Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Page 115 of 217

Trigalvio slibino dresuotojai

Šiandien kartu su Piliečių Santalkos Tarybos pirmininku Dariu Kuoliu, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus direktoriumi Ryčiu Juozapavičiumi ir valdybos pirmininke Indre Makaraityte spaudos konferencijoje pranešėme apie sprendimą kurti Trigalvio slibino stebėtojų grupę.

Visą spaudos konferencijos garso įrašą galiu atsiųsti tiesiogiai (~33 Mb), o trumpai pagrindiniai akcentai:

  • Piliečių Santalka ir Lietuvos Sąjūdis nesulaukė iš valstybės vadovų atsakymų į savo užduotus klausimus, todėl konstatuojame, jog Trigalvio slibino gimdymas pradėtas, vykdytas ir užbaigtas neskaidriai;
  • tarptautinė „Transparency International“ praktika siūlo Vyriausybei ir NVO atstovams pasirašyti Sąžiningumo Sutartis, tačiau ši taktika tinkama tik prieš pradedant stambų projektą (pavyzdžiui, tokį turi pasirašiusi Latvijos Vyriausybė), šiuo atveju tai nebėra tinkamas sprendimas;
  • Piliečių Santalka kviečia jungtis į stebėtojų grupę, kurios branduolį sudarys Piliečių Santalkos Viešųjų finansų grupė, „Transparency International“ atstovai, nepriklausomi ir užsienių nevyriausybinių organizacijų ekspertai.

Žurnalistams labiausiai rūpėjo: Continue reading

Slibino pamoka Lietuvos piliečiams

Galima ieškoti kaltų tarp draugų ir priešų, galima palaikyti ar nepritarti politikams, galima mėgti ar keikti landžius verslininkus – visa tai kiekvieno piliečio teisė. Žymiai svarbiau šiandien suprasti, ką ir kada mes visi – Lietuvos piliečiai – pramiegojome. Kodėl vos 26 proc. piliečių palaikomas socialdemokratų bendradarbiavimas su „Vilniaus prekyba“ taps realybe?

Pirma, Trigalvio slibino projektas patvirtino liūdną tiesą – Lietuvoje nevyriausybinės organizacijos yra silpnos, dažnai neturi nei vadybinių, nei intelektualinių, nei finansinių išteklių, todėl gyvuoja vien dėl pavienių asmenų atsitiktinių pastangų. Tą iliustruoja ir gruodžio pabaigoje „Transparency International“ Lietuvos skyriaus pristatytas Lietuvos nevyriausybinių organizacijų tyrimas. Tų kelių dar gyvų organizacijų vadovai didžiausiomis problemomis įvardino menkas galimybes gauti lėšų organizacijos veiklai (61,0%) ir bėdas pritraukiant kvalifikuotus darbuotojus (31,9%). Continue reading

1918-ieji. Ką veikė mano seneliai ir proseneliai?

VytisSenelis Norbertas Ulevičius buvo neseniai atšventęs savo 7-ąjį gimtadienį. Sesei Stefanijai tebuvo 3 metukai. Proseneliai Norbertas ir Konstancija (Kazlauskaitė) gyveno Vėlaikių (Veleikių) kaime, šalia Gutaučių piliakalnio, susituokę jau aštuonerius metus.

Močiutė Anelė Kučinskaitė teturėjo 6 su puse metų. Tai buvo ketvirtas prosenelio Liudviko ir pirmasis jo trečios žmonos Veronikos Musteikaitės vaikas. Kiti broliai buvo vyresni – Pranas (20), Domas (16), Vladas (13) ir visi gyveno Radeikių kaime.

Iki senelio Broniaus Bislio pasirodymo Ažulaušių kaime dar likę laukti 7 metus. Prosenelis Petras, matyt, dar Peterburge, tarnauja caro armijoje (paimtas 1914-aisiais) ir yra atšventęs 24-ąjį gimtadienį. Ažulaušyje laukia proprosenelis Jonas (55) ir proprosenelė Elžbieta Kruopytė (?). Į Peterburgą užsidirbti išvažiavusi Continue reading

Kokią informaciją biurokratai gali slėpti nuo piliečių?

Mažiau nei po savaitės, vasario 21 dieną, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LR Vyriausybės organizuojamame seminare „Viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo politika ir praktika ES šalyse ir Lietuvoje“ skaitysiu pranešimą „Teisėti piliečių interesai: elektroninių dokumentų galimybės ir paslaptys biurokratų stalčiuose“.

Pranešime nagrinėsiu skirtingų lygių informacijos teisinį statusą, valstybės institucijų pareigą skelbti teisės aktų ir ne tik projektus, piliečių teisę gauti valstybės ir savivaldybių institucijų renkamą informaciją, kitas praktines problemas.

Kaip manote, kur turėtų būti riba, kada biurokratai gali nesidalinti informacija? Ne tik valstybės ar tarnybos paslapčių atvejais, bet ir atsižvelgiant į laiko (kiek greitai), geografines (interesanto gyvenamoji vieta), kitas sąlygas?

Žilvinas Marcinkevičius įsakinėja Gediminui Kirkilui?!

Skaičiau vakarykštes antraštes ir nesugebėjau atsitokėti: „Leo LT“ kūrėjai jau dairosi įmonės vadovų“ (lrt.lt, delfi.lt), „Marcinkevičius įvardijo kandidatus vadovauti Leo LT“ (vz.lt). Aš, matyt, prieš kelias dienas gyvenau ne Lietuvoje ir girdėjau ne Lietuvos specialiųjų tarnybų įspėjimus, jog valstybė turi pakankamai galių kontroliuoti Trigalvio slibino valdymą.

Atleiskite, ponai krautuvininkai, tačiau Jūsų eilė kalbėti dar neatėjo!

Gėda, jog Ministro Pirmininko pozicija absoliučiai kvaila – jis ruošiasi kurti priežiūros komitetą, kuriam esą pats vadovaus! Kaip galima dieną po Prezidento sprendimo nusiristi taip žemai? Kas, jeigu ne premjeras kartu su Ūkio ministru, turėtų valdyti procesą ir nurodinėti, ką turėtų skubiai padaryti privatus investuotojas, kad galėtų įsėsti į antrąsias sėdynes atominiame traukinyje?

Gėda socialdemokratams ir valstiečiams liaudininkams už tokius atstovus Vyriausybėje!

P.S. pasitvirtina mano spėjimas, jog į Trigalvio slibino vadovą „NDX energija“ stums iš valstybės tarnybos perpirktą ir Ūkio ministerijos koridorius puikiai žinantį Nerijų Eidukevičių.

« Older posts Newer posts »