Category: kasdienybė (Page 68 of 93)

Prisėdau ir suskaičiavau, kaip atrodo mano kompiuterio kietasis diskas. Manau, tai kažkiek atspindi ir gyvenimą, tik šiek tiek netikėta, kad dirbdamas nieko taip ir nenudirbau – kitų sukurta muzika užima beveik perpus daugiau vietos, nei mano paties darbai, o ką jau bekalbėt apie mokslus.. 🙂

Bręsta, bręsta permainos. Tik rankos niekaip nepasiekia jų užbaigti. O dar viena priežastis – nedrąsa daryti radikalius sprendimus, po kurių kelio atgal nebėra:

1. virtualaus pasaulio vieta:
1. šiuo metu tinklaraščiui mintys byra į čią, t.y. blogas.lt/liutauras, į ulevičius.lt (xn--uleviius-obb.lt) ir ulevicius.lt. Leisgyvis yra liutauras.livejournal.com, tik pro forma – liutaurasu.blogspot.com, liutaurasulevicius.spaces.live.com dar kažkada buvo myspace.com/liutauras;

2. toks barstymasis duoda labai mažai naudos, o garantuoja daug trūkumų – juk ir realiame pasaulyje draugą tikitės surasti namuose, o ne kažkur dar kitur;
3. šiuo klausimus sprendimas gana aiškus – reikia persikelt į savo buveinę, t.y. ulevičius.lt, tik tai reiškia vieną blogybę – bus prarastas „Google PageRank“, kuris blogas.lt/liutauras dabar yra 4/10 ir pasiekiamas ne per keletą dienų;

2. daugiakalbystė:
1. mano ginčas su LR Seimo Ryšių su visuomene skyrium truputį atvėrė akis, kad angliakalbė auditorija: a)  žymiai didesnė; b) paradoksalu, tačiau labiau suvokia temas, apie kurias rašau;
2. per daug myliu Lietuvą ir lietuvių kalbą, kad lengva ranka galėčiau spjauti į lietuviškumo išsaugojimą ir gausinimą;
3. realiai jėgų visus tekstu dubliuoti ir antra kalba neturiu laiko;
4. … čia atsakymo neturiu;

3. kryptys
1. čia, blogas.lt/liutauras turiu du skyrius – politika ir kasdienybė, o ulevičius.lt buvo skirtas naujienoms apie knygą ir ryšius su visuomene, komunikaciją. Dabar, knyga po truputį nueina į foną, atskiro blogo aktualumas mažėja;
2. matyt, ateityje teks susiskaidyti į tokias sritis: a) darbai/profesiniai pastebėjimai; b) viešoji erdvė/politika; c) kova už blogerių/piliečių saviraiškos laisvę; d) kasdienybė.

Ir, aišku, reikia surasti tinkamą vaizdą/formą viso to įforminimui.

O ką manai Tu?

Seniai seniai, kai Druskininkai dar buvo tik tarybinės šlovės atminimas, čia atsidarė viešbutis „Regina“. Berods, 2003-iųjų pradžioje teko išbandyti asmeniškai – buvo puiku. Dabar vaizdelį sugadino trys dalykai:

1. kambariuose nėra kondicionierių;
2. viešbutyje nėra bevielio interneto;
3. vonioje tik muilas – šampūną reikia vežtis savo.

Grūto parkas – lankausi gal jau kokį 4-5 kartą. Eiliniai ratukai, tik šį kartą išbandžiau ir kotletą „Прощай, молодость“ ir tarybinę girą 🙂 Kaip bebūtų keista, Druskininkų vandens parką (įdomu, kokia kalba kalbantiems parinktas interneto svetainės www.akvapark.lt adresas?) aplankėm tik netiesiogiai – jo naktinį klubą „Amber“ – ir spėjom pasidžiaugt gyva „Biplan“ muzika.

kažkur už mūsų – „Dangaus skliautas“, o šalia – Nemunas

Jau atsisveikinant su Druskininkais beliko užsukti į vieną iš armėniškų patiekalų kavinių – pasirinkom „Jerevaną“. Įspūdžiai dviprasmiški 🙂

Summa sumarum – smagus savaitgalis. Tiesa, vis neapleido jausmas, kad vat už kito posūkio jau pamatysim jūrą 🙂

Iš paskutiniųjų tarybinių metų laikotarpio (kažkur 1985-1990) vienas labiausiai įsiminusių Перестройка 'os akcentų – savaitinis žurnalas „Огонёк“. Dabar jo jau tėveliai nebeprenumeruoja, tačiau kartais paskaitau ~72 tūkst. tiražą vis dar turinčio žurnalo interneto svetainę www.ogoniok.com.

Šįkart akis užkliuvo už Arinos Jurjevos straipsnio „Pasitikėjimas žmona“ (Арина Юрьева, Жена на доверии). Tai įdomus pasakojimas apie „naujųjų rusų“ žmonų gyvenimo finansinius aspektus ir santykius su savo vyrais. Sarkastiškai galiu tik konstatuoti, kad mano prognozės dėl Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse numatytos Vedybų sutarties ydų pasitvirtina pačia blogiausia forma. Spėju, situacija labai panaši ir „naujųjų lietuvių“ kasdienybėje.

Galiu tik užjausti visų tautybių „naujuosius“, kurie net ir namuose apsupti įsivaizduojamų priešų…

Seniai seniai (prieš daugiau nei ketvirtį savo pragyvento gyvenimo) susilažinau:

Taigi, terminas baigėsi jau senokai, vyno dėžė (jei neklystu – 6 buteliai) iš manęs priklauso, o vat prieteliaus niekaip nerandu. O skola – ne rona, neužgyja…

Taigi, magišku google'o virptelėjimu ir kada nors paieškojęs, ką internetas rašo, Vytautai Langai, atsiliepk 🙂