XXI a. kasdienybės dienoraštis

Kvailą ir banke muša?

Kaip teigia liaudies priežodis, kvailą ir bažnyčios muša. O tai kaip, vis dėlto, kvailių reikalai klostosi bankuose ar kitose finansų institucijose? Kokį mėnesį ar net ilgiau, daugelis atsakytume, jog įtartinai panašiai. Aišku, agresyviai baltomis apykaklėmis padabintieji niekada sau elgtis neleis (nebent, gujami lauk iš darbovietės), tačiau kaip laikraščiu galima sutraiškyti politiką, taip eilinį pilietį – kreditine kortele. Ir piliečiai, rodos, tyliai stena iš po šios kuvaldos.

Nors kaltų ieškojimas dažniausiai baigiasi šnipštu, tačiau šiuo kartu ta paieška labai aiški – vienos šalies (sako, labai draugiškos Lietuvai) vieno paslaugų sektoriaus (sako, jame besidarbuojantys mėgsta granitu ir marmuru puoštus rūmus) dalyviai ėmė ir sutartinai nenuspaudė stabdžio pedalo, nors tai daryti turėjo ir privalėjo.

Kodėl? Priežastys dabar vardinamos labai įvairios. Vieni (tie kartais ir Lietuvai rašo įvairius pažymius raidėmis „A“, „B“, „plius“, „minus“) teisinasi, jog grėsmių vertinimo metodikoje buvo klaidų. Kitaip tariant, ne tokį pažymį parašė ir prasti mokiniai nutempė paskui save visus kitus. Kiti (šie ir mums visiems – t.y. valstybei, ir mūsų tautiečiams, dirbantiems privačiuose bankuose, paskolina vieną kitą litą) nelabai ir bando teisintis, tik nudelbę akis porina, jog rinkos augo, konkurencija spaudė, todėl reikėjo „suktis“. Treti (dažniausiai įspėję, jog už mintis savo turtu neatsako, pataria kur ir kada nešti pinigus) pirštais rodo į nuodėmės ženklu pažymėtas reitingo agentūras ir murma apie jėgas, prieš kurias nepapūsi (suprask, rinką).

Tačiau kažkur net ir šioje pasaulinio užmirštoje šalyje gyvuoja tokia idėja kaip socialinė atsakomybė. Tai pareiga vertinti ir ruoštis ne tik tam, jog pelnas liesis per kraštus, bet ir tam, jog nuostoliai gali užklupti greitai ir visus. Ir paprasta net su finansais kasdieną nesusijusiam piliečiui suprantama analogija – tai genetiškai modifikuoti augalai. Vieną kartą pasodinęs jau vargu ar gali sustoti – taip ir čia, išleidęs blogų paskolų džiną iš butelio, gali laukti tik amžino rinkų kilimo. Bėda, kad jis baigiasi ir skola, kaip ta žaizda, neužgyja.

„Reikia pinigų?“ klausdavo vienas liūdnos atminties bankas. Ačiū, jog tokie pas mus užduso premjero Adolfo laikais, o kitus nuo griūties, sako, saugo Reinoldijaus kolegų akys ir skandinavų kapitalas. Tačiau ir čia, atrodo, vaikštome itin plonu ledu – iš pradžių norvegų savivaldybės, milijonus paskandinusios kitoje Atlanto pusėje, dabar islandai, užspausti besočio verslo elito plėtros. Todėl ir tų poros konkuruojančių švedų kojos gali pasirodyti esą su molio priemaišomis…

Tai, jog verslas vienokią ar kitokią atsakomybę prieš visuomenę turi, būtų sunku nuneigti. Aišku, yra radikalių kapitalistų, teigiančių, jog verslas gyvuoja dėl pelno siekimo ir vienintelė to kaina – tai rizika netekti į verslą įdedamų pinigų. Tačiau būtent finansų krizė ir įrodo, jog ši teorija neveikia praktikoje – nukentėjo ne tik ir ne tiek finansų verslo savininkai, bet didžiulė eilinių piliečių grupė, patikėjusių savo pinigus „finansų ekspertams“.

Kas ir kada sugebės atkurti tą pasitikėjimą finansų pasauliu, kai krizė geriau nei kas kitas parodė, jog patys garsiausi lyderiai nelabai suvokia pavojų ir klystkelių? Ką tai reikštų kitose gyvenimo srityse? Kaip baigtųsi, tarkim, gripo epidemija, jei paaiškėtų, jog skiepai ne tik nepadeda, bet ir kenkia? Kokią žalą atlygins mobiliųjų telefonų gamintojai, jeigu po keliasdešimt metų pasitvirtins įtarimai dėl vėžinių susirgimų didėjimo? Galų gale, kaip į akis turėtų žiūrėti atominės elektrinės darbuotojai, jeigu pratęsus Ignalinos veikimą vienas po kito į atmosferą sklistų radioaktyvių medžiagų srautai?

