Pirmą kartą apie rudenį pagalvojau dar rugpjūčio pabaigoje, kai eilinio bėgimo metu kojos pirmą kartą pataikė į, berods, liepų lapus. Takelis šalia Santariškių klinikų buvo pirmą kartą nusėtas gelsvais lapais. Dabar jau retoje vietoje neaptiksi vienų ar kitų rudens ženklų. Galbūt tik šalia spygliuočių dar galėtum apsigauti ir saulėtą dieną užsibuvęs užuovėjoje drįstum pagalvot, jog tai rami vasaros popietė.
Kita vertus, tokios saulėtos rudenio dienos, kokia ištiko Vilnių vakar, matyt, vienas smagiausių rudeniškų malonumų – ir žvarbiai vėsu, ir saulė maloniai glosto, ir ore norisi būti būti būti. Gal vėl lėkti aplankyti Rumšiškių? O šiandien jau išsitraukiau aiškiausią rudens pranašą – elektrinį šildytuvą 🙂 Koks ir kada bebūtų ruduo, be papildomo kilovato ar poros žvarba įveikia anksčiau ar vėliau, su įjungtu centriniu šildymu ar be jo.
Taigis, ar pasiruošę šiltai apsimuturiuoti ir žvejoti rudenio spalvas?!
Kaip žinia, savaitraščiui „Atgimimas“ – jau 20-imt! Tikrai yra ką ir už ką sveikinti – nors finansiniu požiūriu ir populiarumu tai nėra labiausiai vertinama žiniasklaidos priemonė, tačiau dėl kokybės mažai kas galėtų varžytis.
