Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Page 155 of 217

Propaganda: 1983 m. rugpjūčio 9 d. „Vakarinės naujienos“ (V)

Metodas:

  • paimam objektyvų faktą (nedarbo lygį);
  • skaičių pateikiam absoliučia, o ne santykine išraiška (t.y. milijonai bedarbių);
  • panaudojam eksperto nuomonės ištrauką, kuri neatskleidžia viso konteksto;
  • pavienį faktą apibendrinam iki tendencijos (JT deklaracija);
  • pažymim TSRS santvarkos privalumus (darbo garantiją), nutylim trūkumus (darbo jėgos kokybę);
  • apžvelgiam darbo jėgos situaciją ir pridedam konstruktyvių kritikos elementų;
  • reziumuojam, kad socializmas geriau nei kapitalizmas.

Kas yra Bilingso metodas?

Atsimenu, I ar II kurse savo Teisės fakultete kaip studentų teisininkų laikraščio „po teisybei“ žurnalistas klausinėjau: „Kas yra Bilingso metodas?“. Berods, teisingai atsakiusiųjų tuo kartu buvo mažiau nei 5 proc.

Vakar Vilniaus arkivykskupijos šeimos centre teko klausyti eilinę sužadėtiniams privalomo paskaitų ciklo dalį „Šeimos planavimo būdai ir gyvybės vertė“. Neturiu nieko prieš akušerę I.Drūteikienę, tačiau spėju, kad daugeliui tų ~50-70 klausytojų paskaitos rezultatas tolygus natūralaus šeimos planavimo metodų sukompromitavimui, o ne populiarinimui. Per daugiau nei valandą monologų bei kontraceptinių priemonių kritikos taip ir neišgirdau labai konkrečių pamokymų ir argumentų:

  • kuris natūralaus šeimos planavimo metodas statistiškai patikimiausias?
  • kaip pasirinkti tinkamiausią metodą?
  • kokius organizmo parametrus turime stebėti?
  • kiek intensyvi turi būti organizmo parametrų stebėsena?
  • kokios pagalbinės priemonės (tyrimai, termometrai, etc.) reikalingos?
  • kur jų įsigyti?
  • kiek jos kainuoja?

Manau, paskaita turėtų žymiai didesnę naudą, jeigu būtų ne anti-kotraceptiškai propagandinė, o išdėstytų žingsnis-po-žingsnio 3, 7 ar 16 punktų, ką turi daryti pasiryžę savo šeimą planuoti natūraliai, nevartodami cheminių priemonių.

Laimei, paskaitos pabaigoje bent buvo paminėta interneto svetainė www.gyvybe.lt, kur jau iš tiesų galima rasti daugiau konkrečių duomenų apie:

Deja, labai skeptiškai vertinčiau ir čia pateikiamą infomaciją. Galiu lažintis, kad GERIAUSIU atveju pateiktą informaciją suvoks, įvertins, išbandys ir sėkmingai taikys mažiau nei 2-3 procentai ją perskaičiusių. Verta sakyti atvirai – visi šie metodai reikalauja nuoseklaus, ilgalaikio ir sisteminio savęs stebėjimo. Manau, tai visiškai nerealu piliečiams ir pilietėms, kuriems net ir 2+2 yra sudėtingas matematinis veiksmas.

Bijau, kad katalikų bažnyčia turėtų prisiimti kaltę, kad propaguoja iš tiesų skatintiną natūralų šeimos planavimą, tačiau nesugeba to daryti profesionaliai. Taip tik kompromituojama puiki alternatyva.

p.s. būtų įdomu, jeigu kas replikuotumėte, ar pažįstate sėkmingai taikančių šiuos metodus?

Citius Altius Fortius

Prisimenu vakarykštes rungtynes tarp „Real Madrid“ ir „Lietuvos ryto“. Kaip manot, dabartinis popsinis sportas – ar jis tebeturi ką nors bendro su olimpiniu devizu „Greičiau Aukščiau Tvirčiau“?

Vakarykštis finalas – viena iš kelių klubinio Europos krepšinio viršūnių, tačiau viršūnėse:

  • Smith (19);
  • Bullock (16);
  • Felipe (16);
  • Nielsen (11);
  • Rush (10);
  • Hervelle (11).

