Category: žiniasklaidoje (Page 40 of 46)

More than one week later, but I still don’t have a single answer from KPMG Baltic or HSCB press offices, what are those guys doing in the process of new nuclear plant in Lithuania.

At the same time new questions arise:

1. what is the ratio of the Russian nuclear particles used in Ignalina Nuclear Plant today?
2. have we any guarantees, that a new nuclear plant would have lower dependence on Russian sources?

Today Lithuanian business daily “Verslo žinios” presents a topic about ongoing discussion whereas public funds (the latest case – Ministry of Agriculture) should be used for advertorials.

From my perspective, we have clearly draw a line between several issues:

1. Advertorials are ultima ratio, i.e. it is the tool to be used in the last case. In general advertorials have the lowest efficiency/price ratio, therefore they should be used, when other measures fail, still public institution must inform public;
2. The more institution uses advertorials, the less they are effective
3. Advertorials paid by public institutions should have several characteristics: Continue reading

Dienraščio „Verslo žinios“ priedas „Verslo mokymai ir konsultacijos“ paskelbė 2006 metų ryšių su visuomene rinkos duomenis. Ką jie rodo?

Pastaba: kiekvieną grafiką galite peržiūrėti stambesniu masteliu ant jo paspaudę dešiniuoju pelės klavišu ir pasirinkę „Rodyti paveikslėlį“ arba „Show picture“.

Darbuotojų efektyvumą ir pajamų augimą sėkmingiausiai derina Strateginių komunikacijų centras, „Euro RSCG PR ir „Avenire“.

Darbuotojų efektyvumui tiesioginę įtaką turi reklamos agentūros užnugaris. „GCI Vilnius“, įvertinus jų 7 darbo mėnesius, tampa TOP5 nariais. Artūro Jonkaus užnugarį naudojantys „Baltijos komunikacijos partneriai“ – akivaizdūs rinkos lyderiai.

Spėju, kad Strateginių komunikacijų centro sėkmės paslaptis – ES ir susiję projektai, kurie generuoja daug ne ryšių su visuomene pajamų, tačiau tas slepiama. „Avenire“, spėju, keliauja tokiais pat keliais. Šiuo aspektu, manau, akivaizdūs lyderiai yra „Euros RSCG PR“ ir Kęstučio Gečo į priekį vedamos „Viešųjų ryšių technologijos“

Suprantama, pagal pajamas lyderiai aiškūs. Tik „Publicum“ ir „VRP Hill & Knowlton“ pajamos kelia abejonių dėl užslėptų ne RsV pajamų.

Akivaizdu, kad „VRP Hill & Knowlton“ laukia struktūrinės plėtros problemos. Kartu atviras klausimas, ar lyderių pora kas nors sugebės bent pabandyt pasivyti?

Vakar Aurimė Aleksandravičiūtė su savo komanda mane ir Tomą Ramanauską (iš „MTV Baltic“) klausinėjo apie blogus Lietuvoje. Berods, reportažas planuojamas sausio 13 laidos (pradžia – 11:20) skiltyje „Skaitmeninis stilius“.

Tad kas svarbiausia? Kai trumpai galėčiau apibūdinti blogų padėtį Lietuvoje?

Pirma, kiek jų turim? blogas.lt, manau, aiškus lyderis su beveik 29 tūkst. blogų. Užsieniuose ir kituose projektuose dar surinktumėme 10-15 tūkst. Viso – apie 40-45 tūkst. blogų. Tai sudaro apie 4 proc. Lietuvos interneto vartotojų. Išvystytose tinkose tas skaičius siekia 2-3 kartus didesnę interneto vartotojų dalį. Išvada – augame ir dar turime, kur stiebtis. Jau daug pasako vien faktas, kad blogas.lt naujas įrašas vidutiniškai atsiranda kas 6 minutės (!). Kuris kita lietuviška interneto svetainė gali pasigirti tokiu nuosekliai atnaujinamo turinio potencialu?

Antra, kodėl blogai populiarūs, ar tai jau privalomas stiliaus atributas? Manau, tai jau tampa tam tikra mada, tačiau vis dar labiau dominančia „early adopters“, nei masinius vartotojus. Blogai užkrečia dėl trijų dalykų: subjektyvumo, įdomesnio/gyvesnio turinio ir interaktyvumo galimybių.

Trečia, Lietuvos blogai po truputį profesionalėja. Atsiranda rimtų teminių blogų, kurie tampa savireklamos, ekspertinių nuomonių šaltiniais. vz.lt žengė rimtą žingsnį, tačiau dar nesiryžta jungti virtualiojo ir spaudos kanalų turinio. Lietuvos blogai vis dar nėra aiškiai apibrėžti, jiems trūksta: a) suvokimo, kad rašoma skaitytojui; b) informacijos naujumo (dažniausiai „virškinama“ kitų šaltinių informacija); c) gilių pasirinktos srities žinių.

Šiandien Bernardinai.lt bendradarbei Laurai Gintalaitei pasakojau apie skandalus ir jų poveikį Lietuos įvaizdžiui. Įdomu laukti ir kitų pašnekovų nuomonių, tačiau jau dabar keletas esminių akcentų:

• Skandalas – tai situacija, kai:
• yra bent dvi susikivirčijusios pusės;
• didelis diskusijos mastas, ji iš tiesų sudomina didelę visuomenės dalį;
• (dažnas, bet nebūtinas požymis) aiški raudona etikos riba, kurią kažkas peržengia;
• didžiausi Lietuvos skandalai:
• visos istorijos:
• XVII a. pradžioje Abiejų Tautų Respublikos remtas Lžedemitrijus – Maskvos soste;
• antrosios Respublikos:
• Lietuvos-Lenkijos karinis konfliktas XX a. pradžioje;
• Klaipėdos krašto užgrobimas;
• „Lietuvos pašto“ direktoriaus pašto ženklų istorija;
• trečiosios Respublikos:
• „Mažeikių naftos“ privatizavimo procesas (kaip Maskvos ekonominės įtakos Rytų ir visai Europai epizodas);
• Prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas (kaip Rytų Europos virsmo į demokratines visuomenes epizodas);
• visi šiuolaikiniai Lietuvos „skandalai“ yra vietos lygmens, nepatyrėme nei vieno unikalaus ir didelio masto skandalo, nes dėl savo mažumo neturime ne tik pasaulinio lygmens, bet ir regioninio lygio dėmesio traukos objektų (pavyzdžiui, Gerhardo Šrioderio sutartis su Valdimiru Putinu ir vėlesnis darbas „Gazprom“ bendrovei).