiai vykdyti visus Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus.

Vartotojams svarbu, jog naujausios interneto naršyklės (pavyzdžiui, nemokamai platinama „Mozilla Firefox“ ar naujausioji „Internet Explorer“ versija) IDN standartą pilnai palaiko automatiškai, o ankstesnes galima pritaikyti įdiegus specialius įskiepius (pavyzdžiui, kompanijos „VeriSign“ nemokamai siūlomą „i-Nav“). Be to, visada išlieka galimybė naudoti ir senąsias naršykles, naudojant koduotus interneto svetainių pavadinimus (pavyzdžiui, www.xn--ai-ema19a.lt vietoj www.ačiū.lt).

Kaip ir kitais atvejais, lietuvių kalbos saugojimas tiesiogiai susijęs su bausmių už įstatymo nuostatų nevykdymą neišvengiamumu. Minėto įstatymo 24 straipsnio 2 dalis numato, jog už įstatymo nuostatų tiesioginį vykdymą atsakingi institucijų, įstaigų, įmonių, tarnybų bei organizacijų vadovai. Būtent jiems turi būti taikoma teisinė atsakomybė. Kita vertus, verta svarstyti laikiną teisinės atsakomybės priemonių taikymo moratoriumą, o darbus pradėti penkiais žingsniais.

Pirma, mokestiniu pagrindu skatinti lietuviškus simbolius naudojančių .lt vardų naudojimą (pavyzdžiui, sumažinant registracijos mokestį per pusę, jeigu pavadinime yra lietuviškos abėcėlės simboliai).

Antra, Vyriausybės nutarimu tiesiogiai įpareigoti valstybės institucijas pakeisti naudojamus interneto svetainių adresus taisyklingais lietuviškais atitikmenimis (pavyzdžiui, vietoj www.smm.lt pradėti naudoti www.šmm.lt).

Trečia, viešuose pirkimų konkursuose nurodyti sąlygą, kad interneto naršyklės, el. pašto bei kitos susijusios programos tenkintų IDN standarto reikalavimus ir sudarytų sąlygas vykdyti Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus.

Ketvirta, sukurti .lt interneto vardų zonos įrankius, kurie automatiškai nukreiptų neteisingai surinktas užklausas į lietuviškas svetaines (arba taisyklingų vardų interneto svetainių savininkams nemokamai suteikti „šešėlines“ netaisyklingas formas.

Penkta, iškilus ginčams pirmenybę teikti taisyklingus lietuvių kalbos terminus naudojančioms interneto svetainėms.

Tokie maži, tačiau būtini žingsniai, jeigu norime ir internete būti lietuviais.

Paskelbta www.alfa.lt

« Older posts Newer posts »