Category: politika (Page 100 of 137)

Idant mano emocingas ir hiperbolizuotas pastebėjimas užkabino vieną kitą mano gerbiamą emigrantą(-ę), tai jaučiu pareigą paaiškinti plačiau.

Pirma, patariu paskaityti mano ankstesnes mintis, kaip aš suprantu bet kurio asmens santykius su savo Tėvyne ir kodėl manau, kad CRM modelis tam puikiai tinka. Aš iš tiesų tikiu visuomeninės sutarties teorija, todėl tikiu, kad piliečiai aukoja dalį savo teisių ir tų aukų visuma sudaro valstybės esmę.

Antra, ką valstybė davė dabartiniams emigrantams? (remiuosi 2007 metų LR biudžeto skaičiais)

• Nuo pat gimimo momento – sveikatos apsauga (274 mln. Lt + 908 mln. Lt [VLK]);
• Nuo darželių iki universitetų – mokslas ir švietimas (1,1 mlrd. Lt);
• Visuomenė saugumas – vidaus reikalai, krašto apsauga (1,1 mlrd. Lt);
• Menas, kūryba – kultūros finansavimas (198 mln. Lt);
• …
•  viso 20,6 mlrd. Lt

Tarkim, emigrantai sudaro 0,3 / 3,4 visuomenės dalį. Kitaip tariant, ji (šių metų skaičiais) gautų 8,8% biudžeto išlaidų. Tai sudaro ~6 074,96 Lt / vienam emigrantui. Pritaikykim skirtingų metų valstybės biudžetų dydžius, visuomenės dalį ir diskontuokim laike. Štai ir atsakymas, kiek valstybės skyrė pinigų konkretaus emigranto išugdymui.

Trečia, sutinku, emigracija iš kaimo į miestus egzistuoja, tačiau tikriausiai sutiksite, kad turėtume siekti Vakarų Europos rezultato, kad kaime gyventų 5% gyventojų, o ne 25-30% kaip buvo įprasta Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungoje? Be to, pavyzdžiui, visai rimtai svarstau, kad artimiausiu metu būsiu ne tik Vilniaus miesto, bet ir ne Vilniaus rajono gyventojas.

Ketvirta, o apie siūlymus įteisinti dvigubą pilietybę, tai visiškai pritariu griežtai LR Konstitucinio teismo pozicijai. Nenori savęs sieti su Lietuva, tai kodėl nori turėt mūsų pasą? Kad lengviau būtų pasinaudoti mokesčių lengvatomis? Lygiai taip pat kritiškai vertinu ir idėjas atleisti emigrantus nuo gyventojų pajamų mokesčių skirtumo apmokestinimo grįžus į Lietuvą. Tada aš lygiai taip pat geriau registruosiu kokį UAB’ą kokioje off-shore zonoje ir teiksiu paslaugas pigiai nebrangiai be jokių PVM ir išvengiu visų kitų mokesčių. Sutinku, ir dabar Lietuvoje aktyviai naudojamos autorinės sutartys, verslo liudijimai bei kiti modeliai, tačiau tai leidžia Lietuvos Respublika ir bent menka dalis patenka į LR biudžetą.

Pirma,  dedu pliusą už logotipo pakeitimą. Pirmasis iš tiesų primena 1988-uosius, kai „Biok“ pradėjo veiklą.

Atrodytų, toks mažas pakeitimas – logotipas, o produkto vertinimas pasikeičia akimirksniu. Anksčiau buvau girdėjęs, kad „Margarita“ yra neblogas kremas, tačiau vos tik akis užkliūdavo už pakuotės, kažkaip nejučiomis sugrįždavo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos vaizdiniai.

Tai kas kaltas dabar? Kaip žinia, priklausau tai tėvynainių grupei, kurie prausiasi (prieš pora metų kažkur buvau radęs tyrimą, kad nemaža dalis tai laiko gyvenimo trukdžiu, todėl ignoruoja savo higieną – beje, dažnai bandau skaičiuoti, kiek tautiečių plauna rankas išeidami iš viešo tualeto, tai galiu pasakyt, kad rezultatai apgailėtini). Taigi, praėjusią savaitę akis užkliuvo už dušo želė vyrams „Organic Man“ (nors gamintojai sako, kad jų linija vadinasi „Organic Trends“, o pats produktas yra „Gaivinamoji dušo želė – šampūnas su alavijų ekstraktu“).

Ką akivaizdžiai reikia taisyti:

