XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: kasdienybė (Page 53 of 93)

Svarbiausia mūsų gyvenimo dalis – mes patys. Kartais užmirštame ir nematome kasdienių stebuklų.

Kai MTTC grybauja, tenka skųstis valdiškiems namams

skundas, telefonas, garantinis aptarnavimasRugsėjo pradžioje turėjau nemalonų įvykį – atidaviau garantiniam aptarnavimui mobilųjį telefoną (reikėjo pakeisti iškritusį mygtuką), tačiau atsiėmęs radau „nemokamą dovanėlę“ – visos nuostatos, telefono atmintyje (1 Gb) saugoti duomenys buvo ištrinti, nors apie tai nebuvau įspėtas ir nieko panašaus neprašiau.

Nei UAB „Spaineta“, nei UAB „Mobiliųjų telefonų techninis centras“ nesiteikė bendrauti ir susitarti dėl padarytos žalos kompensacijos, todėl dabar tenka kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją dėl tyrimo ir vėliau – į teismą dėl žalos atlyginimo.

Iš esmės precedentų Lietuvoje jau būta – įstatymai numato paslaugos teikėjo atsakomybę ne tik už paslaugos kokybę, bet ir už paslaugos teikimo metu sugadintą ar prarastą vartotojo daiktą. VNMPI jau yra tyrę skundą Continue reading

Kvailą ir banke muša?

Kaip teigia liaudies priežodis, kvailą ir bažnyčios muša. O tai kaip, vis dėlto, kvailių reikalai klostosi bankuose ar kitose finansų institucijose? Kokį mėnesį ar net ilgiau, daugelis atsakytume, jog įtartinai panašiai. Aišku, agresyviai baltomis apykaklėmis padabintieji niekada sau elgtis neleis (nebent, gujami lauk iš darbovietės), tačiau kaip laikraščiu galima sutraiškyti politiką, taip eilinį pilietį – kreditine kortele. Ir piliečiai, rodos, tyliai stena iš po šios kuvaldos.

Nors kaltų ieškojimas dažniausiai baigiasi šnipštu, tačiau šiuo kartu ta paieška labai aiški – vienos šalies (sako, labai draugiškos Lietuvai) vieno paslaugų sektoriaus (sako, jame besidarbuojantys mėgsta granitu ir marmuru puoštus rūmus) dalyviai ėmė ir sutartinai nenuspaudė stabdžio pedalo, nors tai daryti turėjo ir privalėjo. Continue reading

Išsiperkame nuo pareigos Tėvynei. Girdėta?!

Kiek pažįstate vaikinų, kurie kaip šauktiniai būtų patekę į Lietuvos Respublikos kariuomenę ir ten ištarnavę visą skirtą laiką? Aš – vieną… O kiek pažįstate vaikinų, kuriems atkūrus nepriklausomybę tikrai buvo tiek metų, kad, atrodytų, bazinis kario kursas yra neišvengiamas? Teisingai, tūkstančius. Ar šis skirtumas tik atsitiktinumas, ar tiesiogiai siejasi su gydytojo su peteliške neseniai pasirašytu įsakymu stabdyti šauktinių rinkimą?

Mažai kam kyla abejonių, jog didžioji dalis tautiečių, ragavusių tarybinės armijos duonos, turi ryškų tarybinės armijos atspaudą ir gerokai iškreiptą suvokimą apie pareigą Tėvynei. Pagal tarybinę sampratą armija – tai vyriškumo mokykla, kur bene pagrindiniai ugdomi įgūdžiai siejasi su tuo, kiek ir kokio pažeminimo gali iškęsti, kad vėliau galėtum žeminti kitus. Psichologams geriau palikti tirti sistemingai Stokholmo sindromą patyrusių tarybinių jaunuolių elgseną – kodėl išeinančių drakonų vietas skubiai keitė naujieji? Continue reading

Rūkas

rūkasUžtenka. Rytui užtenka ramios rasos, ant batų paliekančios šimtus smulkių lašelių, kurių nesuskaičiuosi, nes tie greičiau išgaruos ar sulips į didelius ir norinčius kažkur apsistoti. Tikriausiai anie ir nukris, vos tik batas trinktels į kokį žemės grumstą. Tas spiriamas apsivartys kokius penkis kartus ir atguls naujoje vietoje. Ir rytui to užteks. Ramybę gali drumsti tik kitoje ežero pusėje pupsintis kaimynas, kuris svarbiam darbui iš nakties įšalo traukia nepailstantį geležinį arklį.

Rytas čia paprastas. Įsiklausęs gali išgirsti ir skaičiuoti tūkstančius kaimynų. Ar tai būtų garsų ir gamtos pilnas pavasario rytmetys, ar karštą kaitrą nešanti vasaros bundanti diena, ar žiemos speigu duriantis, nuo kurio gelbsti tik šiltas aplink nosį apsivynioję šalikas, šaltis. Rytas gali būti ir rudeniškai ramus, kai užtenka. Ir kaimynui, ramiai pučiančiam paskutinius miego sapnus, ir jau klegetuoti prisiminusioms antims, ir dar vis žolėje nakčiai pririštiems kaimynų arkliui su karve, ir net kitoje ežero pusėje sustojusiems svečiams po tolimos kelionės. Continue reading

« Older posts Newer posts »