Category: politika (Page 90 of 137)

Vakar į „Vilniaus dienos“ priedo „eDiena“ straipsnį „Adresas internete – naujoviška tapatybė“ pateko ir kelios mano mintys:

<...> Viešųjų ryšių konsultantas Liutauras Ulevičius interneto adresą ulevičius.lt užregistravo prieš pusantrų metų. Liutauras yra aktyvus interneto bendruomenės narys, rašo savo interneto dienoraštį. Jis sako, kad tokiam adresui atsirasti buvo keletas priežasčių. Pirmiausia, laisvų vardinių adresų kiekis sparčiai mažėja, be to, šį adresą jis ketina naudoti kurdamas savo profesinį įvaizdį. Vardinis adresas – galimybė būti dažniau pastebimam interneto paieškos sistemose ir įtrauktam į jų duomenų bazes. Anot L.Ulevičiaus, tokie adresai gali būti naudojami ir asmeniniame gyvenime: nuo giminės susirinkimų organizavimo iki vaikų ir tėvų socialinių ryšių portalo įkūrimo. <...>

Jūsų dėmesiui – išsamus mano padrikų pirminių minčių rinkinys:

• baziniai teiginiai
• blogerių konferencijoj sakiau: nepažįstu žmonių, kurie nenaudoja interneto
• tokių nebėra, jei toks kažkas yra – man iš esmės neįdomus/nereikšmingas
• internete (google'o internete) didžiausia vetybė – nuoseklumas ir sistemingumas
• virtuali tapatybė – labai svarbus žmogaus gyvenimo biografijos atspindys
• pavardė.lt domenas – kol kas lengvai gaunama (santykinai mažai kurios pavardės/vardai naudojami), tačiau netrukus taps deficitu
• pavardė.lt, .com, .asia 🙂 domenas yra bazinė virtualios tapatybės dalis, itin svarbu – galimybė valdyti jos kūrimą (blogai, statinė www info, etc.)
• lietuvių kalboje problema dėl diakritinių ženklų – ąčęėį… mano siūlymas radikalus – Litnet'as turėtų auto suteikti šveplas formas tiems, kurie išsiperka taisyklingus lietuviškus. dabar turiu pirkti dvi formas, t.y. ulevicius.lt ir xn--uleviius-obb.lt, kas tapatu ulevičius.lt
• manau, to domeno man reikės tol, kol google'as valdys internete, tai reiškia – labai ilgai. dabar esu kryžkelėje – turiu blogą su dideliu Google PageRank'u ir praktiškai nežinoma asmeninį domeną. ieškau sprendimo, kaip blogas.lt PageRank'ą perkelti sau 🙂
• aptikimas pagal pavardę – tai minimalus poreikis, žymiai svarbiau – kad ulevičius.lt skelbiama info įsiraustų giliai giliai į google'ą ir t.t. nes dabar vertę turi tai, ką vertina google'as, o tam reikia nuolatos smarkiai dirbti prie turinio. jeigu tavęs nėra itnernete – tavęs nėra apskritai. jeigu tavęs nepažįsta google'as – tavęs nepažįsta niekas. ypač LT internete –> į mano blogą iš paieškos sistemų lankytoijai 95% ir daugiau – per google. kitos paieškos sitemos lietuvoje yra mizeris totalus
• neturi savopavardė.lt – esi virtualus lūzeris 🙂 juokas, žinia
• dėl giminės turto – taip, iš dalies, jau turiu keletą smagių giminės idėjų, bet čia vėl panaši problma su -aitė, -ienė, … galėtų būt analogiškas litnet'o sprendimas.
  kiek ilgai ketinu jį laikyti? kiek turėsiu pinigų ir kiek www/google valdys modernųjį pasaulį – baigsis nafta, baigsis modernus pasaulis, nebereikės ir domeno
• reziume:
• tuoj neliks laisvo (liutauras.lt jau nebėra)
• domenas.lt – virtualios tapatybės bazinis elementas, kita tiek pat svarbi pusė – Google sistemoje kaupiamos sąsajos ir jų kiekybiniai įvertinimai, kuo toliau – tuo labiau šis procesas stiprėja
• savo profesinio/viešo įvaizdžio kūrimo elementas (išplaukia iš B kaip vienas iš taikymų)
• apskritai, tavo nuomone, ar vardiniai adresai ilgainiui gali tapti tarsi šeimų virtualiaisiais namais?galimas vystimosi scenarijus, tačiau daugeliu atvejų kiltų problemos. Ulevičių nėra daug, tačiau ką daryt Kazlauskams ar kitiems dažną pavardę turintiems? petras100@kazlauskas50.lt? va čia gresia problema, kaip ateityje dalintis, tai vėl – kas pirmas, tas laimi 🙂 o projektų tikrai daug gali būti – nuo giminės susirinkimų organizavimo ir giminės medžių piešimo (http://geocities.com/liutaurasu/proteviai/) iki integruoto socialinių ryšių tarp vaikų-tėvų palaikymo portalo

Laikraščio PDF versiją galite atsisiųsti iš čia – lapkričio 5 diena, pirmadienis.
Arba skaityti „Kauno dienoje“ ir „Klaipėdoje“.

