Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Page 101 of 217

Rinkis rimtai! – 10 pasiūlymų žiniasklaidai

10 pasiūlymų žiniasklaidaiPiliečių Santalka, ruošdamasi 2008-ųjų Seimo rinkimams, pradeda pirmąją projekto „Rinkis rimtai!“ iniciatyvą – teikia rekomendacijas Lietuvos žiniasklaidai (taip taip – ir žiniasklaidai internete, ir net tinklaraščiams!), kaip objektyviau ir nešališkiau dirbti artėjančių (prasidėjusių?!) rinkimų kampanijų metu.

22 puslapių dokumento idėjinis lyderis – Romas Sakadolskis, todėl pateikiami vakarietiškos tradicijos žiniasklaidoje įprasti principai, kurie Lietuvoje dažnai gali atrodyti tik rožinėmis svajonėmis. Nepaisant niūrokos kasdienybės Piliečių Santalka tiki, jog kalbėti apie žiniasklaidos kokybę būtina ir reikia.

Pasiūlymai teikiami žiniasklaidai, todėl ir turinys atitinkamai išdėstytas kalba, kuri truputį panašėja į profesinį žargoną, kai kurios rekomendacijos ir principai gali būti nesuprantami žiniasklaidos virtuvės nežinantiems. Nepaisant to, bendra nuovoka turėtų padėti susiprasti, o mes visada esame pasiruošę atsakyti į galimus klausimus. Continue reading

Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas: byla neeilinė

Šiandien Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas trijų teisėjų (pirmininkas ir pranešėjas Virgilijus Valančius, Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis) sudėtimi nagrinėjo mano apeliacinį skundą dėl tinklaraštininko (blogerio) akreditacijos LR Seime.

Seimas išsigando, savo atstovo nebesiuntė, todėl formaliai pabendravom tik su buvusiu mano Civilinės teisės seminarų Teisės fakultete dėstytoju ir jo kolegomis (neskaitant sekretorės). Dabar belieka laukti žinių liepos 8 dieną. Pirmininkas, argumentuodamas, kodėl reikalingas papildomas terminas sprendimui priimti, sakė: „Byla neeilinė“.

Stovint ant valstybės sienos

Lietuvos-Lenkijos valstybės sienaŠventės – gera proga pamatyti naujas vietas. O nematytų įdomybių Lietuvoje – begalės! Štai ir po vieno smagaus gimtadienio šventimo aplankėme Lietuvos-Lenkijos valstybės sienos riboženklį Nr. 197 🙂 Kaip pasakoja vietiniai, anksčiau šioje vietoje ėjo išorinė TSRS siena, todėl saugumas buvo atitinkamas, vielos tvora tęsėsi ar ne 14 tūkst. km… Ir dabar dar galima apžiūrėti sargybinių bokštelius, gaila, jog jų kopėčios nupjaustytos – puikūs vaizdai atsivertų.

Dabar siena eina tik žemėlapiuose. Spėju, galima būtų net kepsnį išsikepti ant valstybės sienos. Panašiai buvusio posto vietoje, tiesa, skysčius, vartojo sutikti broliai lenkai 🙂

Negaliu neprisiminti tarybinio laikmečio kelionių, kai sieną su Latvija, Baltarusija, Estija ar Rusija žymėdavo tik kelio ženklas. Sako, kad dabar vėl toks vaizdas tęsiasi iki pat pietinių Europos Sąjungos sienų.

Smagu, kol ekonominiai migrantai nesugadino mūsų kasdienio gyvenimo, ramios užutekio aplinkos. Tuo pat metu sienų vielos nutęstos Rytuose. Įdomu, ko bijo Rusija? Laisvės?

Tvirtybė tęsti

Nida molas tęstiŠiandien balsas.lt skelbia įdomų Leonido Donskio komentarą apie plaukimą prieš bangas. Nesu itin stiprus nardyti po filosofinius diskurso elementus, tačiau tema „kabina“ kaip paprastą žmogų. Kažkur tai pernelyg girdėta ir matyta.

Plaukimas prieš srovę, visuomenės daugumos nuomonės ignoravimas ir tikėjimas savo pasirinkimu. Ar daug to turime šiandienos Lietuvoje?

Kiek žmonių sugeba išdrįsta turėti netradicines idėjas ir jas ginti? Ar užtektų vienos rankos pirštų, ar reikėtų abiejų? Kažkada bjaurėjausi Antanu Terlecku ir jo tiesmukomis pažiūromis, bet šiandien, po Sąjūdžio 20-mečio, ir bandydamas įsivaizduoti dešimtmečius disidentų metų negaliu nesižavėti. Kodėl nutilo Naujoji Kairė 95? Kodėl graži idėjų pradžia sudužo į Lietuvos laisvosios rinkos instituto banglaužius? Kur mūsų akademikai, kurie turėtų rūpintis visuomenės gyvenimo tobulinimu? Kad ir kiek daug trūkumų turėtų Piliečių Santalka, ar turime kitų nevyriausybinių organizacijų? Kur savo nuomonės nebijantys piliečiai? Ką jau čia bepriminti bandymus rinkti parašus

Su šypsena prisimenu giminės užstalės diskusijas apie blogus ir visada skriaudžiančius žmones valdininkus (tiksliau – mūsų visų tarnus, t.y. valstybės tarnus), darbdavius ir kitus valdančius. Jeigu turime ir tikime savo pozicija, ginkime ją!

P.S. blogeris (tinklaraštininkas) prieš Seimą – jau mažiau nei po savaitės, birželio 26-ąją 🙂

Bogdanas Oginskis ir pirmoji Lietuvos elektrinė

080613 Bogdanas Oginskis VŽŠiandien „Verslo žinių“ „Savaitgalio“ priedo 20-21, 23 puslapiuose galite surasti mano tekstą apie Bogdaną Oginskį – Rietave gyvenusį novatorių ir mecenatą. Šiais laikais man asmeniškai bene įdomiausi jo projektai – tai pirmoji Lietuvoje telefono linija ir pirmoji Lietuvoje elektrinė. Aišku, galima būtų kalbėti ir apie gyvulininkystę, muzikos mokyklą ir kitus nuopelnus.

Tai, kas liko už teksto eilučių – tai nebylus klausimas kieno sąskaita buvo visa tai daroma. Nors Rietave baudžiava kunigaikščių iniciatyva panaikinta dar 1835 metais, tačiau turto įtakos svertai vis tiek neabejotinai liko buvusių didikų rankose. Įdomus atsitiktinis Rietavo žydo pasakojimas, jog bene penktadalį (iš 5 000) Rietavo miestelio sudarę žydai dirbo Oginskio medienos pramonėje.

Kitas retorinis klausimas – ką šiandienos turtuoliai paliks Lietuvos ateičiai? Didžiuojuosi „Iki“ įkūrėjais, tačiau, lyg tyčia, jie Belgijos prancūzai…

« Older posts Newer posts »