Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Page 108 of 217

Optimalus greitis automagistralėje?

Šią savaitę turėjau net keletą progų važiuoti į/iš Vilnių/Kauną ir kažkuriame kilometre trinktelėjo mintelė – jeigu panaikintume greičio apribojimus, koks būtų vidutinis normalaus lengvojo automobilio normalaus vairuotojo(s) pasirinktas greitis? Ką ten sako Vokietijos autobanų statistika?

P.S. kažkur skaičiau, jog atliekant eksperimentą grupė žmonių gyveno oloje be laikrodžių ir palaipsniui pradėjo gyventi 36 val. ilgio parą.

Bene svarbiausia Mokytojų pamoka

Ką besakytų Pažadukas Pirmininkas, mokytojai laimėjo savo kovą. Laimėjo taikiai, nuosekliai derėjęsi, ginčijęsi ir, kai nieko nepasiekė, streikavę. Kai kam gal ir gali kelti šypsnį besikivirčijančios profesinės sąjungos, tačiau su realiu asociacijų darbu susidūrusiems – tai tik liūdnoka nevyriausybinių organizacijų gyvavimo duotybė.

Tačiau būtent Mokytojai sugebėjo parodyti visai visuomenei, jog įsisenėjusias problemas įmanoma spręsti oriai ir neperžengiant iš pradžių tariamų, o paskui jau labai aiškių profesinės sąžinės ir etikos rėmų. O juk kasdieną susiduriame su visiškai skirtingais pavyzdžiais – sveikatos apsauga, policijos ar net visos teisėsaugos veikla. Continue reading

Eismo įvykio deklaracija: pagaliau!

eismo įvykio deklaracijaVėl gera proga pagirti valstybės institucijas. Nuo balandžio 9 dienos įsigaliojo Kelių eismo taisyklių pakeitimai, pagal kuriuos dėl smulkių avarijų nebūtina kreiptis į policiją, jeigu kaltininkas pripažįsta savo kaltę. Tiesa, tautiečiai Europoje tokias naudoja jau senokai.

Bandau prisiminti man nutikusius įvykius kelyje: 1) ant plikšalos įvažiavau į užpakalį; 2) man įvažiavo į užpakalį prieš įsukant į žiedą; 3) iš šalutinio išvažiuodamas įvažiavau į užpakalį netikėtai sustojusiai apsidairyt vairuotojai; 4) nepamačiau iš kiemo išvažiavusio ir įvažiavau į sparną; 5) išvažiuodamas iš kiemo iškišau šoną į pravažiuojančio priekį; 6) man įvažiavo į priekį atbuliniu norėdamas persirikiuoti prie Smiltynės perkėlos. 3 atvejais iš 6 formaliai žiūrint pažeidėm taisykles ir susitarėm, 3 atvejais teko paaukoti po 4-6 val. (įvertinant visus apsilankymus Giraitės g. ir pan.) laiko. Dabar visais atvejais pakaks užpildyti šią deklaraciją, nes visais minėtais 6 atvejais iš karto sutarėme, kas kaltas.

Kita vertus, negaliu suprasti, kodėl forma pateikiama kaip skanuotas paveikslėlis (užima apie 2 Mb) , o ne kaip rimtas elektroninis PDF dokumentas, kurio ruošinį būtų galima iš anksto užpildyt sava info. Kritikos galima būtų pažerti ir naujovės komunikacijai – naujiena tikrai svarbi ir reikia, kad žmonės būtų išsamiai supažindinti, reikia daug nemokamų formų degalinėse, aiškinančių bukletų ir pan. Tinklaraščiuose irgi mažoka žinių.

Atmintis: „Toblerone“ vs. „Sprintas“

Kramsnojant šveicariškąjį „Toblerone“ netikėtai šovė mintis, kodėl jis man taip patinka – juk jo skonis bene geriausiai atkartoja visų laikų geriausią šokoladą su riešutais „Sprintas“! Panašūs traškūs riešutai, panašus lengvas pieniškas šokoladas (nors tarybinio buvo truputį mažiau besilydantis pirštuose). Tik forma kitokia – trikampė kalno viršūnė prieš poros stačiakampių eilę.

Gal tai ne tik atsitiktinumas, bet eilinis tarybinių know-how vagių darbo vaisius? Beje, gal kas turite originalaus tarybinio šokolado nuotrauką?

Kaip kasininkės ir mokytojai kuria naują Lietuvą

Nežinau, kaip jums, tačiau man didžiausias paskutinių dienų džiaugsmas – tai pirmoji „Iki“ prekybos tinklo darbuotojų profesinė sąjunga. Nors naujieji tinklo savininkai iš karto reagavo drastiškai ir perlenkė lazdą (atleido vieną iš vadovų), tačiau tai jau yra faktas – vergavimas parduotuvėse turėtų mažėti.

Mokytojų streikai parodė, jog jungtinis ir bendras asociacijos narių veikimas duoda gerų rezultatų – ypač prieš rinkimus. Iš Vyriausybės iškrito Švietimo ir mokslo ministrė, biudžeto lėšos, numatytos nacionaliniam stadionui, atiteko mokytojams. Taip, futbolo mėgėjai gali raudoti ir rautis plaukus, tačiau mokytojams atlyginimo padidėjimas iš tiesų ženklus (berods, 25 proc.). Aišku, reikėtų sulaukti realių darbų, o ne tik pažaduko Gedimino Kirkilo žodžių 🙂

Abu šie atvejai – tai naujas reiškinys Lietuvoje, kai eiliniai piliečiai susitelkia ir reikalauja valdžią juos gerbti. Kaip matyti – tai labai efektyvi priemonė. Džiaugiuosi, jog perimame ir gražias Europos tradicijas.

« Older posts Newer posts »