• pats „Biok“ vadovas (spėju, ir savininkas) Linas Čereška sako, kad jų produktai gaminami iš tų pačių sudedamųjų dalių, kaip daugiausia reklamos Lietuvoje perkančių „Johnson & Johsson“, „Unilever“ ar „Procter & Gamble“. Bent jau man kokybė – vienas pagrindinių pasirinkimo kriterijų. Laisvai mokėčiau iki 50-100% daugiau, jeigu žinočiau, kad kokybė tokia pati ar geresnė, o produktas pagamintas Lietuvoje. Taigi, pirmas darbas – įrodykite tyrimais, „statybininkais Juozais“ (kaip kažkuris prekybos centras) ar dar bile kuo, kad kokybė tokia pati arba geresnė;
• prekės ženklas neturi legendos (istorijos) – gerai, kad esu iš tų, kurie skaito tekstą smulkiomis raidėmis. Turėdamas bendrą įsivaizdavimą ir neprastą atmintį, „Biok“ susieju su Lietuva. Tačiau daugumai – tai toks pat daiktas kaip ir kasdieną naudojami noname‘ai. Todėl antras darbas – išmąstykite ir iki negalėjimo pasakokite, kodėl Dievas lėmė „Biok laboratorijai“ būti mano higienos reikmenų gamintoja;
• nejaugi taip brangu gaminti dešimt skirtingų etikečių? Esu įžeistas, kad padoriai atrodančio produkto (nors, tiesą sakant, panašaus tipo standartizuotas talpas Vakarų Europa naudojo gal prieš 5-10 metų, dabar produkto įpakavimas – dar vienas išskirtinumo požymis) pagrindinis užrašas yra anglų kalba. Aš suprantu, kad prekės ženklas turi išlikti, tačiau ar tikrai taip brangu pagrindinę etiketės dalį pritaikyti rinkai, kurioje parduodate? Trečias darbas – kalbėkite ir rašykite savo vartotojų kalba (ir nedarykite klaidų – ką reiškia užrašas „Man“? Juk bet kurio angliakalbio konkurento produkcijoje galite pasitikrinti – „For Men“);
• interneto svetainė – tai šių laikų bazinė bet kokio produkto ar paslaugos vieta. Jeigu apie produktą pateikiate tik 2-3 sakinius, tai nesitikėkite, kad tai mane įtikins produktą rinktis antrą kartą. Todėl ketvirtas darbas – bet kurio produkto aprašymas turi būti pritaikytas visoms produktų grupėms pagal jų tikslines auditorijas (vaikams – žaidimai, paranojikams – išsamūs tyrimai, avių bandai – 54 klientų atsiliepimai ir t.t.) ir nuosekliai visur (pirmiausia, internete) tiražuojamas.

O šiaip – šaunuoliai! Daugiau tokių kuriančių, o ne tik perpardavinėjančių.

Jacekas Jendruchas (Jacek Jędruch) 1998 metais išleistoje knygoje „Constitutions, Elections and Legislatures of Poland, 1493-1993“ pateikia pagrindinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės Seimų priimtų teisės aktų sąrašą. Tikrai vertas dėmesio minčių, kuo gyveno protėviai, sąrašas:

• 1573 :
  • Agreement on Religious Tolerance ratified;
  • Ordinance for Royal Elections formulated;
  • Royal candidates’ Articles of Agreement set;
  • Resident senatorial committee established;
• 1576 :
  • Proclamation in defense of the Jews issued;
• 1578 :
  • Supreme Court established for Poland;
  • Commission for the mines established;
  • Granting of Knighthood reserved for the Seym;
• 1581 :
  • Supreme Court established for Lithuania;
• 1590 :
  • Treasury divided into state and privy parts;
• 1598:
  •  Prussian Code of Law revised;
• 1607 :
  • Refusal of obedience to the King specified;
• 1611 :
  • Refusal of obedience to the King clarified;
  • Burghers banned from buying landed estates;
• 1613 :
  • Tax Court for the Treasury established;
• 1619 :
  • Agreement with the Cossacks authorized;
• 1621 :
  • Gentry’s military duties reiterated;
• 1623 :
  • Ordinance for commerce promulgated;
• 1629 :
  • Instructions for customs service approved;
• 1632 :
  • Law on Taxation passed;
• 1633 :
  • Mint put under Seym control;
  • Serfs’ labor rent for land increased;
  • Penalties for runaway serfs specified;
• 1637 :
  • Agreement with the Cossacks ratified;
• 1638 :
  • Use of Titles, other than knighthood, banned;
• 1641 :
  • Resident Senatorial committee enlarged;
  • Issue of coinage regulated;
• 1643 :
  • Maximum rates of interest on loans specified.

Kada Lietuvos istorijos teisininkai pasieks tokį lygį? Manau, oooooooi kaip dar ilgai lauksim… Kol kas sugebam „užsiciklinti“ vien savo Statutų nagrinėjimais.

Vakar Andrius Kubilius diskusijoms pristatė savo kolegų (eilinį kartą jaučiasi Kęstučio Škiudo minčių stilius) parengtą Rusijos įtakos Lietuvoje mažinimo planą „Rusijos sulaikymo strategija“. Kol kas tikrai negaliu diskutuoti argumentuotai, tačiau keliu kepurę, kad konservatoriai tęsia savo kryptingą šalies plėtros vizijų kūrimą – turėjome „Saulėlydžio“ ir „Saulėtekio“ komisijas, 2V, „Proveržį“, dabar naujas siūlymas.

Gaila, kad taip vadinamieji karieji nesugeba konsoliduoti savo intelektualinių pastangų ir pateikti alternatyvių variantų.

Buvau, vėliavą laikiau, „Estija!“  šaukiau.  Ne tik čia, bet ir Katedros aikštėje.

a

Galbūt viena maža pastaba – palyginkim tų 1-2 tūkstančių susirinkusiųjų kostiumus, skėčius ir mobiliuosius telefonus su pirmojo Baltijos kelio dalyvių atributais. Komentarų nelieka, ar buvo verta organizuoti pirmąjį Baltijos kelią. Yra dėl ko kovoti.

Baisiai įdomu, kaip sekėsi latviams ir estams. Laukiam 🙂 Sulaukėm: latvių