XXI a. kasdienybės dienoraštis

Diskusija su emigrantais: nemokama emigranto vaikystė

Idant mano emocingas ir hiperbolizuotas pastebėjimas užkabino vieną kitą mano gerbiamą emigrantą(-ę), tai jaučiu pareigą paaiškinti plačiau.

Pirma, patariu paskaityti mano ankstesnes mintis, kaip aš suprantu bet kurio asmens santykius su savo Tėvyne ir kodėl manau, kad CRM modelis tam puikiai tinka. Aš iš tiesų tikiu visuomeninės sutarties teorija, todėl tikiu, kad piliečiai aukoja dalį savo teisių ir tų aukų visuma sudaro valstybės esmę.

Antra, ką valstybė davė dabartiniams emigrantams? (remiuosi 2007 metų LR biudžeto skaičiais)

  • Nuo pat gimimo momento – sveikatos apsauga (274 mln. Lt + 908 mln. Lt [VLK]);
  • Nuo darželių iki universitetų – mokslas ir švietimas (1,1 mlrd. Lt);
  • Visuomenė saugumas – vidaus reikalai, krašto apsauga (1,1 mlrd. Lt);
  • Menas, kūryba – kultūros finansavimas (198 mln. Lt);
  •  viso 20,6 mlrd. Lt

Tarkim, emigrantai sudaro 0,3 / 3,4 visuomenės dalį. Kitaip tariant, ji (šių metų skaičiais) gautų 8,8% biudžeto išlaidų. Tai sudaro ~6 074,96 Lt / vienam emigrantui. Pritaikykim skirtingų metų valstybės biudžetų dydžius, visuomenės dalį ir diskontuokim laike. Štai ir atsakymas, kiek valstybės skyrė pinigų konkretaus emigranto išugdymui.

Trečia, sutinku, emigracija iš kaimo į miestus egzistuoja, tačiau tikriausiai sutiksite, kad turėtume siekti Vakarų Europos rezultato, kad kaime gyventų 5% gyventojų, o ne 25-30% kaip buvo įprasta Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungoje? Be to, pavyzdžiui, visai rimtai svarstau, kad artimiausiu metu būsiu ne tik Vilniaus miesto, bet ir ne Vilniaus rajono gyventojas.

Ketvirta, o apie siūlymus įteisinti dvigubą pilietybę, tai visiškai pritariu griežtai LR Konstitucinio teismo pozicijai. Nenori savęs sieti su Lietuva, tai kodėl nori turėt mūsų pasą? Kad lengviau būtų pasinaudoti mokesčių lengvatomis? Lygiai taip pat kritiškai vertinu ir idėjas atleisti emigrantus nuo gyventojų pajamų mokesčių skirtumo apmokestinimo grįžus į Lietuvą. Tada aš lygiai taip pat geriau registruosiu kokį UAB’ą kokioje off-shore zonoje ir teiksiu paslaugas pigiai nebrangiai be jokių PVM ir išvengiu visų kitų mokesčių. Sutinku, ir dabar Lietuvoje aktyviai naudojamos autorinės sutartys, verslo liudijimai bei kiti modeliai, tačiau tai leidžia Lietuvos Respublika ir bent menka dalis patenka į LR biudžetą.

25 Comments

  1. Kestas G.

    sory, bet man kazhkaip matematika nesueina – ish kur tie 20 milijardu? :/

  2. Kestas G.

    padalinus 20.6 milijardo ish 3.4 milijono gaunasi ~6 000 Lt vienam asmeniui, o ne >60 000

  3. liutauras

    20,4 – bendras LR biudžetas

    taip, suklydau per vieną kablelį, pasitaisau

  4. kostia

    dar apie švietimą, Liutaurai Jūs pažiūrėkite,ant kiek didesnis nelietuvio mokinio krepšelis,berods ant visų 250 litų, gal šiais metais jau sulygino???