Buvusioje pasaulio finansų sostinėje paaiškėjo, jog karalius nuogas. Kitaip tariant – jog finansų ekspertai neverti ir skatiko. Kvaili, žinoma, mes patys, aklai tikėję dar viena piramide, šį kartą – finansų. Kaip čia laiku susivokti ir pradėti naikinti tokias „šaraškino kontoras“ kitose gyvybiškai svarbiose gyvenimo srityse? O gal pas ką nors atsiras drąsos ir pradės kiemą šluotis patys?

Paskelbta vz.lt

17 Comments

  1. troy

    Leisti dirbti tik santechnikams ir mėsininkams? Visus baltomis apykaklėmis kirsti medžių?
    Visą kaltę suversti tik finansininkams? O kur valstybės reguliavimas? Kur žmogaus laisvas pasirinkimas ir pelno siekis?
    Valstybė juk įsipareigojo prižiūrėti tvarką finansų sektoriuje? Kur ji šiandien?
    Straipsnis siaurokas…

  2. Liutauras

    man įdomiausias yra “profesinės gildijos” atsakomybės klausimas – ar tokia apskritai egzistuoja?

    kas būtų, jei genetikai neturėtų genetinių eksperimentų etinių normų?

    o finansuose man skaudžiausias pavyzdys yra pensijų fondai – valstybė privertė į juos išeiti, o dabar kalti lieka patys pensijoms taupantys. žiauru, o kaltųjų nėra. tragikomiška, tačiau finansininkai spėja pasiimti savo procentus, kai rinkos ir fondai kyla. pelną dalytis greiti, o nuostolius – …

  3. Sarunas Skyrius

    liutaurai, tu, kaip i savo produktyviausia gyvenimo etapa izengiantis ir artimiausius 20-30 metu daugiau perkantis nei parduodantis VP ir kita finansini turta turetum klykti is dziaugsmo kad dabar viskas pigu.

    Kaip kad ir as tureciau klykti 🙂

  4. egidijus

    troy, bet juk finansų sektorius visą laiką reikalavo kuo daugiau laisvės – rinka viską sutvarkys. Kita vertus, vakarų pasaulis netrumpą laiką gan neblogai gyveno dėka finansinių piramidžių; aišku, jei gyvenimo kokybę matuosi galimybe vartoti 🙂
    Liutaurai, buvo analitikų, kurie sakė: pensijų fondai tam tikra rizika; o valstybė tikrai nevertė į juos išeiti. Ar finansininkai verti tokių pinigų, kokius šluodavosi? Abejoju, kaip abejoju ir sportininkų nerealiais užmokesčiais. Nebūdamas specialistas, manau, kad tai rinkodara, rodant kiek tas žmogus “vertas”, taigi jis veik “dievas”. O Wall Street’o rykliai įtikėjo, kad jie genijai.

  5. Sarunas Skyrius

    Egidijau, finansu sektorius yra viena labiausiai (jei ne labiausiai labiausiai) reguliuojamu sriciu pasaulyje, kur tos laisvos rinkos gana mazai.

    Kai sudedi tai su politiskai motyvuota monetarine politika ir valstybes (JAV per Fannie Mae ir kt, pas mus per mokesciu lengvatas, kitur irgi visaip) subsidijuojamu busto pirkimu, sukuri burbula.

  6. troy

    Laisvių reikalauja visi, bet kodėl valstybė tiek daug laisvės suteikė būtent finansininkams? Tame yra problema.
    Savireguliacija elitui negalima. Elitas pats visus reguliuoja. Taigi problema kad finansininkai tapo elitu.
    Beje Lietuvoje mano galva LLRI geriausiai attovauja neatsakingą kapitalizmą.Jei norite kalto.

  7. Sarunas Skyrius

    Troy, kokiu ypatingu laisviu suteike valstybe “finansininkams”, kuriu nesuteike “paprastiems zmonems”?

  8. egidijus

    Šarūnai, žinau dėl reguliavimo esmės, bet nežinau, ar pakankamai. Kaip ten su tais antrarūšiais popieriais? Ir kitas klausimas, kaip dėl pareigų prie tų, kad ir, antot tavęs, nedidelių laisvių.
    Čia gal ne į temą, bet Šarūno kaip tos srities specialisto norėčiau paklausti: kaip manai, ar išsilaikys Finasta? Kažkaip kraupokai jų reklama sukasi, kai investicijų bankai JAV tampa tradiciniais. Truputi rūpi, nes labai gražiai, skoningai ir asketišku stiliumi įsirengė būstinę 🙂

  9. Sarunas Skyrius

    Del Finastos – pagal licencija tai komercinis bankas.

