Category: žiniasklaidoje (Page 2 of 40)

Po mano birželio 26 dienos FB įrašo (nuoroda) apie „ChatGPT“ dirbtinio intelekto galimybes egzaminams ir atsiskaitymams naudojančius studentus „Delfi“ žurnalistė Izavelė Bočkienė pakalbino plačiau ir paskelbė publikaciją „Papasakojo, kaip pasikeitė studentų kasdienybė: ir mokslams, ir sukčiavimui – dirbtinis intelektas“.

Kelios mano mintys:

• L. Ulevičius pasakoja, kad birželio pabaigoje, taisydamas studentų egzamino darbus pastebėjo, kad labai didelė jų dalis atlikti galimai nesąžiningai, pasinaudojus dirbtinio intelekto įrankiais.
• „Pradžioje svarsčiau, ar į tai apskritai kreipti papildomą dėmesį. Tačiau tais atvejais, kuomet dirbtinio intelekto įtaka atsakymams buvo akivaizdi, pastebėjau tendenciją, kad į vienus klausimus atsakymai parengti nepriekaištingai, o kitur apskritai neatsakyta. Todėl, šiuo atveju, bendras rezultatas buvo aiškus ir aš galėjau priimti sprendimą“, – teigia ekspertas.
• Dėstytojas pabrėžia, kad egzamino metu studentai buvo informuoti, kad išorinėmis technologinėmis priemonėmis naudotis negalima.
• „Buvo atvejų, kuomet studentai egzaminą laikė universitete, o jų pateiktuose atsakymuose aiškiai matosi, kad dalis atsakymo sugeneruota pasitelkiant dirbtinį intelektą, o dalis parašyta pačio studento jėgomis. Atrodo, kad antros atsakymo dalies studentas tiesiog nespėjo nurašyti“, – pasakoja jis.
• L. Ulevičius teigia, kad jeigu studentai naudojasi dirbtinio intelekto pagalba atsiskaitymų metu, jie visada privalo apie tai aiškiai deklaruoti ir nurodyti naudotus šaltinius informacijai.
• L. Ulevičius teigia, kad technologijų kaitą mokymo įstaigos ypač stipriai pajautė koronaviruso pandemijos metu.
• „Jeigu reikia studentus egzaminuoti nuotoliniu būdu, atsiranda tikimybė, kad jie sukčiaus. Dar pandemijos metu reikėjo sugalvoti, kaip apsisaugoti nuo galimybės studentams „apeiti“ numatytas taisykles. Aš asmeniškai atsiskaitymų metu taikau tam tikrą laiko faktoriaus įvedimą. Tuomet studentai tiesiog fiziškai neturi galimybės suspėti pasinaudoti technologiniais sprendimais“, – pasakoja pašnekovas.
• Anot eksperto, jo praktikoje pasiteisino metodas, kuomet studentams yra pateikiami labai įvairūs ir skirtingi klausimai, kuriems atsakyti užtenka vos kelių žodžių ar sakinių.
• „Tačiau atsiradus dirbtiniam intelektui pradėjo ryškėti poreikis įvesti papildomus saugiklius. Vienas tokių – naujienų faktorius. Dirbtinis intelektas paremtas didelės gausos informacijos analize, tačiau ta informacija yra ne pati naujausia. Todėl jeigu klausiama apie kažkokią šiandieninę aktualiją, dirbtinis intelektas nelabai padės“, – teigia dėstytojas.
• Pašnekovas pabrėžia ir tai, kad dirbtinio intelekto įtaką studento parengtiems atsakymams galima pastebėti ir atkreipiant dėmesį į sakinių struktūrą, jų išdėstymą. Juk kiekvieno žmogaus rašytinė kalba pasižymi tam tikra specifika. Tad jei itin neiškalbus studentas, kuris iki šiolei ne itin kūrybiškai rengė darbus, egzamino metu nustebino sudėtingais išsireiškimais bei terminais, galima įtarti, kad jis sukčiavo. Vis tik tokia situacija yra sudėtinga, mat dėstytojas negali neužskaityti atsakymo vien todėl, kad jis jam atrodo įtartinas.