  5. dado1945

    Man įdomu kaip spręsi tokią problemą:

    Dauguma valstybių po kažkurio laikotarpio leidžia priimti tos šalies pilietybę, bet absoliučiai nenumato galimybės atsisakyti kitos šalies pilietybės. Ką daryti žmogui gyvenančiam Lietuvoje (pvz.: santuoka) ir norinčiam priimti Lietuvos pilietybę? Techniška neįmanoma 🙂

  6. liutauras

    kostia, šiuo atveju aš būčiau linkęs susitaikyti su tuo, kad nelietuvių didesni krepšeliai, nes jų fiksuotos išlaidos didesnės. aišku, čia reikia vertinti, ar tas skirtumas yra logiškai pagrįstas (pavyzdžiui, vadovėlio parašymo autorinis honoraras toks pat ir lietuvių, ir rusų kalba skaitantiems vaikams, tačiau skaitančiųjų dalis skiriasi santykiu 1/20)

    dado1945, kiek žinau, dabartinis mūsų turbūt-gerbiamas Prezidentas yra parašęs prašymą JAV Kongresui prašydamas panaikinti jo pilietybę. tą LR teismai pripažino pakankamu pagrindu. manau, reikėtų taikyti analogiją

  7. kostia

    visiškai nesutinku su nelygybės nuostata – sulyginus moksleivių krepšelius, padidėtų lietuviškų mokyklų mokinių skaičius, tai yra atsivertų didesnės galimybės integracijai,žinant kieik remia tautinių mažumų bendrijas, savosios kultūros "trukumą' nelietuviai galėtų atsiimti sekmadieninėse mokyklose.

    o dėl dvigubos pilietybės, tai pasiūlymas yra ja suteikt tik lietuvių kilmės asmenims ( TS/ KP), tai man atrodo tik pliusas, butų mažiau šansų marginalams.

  8. Kestas G.

    perskaichiau straipsni Alfoje. Shita ideja ir man buvo kilusi, tik nerealu, kad ji kada nors vaziuos (nes niekur nevaziuoja), be to Lietuvoje, kur valdo SOCdemai, yra toks "solidarumo" principas (itvirtintas istatymais, pvz., privalomojo sveikatos draudimo), katras ypatingai akivaizdziai visur taikomas – pvz., ash sumoku daug daugiau mokeschiu nei koks kaimietukis, o sveikatos apsauga gaunam lygiai tokia pachia 🙂 Jau nekalbu apie verslininkus

    Kita vertus – nesutinku su tavo skolu paskaichiavimu. Logika butu tokia:

    1) Visi tie tavo pamineti geri "nemokami" dalykai ish tikruju yra finansuojami ish mokeschiu

    2) mokeschiai surenkami ish gyventoju (tiesiogiai per GPM, arba netiesiogiai per PVM, akcizus uzh prekes, pelno mokesti ir t.t.)

    3) emigranto tevai ar jis pats/pati dirbo ir kure BVP, taipogi vartojo ir taip mokejo mokeschius valstybei, katra jam teike (arba neteike) vieshasias paslaugas.

    4) taigi, reiketu kaip minimum ish tavo siulomos skolos atimti emigranto ar jo sheimos sumoketus mokeschius i biudzeta (tiesiogiai ir netiesiogiai). O tokiu atveju dar gali gautis ir neigiamas balansas, t.y. valstybe lieka skolinga emigrantui 🙂

  9. liutauras

    yra toks "kartų solidarumo" principas. kitaip tariant, tai ką tu gauni jaunystėj ir senatvėj, turi atidirbti, būdamas darbingas. čia apsiribojimas realus tik asmens atžvilgiu, nes "šeima" – šiais laikais labai neapibrėžtas dalykas

  10. Kestas G.

    Na ten solidarumas, apie kuri eina kalba, yra ne "kartu", o visuomenes. Kita vertus, vis prisimenu straipsni (berods Verslo klases arba Versus) apie Gruzija – o kodel mokslas (bent jau aukshtasis) turi buti nemokamas (nors jis toks faktishkai nera)? kodel reikia sveikatos apsauga teikti "nemokamai" Kodel vaiku darzeliai "nemokami"? ish to ir kyla ta "solidarumo" problema, kad per daug stengiamasi "perskirstyti per biudzeta" ir blogiausia yra tai, kad tuos biudzeto perskirstymus norima ne mazhinti, o didinti. GPM mazhinimas tam kontekste atrodo kaip kazkokia fantastika

    Kitas dalykas, apie kuri rashe Lina savo bloge – uzhknisa lietuviai, todel emigruojama. Kiekviena karta, kai mane ir taip jau vaziuojanti limitas +10 kmh mieste neblogu greichiu pralenkia golfas (arba pravaro per sankryzha degant raudonai shviesai), pagalvoju "tai kur %&$* policija?" O policija sedi patogiose vietose ir daro pinigeli.