    Del antrarusiu paskolu – niekas ju pirmarusemis ir nevadino, tad caveat emptor. Problemu zinoma visame sektoriuje apstu, mano nuomone didziausia beda (tikiuosi visi pasidarys ilgalaikes isvadas) buvo motyvaciniu sistemu spragos ir paskatu neatitikimas siekiamiems tikslams. Paskolu brokeriai motyvuojami apimtimis (ne kokybe), bankininkai motyvuojami metinemis premijomis (na ir kas kad mano nupirkti VP po 3 metu pavirs oru).

    Nors kalciausias turbut galu gale paaiskes kad buvo Greenspanas, kuris visas problemas sprende palaidais pinigais, ir tik karta buvo prisukes kraneli.

  10. egidijus

    Gi netolimi laikai, kai Greenspanas vos ne dievu buvo: įžvalgus; galingas; viską žinantis. Nepaguodei Liutauro: kad dabar viskas pigu; nes nieks nežino, kiek dar pigiau bus, ir aš iš viso bus?

  11. Sarunas Skyrius

    Pigiau dar gali buti 🙂 bet tai cia DAR geriau jaunam Liutaurui 🙂

  12. Liutauras

    Šarūnai, aš suprantu mintį, jog dabartinė krizė – tai laikinas reiškinys, tačiau neramina tai, jog krizę tarsi turėtume įveikti kartu, o čia toks jausmas, jog kapitono vaidmenį turintys atlikinėti “ekspertai” mauna lauk pirmieji kaip žiurkės iš skęstančio laivo

    o dėl pigumo – tai aš ne itin ir skundžiuosi 🙂 nuostolis iš šio VP vertės kritimo palygintinas per visą laiką pokeriu praloštai sumai 🙂 kita vertus, nors santykinai jaunas, bet esu konservatyvus investuotojas, todėl su portfeliu, kurio absoliučiai didžioji dalis Teo, galiu sąlyginai ramiai gyvent iš kapsinčių dividendų

    egidijau, dėl pensinių fondų sutinku, jog aiškumo pradiniame etape buvo nulis – kita vertus, nelabai ir rinkos dalyviai, ir reguliuotojai suprato kaip apskritai čia viskas turės veikti. akivaizdu, jog Lietuvoje veikia prastai – kokios korekcijos reikalingos, nežinau.

  13. Kestas G.

    Kaip pasake Warren Buffet “you have to be fearful, when others are greedy and to be greedy, when others are fearful”. Berkshire H. turbut kokius 2-3 metus sėdėjo ant ~50 milijardų USD cash’o ir tik dabar pradėjo juos investuoti 🙂 Prie WB pasakymo dar matyt reiketu prideti amzhina tiesa – RTFM

  14. mindaugas ubartas

    Liutaurai,

    Skaitau ir nesuprantu ka tu nori pasakyti, o tik jauciu, kad nori kazkam kitam suversti kalte, kad kazkas kitas turejo paziureti, suziureti, pasirupinti…

    Del pensiju fondu – tau kaip lietuviui, kaip ir visiems komentatoriams tai neaktualu, nes statistinis lietuvis vyras mirsta nesulaukes pensijos – taigi ramu.

    Del atsakingu asmenu – o kas atsitiko? uz ka kas turi buti atsakingas ?

    Liutaurai, darau tokia isvada, kad kai kalba eina apie musu vietinio kaimo aktualijas, tai tavo pamastymai remiasi isoriniais saltiniais, cituojami kiti autoriai ir pan., bet siuo atveju tai jau antras pasisakymas, kuriame analizuoji pasaulinius procesus, o kuo remiesi … etika, atsakomybe, vietinio kaimo ziniomis. Turi priejima prie pasaulio ziniu – naudokis.

    Pabaigai turiu klausima, jei pinigai is niekur neatsiranda ir niekur nedingsta, tai kur jie dabar ?

  15. stb

    pinigai dabar vel pas petrikus:) sekmes investuojant

  16. Viktoras

    VŽ skiriasi nuo FT:
    http://www.ft.com/cms/s/0/7c67594c-9eb7-11dd-98bd-000077b07658.html

    Schadenfreude?

  17. Viktoras

    Taip pat labai įdomus panašios tematikos komentaras: http://ftalphaville.ft.com/blog/2008/10/22/17297/how-to-prevent-bank-failures-the-social-way/

Leave a Reply

Your email address will not be published.