Senutė Europa akivaizdžiai sensta ir toliau. Matyt, netrukus tas laikas, kai ne tik sporto aikštelėse mūsų nebebus, bet ir iki tribūnų prieiti bus sudėtinga…

virtuali diskusija su Aurelijum Katkevičium apie žurnalistikos ribas

Manau, skaitantiems šį blogą bus įdomi vieno virtualus pokalbio su Aurelijum Katkevičium („Verslo klasės“ redaktorium) ištrauka (kalba ir korektūra taisyta ne visur).

<…>

AK: per savaitgalį bemėtydamas spiningą turėjau progos pagalvoti apie vieną tokį besiakredituojantį. atsirado dvi abejonės: pirma – vis dėlto žiniasklaida yra ginklas, ir panašu, kad ši veikla turėtų būti licenzijuojama – kaip ir ginklų prekyba ar alkoholio gamyba ir prekyba. tai šiek tiek ribotų laisvę visiems vadintis žiniasklaida Nemanai? ir antra – mokesčiai. jeigu tu informuoji visuomenę neturėdamas iš to komercinės naudos – OK, bet jei tik tavo blogas pradeda nešti vienokias ar kitokias pajamas – tuomet reikia mokėti mokesčius – čia ne apie patį akreditavimą, bet apie dar vieną kontekstą – galbūt ne į temą.

LU: 1 – tai, kad žiniasklaida Lietuvoje tapusi ginklu, ir yra pagrindinė problema. LRS'as turi pilną teisę nustatyti įvairius apribojimus žurnalistams. pvz. neparašai 1txt/1mėn, ir atimama akreditacija. čia pagrindinė problemos ašis – tai noras iš principo mažinti žurnalistų skaičių. turi būti pjaunami ir kertami tie „žurnalistai“, kurie ir bando būti ginklu, o ne informacijos sklaidytojais
2 – dėl licencijavimo absoliučiai nesutinku. vėlgi – turime žiūrėti pagal turinį, o ne pagal formą

AK: pirma – teisingai – kuo labiau atskiesim visus tuos monstrus, tuo geriau.
antra – sutinku visiškai – žinoma, pagal turinį – bet licencijavimas ir spręstų visas akreditavimo problemas – turi licenciją – esi žiniasklaida, neturi – ne. nesvarbu ar rašai blogą, ar leidi žurnalą, ar podcastini ar būni žinių radijas

LU: 3 – taip, veikla internete turi būti apmokestinama tais pačiais principais. čia lygiai kaip visiems užsiimantiems konsultacijomis nesvarbu, ar jie konsultuoja laive, per telefoną ar karo stovyje. įdomu, kad pvz. JAV yra specialus interneto veiklos apmokestinimo moratoriumas, kuris kol kas dar pratęsinėjamas, nes tai laikoma skatintina veikla, o ateityje pvz. gali būti 1bitas informacijos perduotas = 1centas mokesčio. kaip kokie radijo dažniai

AK: o – kad yra apmokestinimo moratoriumas – nežinojau

LU: ten sudėtingesnė sistema, bet rezultatas toks.
dėl licencijavimo – o tai kas būtų tiems, kurie nelicenzijuoti? netektų teisių/apsaugos? beje, dabar tai po truputį vyksta – pvz. ryt (red. pastaba – 07.04.04) ŽR/Radzevičius kalbės su VakŽin redaktoiurm apie VakŽin turimą statusą „nuolatos pažeidžiančios etikos reikalavimus visuom.inf.priemonės“
dabar tik laiko klausimas, kai tie „nuolatos pažeidžiantys“ bus pozityviai diskriminuojami (pvz. yra idėja naikinti tokiems PVM lengvatą) ir t.t. ir pan. priemonėmis jų gyvavimą apsunkinti

AK: jie tiesiog nebūtų žiniasklaida – ir teisė (ir pareigų ir teisių srityse) taikoma šiai, jiems nebūtų taikoma.

