Category: kasdienybė (Page 65 of 93)

Turiu Lietuvoje gana retai sutinkamą pomėgį – protėvių paieškas. Šis pomėgis leido suprasti, kas esu ir kodėl turiu teisę nekęsti maskolių, iš mano proproproprosenelio (aiškiau tariant – senelio senelio senelio) Juozapo Ulevičiaus atėmusių laisvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečio teises ir palikusių tik sąlyginai laisvu valstiečiu.

Tie patys skaičiai ir vaizdai atveria ir naujus vaizdus. Iš pirminės gimimų, vedybų, mirčių informacijos galima sudėlioti įdomią palyginamąją informaciją, kuri iš dalies leidžia prognozuoti savo ateitį! Pavyzdžiui, apibendrinau savo 14 artimiausių protėvių (2 tėvų, 4 senelių, 8 prosenelių) duomenis.

Rožine spalva pažymėti tie protėviai, kurių mirtis nebuvo visiškai natūrali (pokario sprogmuo, nelaimingas atsitikimas, karo sužeidimų komplikacijos), o žalsvai pažymėti dar gyvi. Išvados:

1. jeigu tikėčiausi, jog mirsiu natūralia mirtimi, tai vidutiniškai turėčiau sulaukti beveik 76 metų amžiaus;
2. jeigu įtraukčiau visus atvejus, tai turėčiau išgyventi apie 70 metų.

Šis grafikas derina du kintamuosius – gyvenimo trukmę ir amžių vedybų metu. Išvados:

1. mano vedybų amžius iš esmės beveik tiksliai atitinka protėvių vedybų amžiaus vidurkį;

2. po vedybų iki mirties vidutiniškai galiu tikėtis pragyventi 41 metus;
3. jeigu atmestumėm nesava mirtim mirusius, tai po vedybų turėčiau pragyventi 45+ metus, o gyvi tėveliai ir močiutė šį rodiklį kiekvieną dieną didina;

4. Liudviko Kučinsko vedybos buvo jau trečiosios, ankstesnių dar neturiu
   duomenų, todėl gyvenimas po vedybų dar turėtų pailgėti keliais metais,
   įtraukus pirmųjų vedybų datą;
5. savo natūralią mirtį pagal vedybų datą galiu prognozuoti apytiksliai sulaukus 73 metų (27,5+45).

Pagalvojau ir suskaičiavau, kiek esu sėslus:

• iki 1995 rugsėjo – Utena;
• iki 1996 rugsėjo – Kaunas, KTUG barakas;
• iki 1997 kovo – Stamford'as, barakas;
• iki 1998 birželio – Kaunas, KTUG barakas;
• iki 2000 sausio – Vilnius, VU TF barakas;
• iki 2002 rugpjūčio – Vilnius, I butas;
• iki 2003 spalio – Vilnius, VU TF barakas;
• iki 2005 sausio – Vilnius, II butas;
• iki 2007 rugsėjo – Vilnius, III butas;
• dabar – Vilnius, IV butas.

Taigi, per pastaruosius 12 metų gyvenamąją vietą keičiau 9 kartus!

Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai.



Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą; jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.



Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, – nieko nelaimėčiau.



Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.



Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,



nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai.



Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.



Meilė niekada nesibaigia.



Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas.



Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės.



Kai ateis metas tobulumui, pasibaigs, kas netobula.



Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška.



Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas.



Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.

P.S. 1 Kor 13,2 – negaliu nepasidalinti

Kaip pavadinti miestą, kuriame dirba tikrai ne vienas ir ne du lietuviai? Ką šis miestas reiškia man, tiesiogiai darbine veikla susijusiam? Kol kas žinau mažai. Nuo senų mokyklinių Kopenhagos įspūdžių 1997-ųjų rudenį, vėlesnių kelionių į Helsinkį, Stokholmą Skandinavija yra ne ta pasaulio pusė, kuri traukte trauktų. Kita vertus, tokį jausmą sukelia tik ta pati Lietuva 🙂

Kaimyninis Stokholmas ne taip seniai paskelbė kasmetinių Nobelio premijų laureatus. Vienas iš jų – Alas Goras (Al Gore) – kaip tik kalba apie tai, apie ką spalio 15-ąją kalba kolegos blogeriai. Aš tik komentuoju, nes pernelyg tai paprasta. Daug sunkiau bent savaitę išlaikyti savo automobilį garaže ir naudotis visuomeniniu transportu. Kalbos nieko nepakeis, galime pasikeisti tik patys. Deja, čia turiu labai prastą nuojautą.. Vieša paslaptis, jog Norvegija II-ojo pasaulinio karo metu palaikė Vokietiją. Todėl gal ne toks atsitiktinis vokiškos tvarkos ir skandinaviškojo atšiaurumo derinys sklando ore. Ir truputį keistokai atrodo miesto pakraštyje įkurtas holokausto muziejus.. Kita mintis – ar tik atsitiktinumas, kad Skandinavijoje gana daug mecenatystės pavyzdžių? Vigelando skulptūrų parkas – vienas iš tokių, kam čia dar kartą minėti dinamito išradėją?

Tad toks tas pirmas Oslo įspūdis. Dar verta paminėti dideles kainas, hamburgerių maniją, karalystę, nuotraukų parodą po atviru dangumi  prie merijos, prostitutes ir nusikaltėlius iš Lietuvos, bankomatų trūkumą ir visai ramų miegą 😉

Prieš rašant šį įrašą statistika rodė:

• įrašų: 355;
• komentarų: 1286.

Kaip visą šiame blogas.lt susikaupusį turtą perkelti į WordPress'ą? Metodas, kurį siūlo pawka, netinka, nes pas mane įrašų žiauriai daug, todėl visas aprašytas modelis stringa ir negeneruoja vientisos rinkmenos, kurią paskui būtų galima perduoti „Wordpress“ įkelties mechanizmams…

O dizaino genijus valdo pasislėpusius www.jide.fr. Būtent jų sukurtą „Freshy“ temą po ilgų paieškų pasirinkau kaip pagrindą tolesniam derinimui savo poreikiams. Jeigu būčiau gnyda, tai pridėčiau, jog idelios ieškotos temos taip ir neradau – man reikėjo „Hemingway“ išdėstymo stiliaus, kur į stulpelius turėjo būti dedami dviejų kategorijų įrašai – pirmajame būtų įrašai lietuvių kalba, antrajame angliški. Kažkokių galimybių tą įgyvendinti aprašymą radau programuotojų forume, tačiau tiek laiko (t.y. išmokti PHP programavimą) neturiu laiko. Todėl dabar teks viską maišyti į viena..

Nauji seni namai – www.ulevičius.lt (arba www.xn--uleviius-obb.lt)