    Itariu, kad panashiai galvoja zmones, kai juos biurokratai, sheriami ish mokeschiu, vaiko po kabinetus ir visaip gaidina.

  11. Alice

    Na, pries lendant i matematinius apskaiciavimus neblogai butu pagalvoti apie konteksta. Gyventume Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes laikais arba nors ir sovietu metu, tai suprasciau, bet dabar pasaulis pasikeite. Seniau gyvenai toj pacioj vietoj, zmona parsivezdavai is kokio gretimo kaimo. Dabar ne vien Lietuva augina zmones ne tik savo geogafinems riboms bet ir pasauliui.

    Antra, skola reiketu atiduoti, jei ka skolinasi, jei esi skolingas, bet as jokios skolos Lietuvai kaip valstybei neturiu. Padare Lietuvos valstybe investicija i mane kaip savo piliete, bet nepakankamai padare kad isvengtu rizikos. Prasom, rezultatas- dalinai neteko investuotos sumeles. Nera nei vieno atvejo, kur Lietuva kaip valstybe gali buti tikra, kad atgaus "investuotus" pinigus: nera jokios garantijos, kad zmones per anksti nemirs, netaps luosais ar uzdirbs pakankamai, kad "apsimoketu".

  12. liutauras

    tamsta teisingai rašai, tačiau yra vienas "bet". jau minėjau "visuomeninės sutarties teoriją". tai toks tavo požiūris sako, kad teises (gauti naudą) mielai priimi, o pareigų (atiduoti dalį savosios) vengi. tokie žmonės nedaro garbės bet kokiai visuomenei ir bet kokia visuomenė to vengs. kas ypač svarbu tamstos atveju – bet kokia "priimančioji" visuomenė suvoks, kad esi "tik asmeninės naudos siekiantis individas(-ė)", todėl bet kokių investicijų ateityje negausi, geriausiu atveju – atsiimsi tai, kai įdėjai.

    o vat tokia situacija ir žymi totaliai skirtingą požiūrį – vienoj pusėj "asmeninis pinigas", kitoj – "pasiaukojimas dėl artimo savo"

  13. Labas.blog

    Tarkime, Liutaurai, atsitinka taip, kad kokia nors užsienio kompanija ar jos head-hunting skyrius suranda tave Lietuvoje, susižino, kokios aukštos kvalifikacijos specialistas esi ir kreipiasi tiesiai su darbo pasiūlymu. Ar svarstydamas tokį pasiūlymą pirma ką darytumei tai kalkuliuotumei, kiek dar reikia atiduoti Lietuvai skolos, kol jau galėsi kaip nuo pasaitėlio paleistas daryti ką nori ir kur nori? Labai abejoju.

  14. liutauras

    kas galėtų paneigti, kad tokio atvejo (na, bent jau panašaus) dar nebuvo? 😉

    ir apskritai – mano pirmoji reakcija tai reakcija į pirmąjį Jurgos D.Martini tekstą. aišku, kad šiais laikais valstybių sienom darbo kabineto neapibrėši. aš ir pats dabar su vargu įvertinčiau, kur daugiau dirbu – Lietuvoje ar už jos ribų.

    mano mintys – tai mintys ta pačia "life-long CRM" kryptimi. kiek sumoki-kiek gauni. tai tam tikra matematinė lygiavos ir teisingos valstybės utopija. tam aš ir esu širdyje komunistas 🙂

  15. Alice

    Zinoma, galima i mane ziureti kaip i "nedarancia garbes visuomenei", ir , atrodo, jog toks paziuris yra gana nesvetimas daliai Lietuvoje likusiu gyventoju. Taciau turetume keista visuomene, jei asmeninio lygio spendimus priiminetume mastydami apie valstybes gerove. Isivaizduoju, kaip as savo vyrui sakyciau "myliu tave beprotiskai, bet pasilieku Lietuvoje, nes esu skolinga". Hmmmm

    Antra vertus, emigrantas nebutinai reiskia pinigu nutekejima: tereikia pastoveti Lietuvos oro uostuose per Kaledas ir paziureti, kiek emigrantu grizta Lietuvon (nors ir laikinai) ir isleidzia pinigu cia. Dar noreciau teigti, kad Lietuva gauna naudos is mano emigracijos, dristu sakytii, kad as prisidedu prie Lietuvos ivaizdzio formavimo, kad sukuriu gera "PR" Lietuvai.