LU: manau, kad realu tik „atvirkščiai“ – t.y. suteikiant visiems ir paskui už prasižengimus mažinant teisių apimtį. kitu atveju visus padarysim „truputį kaltais“. dabar „visi vienodai švarūrs ir turi visas teises“. prasižengusius reikia baust ir automatiškai gadint jų veiklos patogumus.
beje, mano disertacijos pagrindinė hipotezė – informacinėje visuomenėje kiekvienas pilietis vis daugiau tampa žurnalistu, todėl jam atitinkamai turi būti suteikinėjamos atitinkamos teisės

AK: gal ir taip – bet tada laukas, kurį turėtų užkloti žiniasklaidos teisinis reguliavimas, darosi žiauriai platus. o kaip tada su pareigomis? to kiekvieno piliečio, ta prasme?

LU: būtent. kartu su didėjančiomis teisėmis lygia greta didėja ir pareigos.
pvz. interesų konfliktų viešinimo būtinybė – jeigu tik žmogus kalba viešai, jam iš karto atsiranda pareiga deklaruoti, kokius privačius interesus turįs
galima sakyti, kad kiekvienas pilietis po truputį tampa „politiku“, todėl dabar politikams taikomi reikalavimai pradedami taikyti ir viešai besireiškiantiems piliečiams

AK: klausyk, politiku tampa kiekvienas pilietis, žurnalistu tampa irgi, bet čia ateina koks Kašpirovskis ir sako – taigi ir gydytoju šiais laikais tampa kiekvienas pilietis. Todėl ir jam turi būti suteiktos tokios pat teisės… o čia dar ir (yra ir tokių idėjų) tvarkdariu tai yra teisėsaugininku taps kiekvienas pilietis – ar čia mes nebrendame į kažką labai įdomaus?

LU: blogus rašo 10-15 proc.
kitus vaidmenis paims kiti
aš čia matau daug „tarpinių spalvų“. vat jų visų reguliavimas ir yra pagrindinis iššūkis

<…>

Blogs in Lithuania: where are we today?

Yesterday I've given an interview for Laura Šaulytė from Institute of Journalism of Vilnius University. The phenomenum of blogging attracts attention from media scholars and a new wave of academic studies starts in Lithuania. My interview is also a part of series of interviews with leading Lithuanian bloggers.

An interview has covered various issues, but I would like to get back to several most important questions I think could be of interest for you too:

  • Why did I start my blog? Firstly, at some point I've understood, that various ideas, texts, speeches, comments I made public started to dissapear or it was too hard to trace them down in a few minutes. Therefore initial idea of my blog – it was an archive. Secondly, I have gradually introduced a new type of record – e.g. daily life moments, short ideas otherwise to be forgotten, quick remarks. Thirdly, (and it was more of consequence than directly targeted idea) the blog has become some kind of self-attractive point to meet readers, friends, oponents;
  • Would I agree, that my blog is part of citizen media? Yes. Definetely. I would define citizen media as free speech, which is made by those, whose main mean of living is not journalism – authors are doctors, taxi drivers, polititians, chefs and all other. The fact, that the salary they receive does not originate from readership or paid advertisements, says nothing about the content these authors produce. At the moment we have approx. 3-5 thousand journalists in Lithuania, whereas even at this under-developed stage we have 50 thousand blogs. It is clear, that these potential authors are no match for the usual journalists;
  • If and How will blogosphere take over the mainsteam media? From my point of view, it is hard to differentiate two separate sections:
    • traditional media will also remain highly valued for their professional point of view, obligation to report objective, valued information; traditionalists would not avail themselves to publish personal opinion and will always look for real experts;
    • blogosphere is part of the crowd. We can find everything here from business issues to bomb-making; nobody would expect to find balanced views or up-to-date reporting of the latest changes (at least not in the developing stage of blogoshpere as we have now in Lithuania);
    • these two worlds are not comparable, they differ in wide range of factors, but it is clear, that traditional media could defend it's positions with professional qualifications and ethical considerations, which is huge challenge for the traditional media owners here in Lithuania;
  • When will blogosphere reach a Tipping point? From my point of view it will start as soon asleaders from various areas (politics, phylosophy, business, arts, etc.) move themselves to the virtual world. At the moment various elites – academics, businessmen, sportsmen, polititians, etc. – still are reluctant to spare at least part of their attention to Lithuanian blogosphere (or, at least the process has just started). Alternatively, the change will be generational. As almost everybody till 30 years range read blogs, therefore it is the question of time when our generation becomes dominant and blog-oriented.

Amendment, 2007 05 03, 10:49 – full interview is available (in Lithuanian) in balsas.lt and novum.lt

« Older posts Newer posts »