Nežinau, kaip jums, tačiau man didžiausias paskutinių dienų džiaugsmas – tai pirmoji „Iki“ prekybos tinklo darbuotojų profesinė sąjunga. Nors naujieji tinklo savininkai iš karto reagavo drastiškai ir perlenkė lazdą (atleido vieną iš vadovų), tačiau tai jau yra faktas – vergavimas parduotuvėse turėtų mažėti.
Mokytojų streikai parodė, jog jungtinis ir bendras asociacijos narių veikimas duoda gerų rezultatų – ypač prieš rinkimus. Iš Vyriausybės iškrito Švietimo ir mokslo ministrė, biudžeto lėšos, numatytos nacionaliniam stadionui, atiteko mokytojams. Taip, futbolo mėgėjai gali raudoti ir rautis plaukus, tačiau mokytojams atlyginimo padidėjimas iš tiesų ženklus (berods, 25 proc.). Aišku, reikėtų sulaukti realių darbų, o ne tik pažaduko Gedimino Kirkilo žodžių 🙂
Abu šie atvejai – tai naujas reiškinys Lietuvoje, kai eiliniai piliečiai susitelkia ir reikalauja valdžią juos gerbti. Kaip matyti – tai labai efektyvi priemonė. Džiaugiuosi, jog perimame ir gražias Europos tradicijas.
Taip jau atsitiko, jog tikrų vyrų žurnalas dėl protu nenusakomų priežasčių panoro pakalbinti vieną asmenį. Kaip nebūtų keista, tas asmuo kalbėjo daug, nuobodžiai ir ne į temą (t.y. sekso nykstamai mažai) – apie politiką, apie tinklaraščius (kitaip dar vadinamus blog‘ais), apie Prunskienės rinkimų kampaniją, apie tai, kaip į rinkimų apylinkes atvaryti geriančius liurbius, nes šie pernelyg gerai gyvena.