    Dar nereiketu pamirsti, jog emigracija salygojo atlyginimu Lietuvoje didejima

    O galiausiai nereikia pamirsti, kad gal as ir negrazinu "skolos" Lietuvai, bet prisidedu prie pasaulio (ne tik Lietuvos) geroves kurimo. Nors ir neturiu perdetai dideliu iliuziju, kad mano mokslinis darbas pakeis pasauli, bet yra zmoniu, kuriu indelis gali tureti ta reiksme ir butu nepaprastai gaila, jei skolos jausmas apribotu tuos, kurie galbut prisideda prie vaistu nuo vezio sukurimo arba moko skaityti vaikus uz Lietuvos ribu.

  16. liutauras

    aš labai griežtai skiriu du dalykus:

    a) ekonominė migracija;

    b) žinių migracija.

    kažkodėl manau, kad absoliuti dauguma migruojančių lietuvių – tai ekonominiai migrantai (kaip ir absoliuti dauguma negrų-juodžių-afroamerikiečių-what-ever-politiškai-korektiškai bevadinamų, turkų, marokiečių, kinų, indų, vietnamiečių.

    aš netikiu ekonominių migrantų nauda, tačiau tikrai tikiu žinių (įskaitant kultūrą) migracija. mano manymu, tai visiškai skirtingi procesai, turintys visiškai skirtingas pasekmes. ekonominis migrantas yra žmogus su labai stipriai išreikšta pinigų vertybe. Europa, sukūrusi politinio pabėgelio statusą, suklydo, nepastebėjusi šios esminės takoskyros. dabar visi afrikiečiai – politiniai pabėgeliai, kas yra bullshit. daugeliui jų – europa, tai vieta, kur nereikia judint užpakalio, kad saugiai gyventum. kai tie žmonės gyvens namie, tai ir tie namai (net ir Afrika) po truputį keisis į gerą pusę. dabar protams nutekant gerovės atskirtis tik didėja (ir net statistika tą tik patvirtina). vienur formuojasi super-turtingųjų polius, kitur – super-vargšų. tada terorizmas tampa labai paprastu įrankiu nusrkiaustųjų pusėje.

    supyniau truputį, bet mintys į tą pusę 🙂

  17. Kestas G.

    nu nezhinau Liufai, bet man tu labiau atrodai kaip grynas kapitalistu kiaule su tuo savo CRM. Juk komunistai sako "ish kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam pagal poreikius", o tu sakai visai prieshingai 🙂

    Balansas aishku geras dalykas, bet dar geriau yra, kai vieshosios paslaugos teikia daugiau vertes nei kainuoja pinigu. Juk tam ir yra yra vieshasis sektorius, kad teiktu paslaugas, kuriu ish principo NEGALI teikti komercinis sektorius arba teiktu neefektyviai del rinkos netobulumu (market failure) kaip pvz., naturalios monopolijos (pvz., centrinis shildymas) arba free-raidinimo (pvz., keliai). Pataisyk, jei klystu, bet komercinis sektorius lietuvoje teikia geresnes tiek aukshtojo mokslo tiek kai kurias kitas paslaugas

  18. Kestas G.

    jo, ash chia irgi paskutiniam nukrypau nuo temos 🙂

    O del migracijos tipu Liutaurai klausimas tau: gydytojai, tai ekonominiai ar zhiniu migrantai?

