Infliacija tuoj pramuš lubas, reiškia grynus pinigus būtina keisti į kažkokį turtą.

Tačiau investicijos į vertybinius popierius biržoms tai sprogstant, tai griūnant yra kažkas panašaus į gyvenimą ant ugnikalnio.

Kokią alternatyvą rinktis?

Prieš pora metų rašiau, kad žiniasklaida – tai erdvė, kur vyksta beveik ideali naujienų konkurencija. Ir šiandien tos minties neatsisakau, tačiau realybė verčia papildyti, jog ir naujienų konkurencija gali būti arba garbinga, arba ne. Įprastinė Konkurencijos taryba ganėtinai sėkmingai sprendžia negarbingos verslo konkurencijos ginčus. Deja, žiniasklaidos savitvarkos institucijos taip sėkmingai nedirba ir naujienos konkuruoja ne pačiais garbingais būdais.

Gaila, tačiau bene didžiausia paskata konkuruoti negarbingai – ydinga valstybės ir ES komunikacijos lėšų naudojimo praktika, neturinti nieko bendro su etiška žiniasklaidoje ar ryšių su visuomene veikla (pakanka susipažinti su bet kurio ES lėšomis finansuojamo projekto komunikacijos technine užduotimi ar prisiminti nachališką Kazimiros Prunskienės nusistebėjimą vien klausimo iškėlimu).

Kita vertus, per didelis visuomenės pasitikėjimas žiniasklaida – nesveikas. Būtina žmones mokyti ir šviesti, jog ir laikraštis, ir televizorius, ir interneto svetainė gali meluoti ir meluoja. Gaila, kad dabar šias tiesas žmonės mokosi patys bandymų ir klaidų būdu.

Mesdamas akmenį į kolegų daržą atkreipčiau dėmesį ir į žurnalistų profesionalumo stoką. Teko dirbti situacijose, kai ES tematiką nagrinėjantys žurnalistai neskiria Europos Komisijos nuo Europos Parlamento komiteto. Tai susiję su uždaru prastos kokybės, trūkstamų lėšų ir pigių samdomų darbuotojų ratu, o taip pat ir interesų grupių poveikiu, kurios išnaudoja tokią žiniasklaidos konjunktūrą pasiūlydamos savo kokybiškus informacinius šaltinius, unikalią medžiagą ir pan….. deja, visa tai a priori yra šališka ir reikia profesionalumo, norint šių povandeninių uolų išvengti.

Alternatyvių įtakos grupių silpnumas – taip pat svarbus faktorius. Ar buvo bent vienas žurnalistų streikas? Ar pamenate, kad grupė žurnalistų būtų viešai pasipriešinę savininkų nurodymams elgtis negarbingai ir neprofesionaliai?

Negarbinga naujienų konkurencija dažnu atveju yra susijusi su finansinėmis paskatomis žiniasklaidos priemonių savininkams. Norėdami panaikinti negarbingą konkurenciją, turėtume iš karto paruošti atsakymą, kuo išnykusias negarbingas pajamas galės pakeisti žiniasklaidos verslo magnatai? Šviečiamoji ir pilietinė žiniasklaidos funkcija jiems dažniausiai n-toji eilėje.

Pabaigai – o kuo garbinga ir skaidri žiniasklaida svarbi kolegoms iš susijusių komunikacijos sričių? Nes tai pernelyg susisiekiantys indai ir negarbingos naujienų konkurencijos žiniasklaidoje taisyklės reiškia, kad šioje nemažą dalį komunikacijos veiklos užimanti sritis verčia atitinkamai elgtis ryšių su visuomene, reklamos, informacijos vadybos, žiniasklaidos planavimo specialistus. Žinoma, mes visada laisvi rinktis kitus kanalus – nebebendrauti su negarbingu dienraščiu, išjungti TV ar radijo stotį, sukurti savo interneto svetainę ar kitomis priemonėmis tiesiogiai belstis į tikslinių auditorijų duris, aplenkiant visą žiniasklaidą. Tą vis dažniau ir darome…

Tekstas paskelbtas, prisijungiant prie gži draugijos

Vakar pagaliau startavo ilgokai ruoštas kuopelės žurnalistiką norinčių išsaugoti žurnalistų projektas www.gzi.lt. Projekto tikslus ir principus geriausiai pristato vienas iš iniciatyvos autorių – Mindaugas Nastaravičius, naujienų portalolrt.lt redaktorius.