Pirmadienį (lapkričio 5 d.) Europos žurnalistų federacija vykdys akciją  „Stand up for journalism“, kuria siekia atkreipti dėmesį į prastėjančią žurnalistikos kokybę ir žurnalistų teisių padėtį. Lietuvos žurnalistų sąjunga kviečia viešai diskusijai apie padėtį Lietuvoje. Be to, kiekviena redakcija kviečiama įamžinti fotografijose savo žurnalistų kolektyvą akcijos metu ir atsiųsti šią fotografiją į Lietuvos žurnalistų sąjungą. Visos nuotraukos bus publikuojamos internete.

Galbūt atsirastų norinčių iš kolegų blogerių sudalyvauti LŽS akcijoje Vilniuje pirmadienį, 11 val. 30 min. Savivaldybės aikštėje? LŽS žada, jog čia rinksis skirtingų kartų ir skirtingų žiniasklaidos priemonių bei iš įvairių Lietuvos vietų atvykę žurnalistai.

Piliečių žiniasklaida, aišku, savo redakcijos neturi, bet lengvai patys galim padaryti nuotraukų koliažą – kaip manot?

Kartais atrandu biurokratžmogių stalčiuose įdomių sapnų. Pora iš jų – Lietuvos valstybės vizija ir Valstybės ilgalaikė raidos strategija.

Ar žinote, jog ilgalaikiai Lietuvos raidos prioritetai yra:

• žinių visuomenė;
• saugi visuomenė;
• konkurencinga ekonomika.

Dar kitas dalykas – kas už mus, t.y. visus piliečius, nusprendė, jog Lietuva siekia Europos Sąjungos socialinio ekonominio modelio? Kuri politinė partija tai deklaravo savo rinkimų programoje? Kur apie tai buvo diskusija?

Kaip senas „Playboy“ fanas, negaliu nepareikšti savo nuomonės ginče, kas krūtesnė – Tvarijonaitė ar Masionytė.

Faktas, kad Masionytė yra pirmoji lietuvė, kurios nuotraukos pasirodė spausdinto „Playboy“ žurnalo puslapiuose. Galima būtų pastebėt, kad pati Masionytė pripažįsta, jog tai buvo masinė studenčių fotosesija, o tai yra įprasta žurnalo rubrika, kuria girtis nederėtų taip, kaip asmenine.

Patikrinkim. Čia rasite originalų vokiškojo „Playboy“ straipsnį. Akivaizdu, kad lapkričio numeris skirtas gražiausioms Vokietijos studentėms. O Masionytės nuotrauka, matyt, turėtų paglostyti širdį komplimentų ištroškusiems Lietuvos įvaizdžio kūrėjams 🙂

Apie Tvarijonaitės fotosesiją žurnalui galima rasti žinių lietuviškoje žiniasklaidoje, kuriai giriasi pati Tvarijonaitė. Realiame pasaulyje žinios nėra tokios aiškios, kai kurie mini, jog žurnalo archyvuose dūla vos 10 Tvarijonaitės nuotraukų. Kita vertus, faktai ir įrodymai – dešinėje 🙂 Aišku, lieka neatsakytas klausimas, ar virtualioje erdvėje paskelbtos nuotraukos tiek pat svarios, kiek ir spausdintos.

Pabaigai toks lietuviškas pastebėjimas iš „Lietuvos ryto“ straipsnio:

Va dabar tai jau tikrai pamatė, ir daaaaug daaaaug dienraščio skaitytojų. Toks tas mažas šiandien pasaulis.

Įdomu skaityti Rymanto Juozaičio pasakas apie pasitarimus su dukterimi, tačiau radau vertą dėmesio straipsnį „An Ethical Analysis of Regulating Insider Trading“ apie ekonominę tokios transakcijos pusę.

Pirma, reikia skirti keturius skirtingus atvejus:

Rymantas Juozaitis patenka į I situaciją.

Antra, straipsnio autoriai teigia, jog prekybą, pasinaudojus vidine informacija, nuo manipuliavimo rinka skiria vienas esminis požymis:

• I ir II atvejais rinkos kaina artėja prie realiosios kainos (tarkim, nuo P_before prie P_after);
• III ir IV atvejais rinkos kaina tolsta nuo realiosios.

Įdomumas tas, jog I ir II atvejais toks vidaus informacijos panaudojimas iš esmės gina kitų akcininkų interesus – t.y. grafike [2] kelias palaipsniui mažina skirtumą tarp t₀ taške žinomos informacijos poveikio realiai akcijos kainai (P_after, kurios rinka dar neįvertinusi). Tada nauji prekiautojai [2] kelio atveju laikotarpyje tarp t₀ ir t₁ patiria mažesnius nuostolius/pelną, nei momentiškai akcijos kainai pakitus momentu t₁.

Aišku, būtų įdomu, kiek tokia teorija teisinga mūsų iš vaikiškų šliaužtinukų neišaugusioje vertybinių popierių rinkoje.

P.S. visas šis įrašas rašytas be etikos/moralės argumentų, negalvojant, kiek Rymantas Juozaitis, pasinaudodamas padėtimi, uždirbo pelno (beje – straipsnyje taip pat įdomi mintis, jog tai gali būti savotiška paskata, leidžianti tokių įmonių vadovams mažinti formalius atlyginimus).