  19. liutauras

    jeigu gydytojas važiuoja "užsidirbt", nes "Lietuvoje nepragyvena", tai aišku jisai yra ekonominis migrantas.

    tačiau jeigu važiuoja į super-duper mokslinių tyrimų centrą, tai akivaizdžiai yra žinių migrantas. pvz. brolio draugas darė tyrimus JAV, SE ir t.t. (dabar atrodo grįžo į Fermentą). tai kai tie nišiniai tyrimai apskritai pasaulyje gal tik 3-4 laboratorijose atliekami, tai niekur nedingsi, specializacija valdo, bet kai normalus gydytojas pradeda skųstis, kad "valstybė nemoka normalaus atlyginimo", tai man tik klausimas kyla, o kodėl jis nesteigia privačios klinikos, jeigu jau tokią superinę savo paslaugų kokybę garantuoja?

  20. Anonymous

    Liutaurai, jei Lietuvos valstybes ir pilieciu santykis kada nors taps tokiu, koki siulai ir kuriuo teigi tikis, gyvensime kone kaip Izaijo pranasysteje: "Vilkas gyvens su avineliu, leopardas gules su oziuku, versis, jautis ir jaunas liutas bus drauge, o juos ganys mazas vaikas" (Iz 11,6) 🙂

    Emociskai nebrainstorminsiu – brukstelsiu ryt poryt pas save.

    Lina is emigracija-etc.blogspot.com

  21. de

    pala, o kam as skolingas uz savo moksla, lietuvos biudzetui ar ssrs teisiu ir pareigu peremejai rusijai?

  22. Paulius

    O man labai įdomu kiek tu uždirbi, kad taip nesupranti emigruojančių žmonių pasirinkimo.

  23. Viktoras

    Liutaurai, atrodo, šią 'socialinio' 'teisingumo' teoriją reikia truputį labiau išmąstyti prieš pateikiant publikai – gan drąsu išvadinti 0.7(?)/3.4 tautos vagimis.

    Ekonominio/Žinių migranto 'griežtas' atskyrimas yra akivaizdžiai neteisingas, kaip ir pasiūlymas nepatenkintiems Lietuvoje kurti savo privačias klinikas, privačius universitetus, privačius investicinius bankus, privačias Google ar Skype.

    Bet esmė gi ta, jog net ir kaip benorėsi, 'meilės' 'Tėvynei' įstatymais reglamentuoti nepavyks. Kam gi mums patiems tarpusavyje skaldytis.

    Linkėjimai

  24. on

    1. del ekonominiu emigrantu kyla tavo atlyginimas lietuvoje (net jei dirbi sau), taip jie tau ir grazina.

    2. jei as mokslams uzsienyje leidau savo pinigus, ar griztant i lietuva, juos turetu grazinti is lietuvisko biudzeto?

  25. liutauras

    Lina, padarai tik tada, kai tiki tuo, ką darai 🙂 o kaip sakydavom mes savo ELSA'oje – siek neįmanomo, pasieksi maksimumą 🙂 lauksiu kontr-minčių 🙂

    de, yra tokios sąvokos kaip "visuomenė", "Tėvynė", "valstybė". nemanau, kad realu apskaičiuoti "skolą Tėvynei", tačiau taip pat realu, kad ta "skola" egzistuoja

    Pauliau, pastaruoju metu pajamos iš veiklos Lietuvoje man sudaro apie 35-50 proc.

    Viktorai, kur aš ką pavadinau "vagimis"? jeigu kyla tokia asociacija – tikrai atsiprašau. tačiau pripažink, kad moralinė skola iš tiesų egzistuoja. tiesa, jos grąžinimas – kiekvieno moralės reikalas. dėl kūrimo Lietuvoje – taigi rašiau, kad iš tiesų yra atvejų, kai natūralu, kad globalaus kaimo situacijoje Lietuvos kieme tiesiog neturim reikalingos nišos. tad tamsta tiesiogiai priklausai tokiai situacijai, bet vėlgi – prie alaus kada papasakosiu, ką žmonės labai panašioje srityje daro iš Vilniaus. skaldytis tikrai nereikia, tačiau niekada nesutiksiu vaizduot, kad "viskas gerai", nes taip nėra

    on'e, [1] paradoksalu, tačiau mano atlyginimas Lietuvoje tik mažėja… 😀 [2] ar aš ką nors sakiau, kad kuo nors skolingi turėtų jaustis ir lietuvišką mokamą universitetą pabaigę?

Leave a Reply

Your email address will not be published.