Pirma, tai tikrai sveikintinas žurnalistų bendruomenės žingsnis į priekį. Visomis rankomis palaikau ir palaikysiu.

Antra, apie pagrindines dabarties žiniasklaidos problemas jau esu kalbėjęs viešai. „Transparency International“ tyrimas, pristatytas birželio pradžioje tą tik patvirtino.

Trečia, visi žurnalistų žingsniai į priekį iš tiesų atsiremia į vieną paprastą ir banalų reiškinį – žiniasklaida Lietuvoje yra verslas ir praktiškai neturi jokios šviečiamosios ar pilietinės funkcijos. O be tokios funkcijos žurnalistai tėra verslo užduočių vykdytojai. O Lietuvos verslui su etika kol kas tik pradedant bendraut ir užduotys skiriamos dažnai ribinėse su etika srityse.

Nepaisant pesimizmo – tokie darbai ir juos darantys žmonės veria duris į galbūt garbingesnę ateitį.

Vakar paskelbta, jog Ūkio ministerijos darbo grupė už apytiksliai 1 mln. EUR nusamdė ir:

lietuviškoji UAB „KPMG Baltics“ (įm. k. 111 494 971) atliks įvertinimą, kiek vertos akcijos: valstybės kontroliuojamos AB „Lietuvos energija“ (LEN1L); valstybės kontroliuojamos AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (RST1L); su „VP Market“ susijusių asmenų valdomos UAB „NDX energija“ kontroliuojamo 97,1 proc. AB „VST“ (VST1L) akcijų paketo; tarptautinio banko HSBC Londono padalinys (deja, neskelbiama, kuris) patikrins [1] atliktą įvertinimą.

2,5-4 mlrd. EUR statinys Lietuvoje nėra dažnas, todėl privalome stebėti, ar iš tiesų viskas bus vykdoma skaidriai ir profesionaliai.

Iš Vyriausybės pusės žaidėjus iš esmės žinome, o VST pusė dar liepą prisistatė pati:

Kas svarbu tarp šių eilučių?

1. UAB „NDX energija“ pranešimą platina VST darbuotojai – reiškia, NDX iš esmės yra fasadinė UAB, kurioje nėra realių darbuotojų, tik vadovas;
2. verslas.banga.lt NDX'ą pravardžiuoja „Slibinu trigalviu“ – ta pačia kilme žymimi pranešimai iš LRV, LRS;
3. „VP Dešimtukas“ iš esmės yra tie patys asmenys, kurie valdo ir „VP Market“, ir „NDX energiją“;
4. Darius Nedzinskas dirba iš VST patalpų – telefonas iš esmės tas pats –> tai tik patvirtina [1] teiginį, jog VST personalas pajungtas projekto įgyvendinimui.

Labai smagus dokumentas – rugpjūčio 20 dieną įvykusio susitikimo tarp Ūkio ministerijos ir „NDX energija“ atostovų protokolas. Bene įdomiausia dalis – NDX siūlomi klausimai deryboms, kurios vyks po minėtų „KPMG Baltics“ ir HSBC darbų:

Rašoma, kad 1609 metais LDK vėliavininkas bei Žemaičių žemės teismo teisėjas Andrius Valavičius (Andrzej Wołłowicz) įsigijo žemę, kurią kartu su 10 tūkst. auksinų ir dalimi jau paruoštų statybinių medžiagų 1614 metų gegužės 1 dieną Tryškiuose surašyta instrukcija skyrė bernardinų vienuolyno statybai.

Nors šį vienuolyną norėjau aplankyti jau senokai, tačiau tik šį savaitgalį pagaliau ištaikiau progą. Ir pamatyti vaizdai tikrai nenuvylė. Vienuolynas gana gerai išsilaikęs, nors originalių XVII a. elementų jau tikrai mažuma. Nepaisant to, net ir XVIII a. liekanos tikrai įspūdingos. Ko vertas vien vidinis kiemas (kluatras), kuris akivaizdžiai priminė berods Taragonos (Katalonijoje) katedros kiemelius. O arkados su kryžiaus kelio sustojimais ir freskomis – dar vienas, sakyčiau, unikalus dėmesio vertas objektas.

Visas Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ir Švč. Mergelės Marijos bažnyčios kompleksas kažkodėl itin priminė Pažaislio vienuolyną. Aišku, pernelyg daug stiliaus panašumų turi bažnyčių vidus, tačiau ir aptvariniai vienuolynų kiemai aiškiai turi bendrų bruožų.

Keletas kitų vertų dėmesio pasakojimų tekstu ir nuotraukomis.