Tai jau tik statistika – penktą kartą nubėgau Vilniaus maratoną. Nors kojos nori ir norės daaaaug poilsio, tačiau 2009-uosius jau galima įrašyti į asmeninę biografiją kaip vertus dėmesio.
Kas šįkart buvo kitaip? Eilinį kartą pakeista maratono trasa eilinį kartą gadino bendrą vaizdą. Toks jausmas, jog dėl žiūrovų malonumo bėgimo dalyviai aukojami ir į juos niekas nekreipia dėmesio. Su kiekvienu bėgimu maratono trasa traukiasi ir tampa vis labiau panaši į bėgimą stadione. Ir tai tokiame žaliame mieste kaip Vilnius! Teko sukti keturius ratus aplink Nerį tarp Mingaudo ir Valakupių tiltų – kelelis iki skausmo pažįstamas ir nuobodokas.
Šiais metais fizinis pasiruošimas buvo apynormalis, tačiau rūpesčių sukėlė tai, jog antradienį buvo bernvakaris, penktadienį vestuvės, o vakar – pratęsimas. Tai į maratoną trasą ėjau su aiškia nuostata, jog jeigu tik pajusiu ką nors negero – pasitrauksiu. Tačiau kaip bebūtų keista, kūnelis veikė be jokių problemų, tik standartiškai po 20-25 kilometro pradėjo jaustis kojos. Tačiau tokiu metu jau skaičiuoji likusius kilometrus, todėl tai daugiau jau buvo technikos reikalas, kaip išsaugoti jėgas ir pabandyti sėkmingai tilpti į 5 valandas.
Kažkiek nustebino pacemaker’iai. Nors paskutinį maratono dešimtkilometrį po lygiai ėjau ir bėgau, tačiau 5 val. žymeklį besinešantis bėgikas aplenkęs buvo seniai seniai. Lygiai taip pat keistai atrodė ir 4:00 bei 4:30 val. bėgimo tempo ekspertai. Nuskubėjo ir paliko 🙂
Taigi, o dabar jau galim paskaičiuoti eilinius rezultatus:
- 2004 metais – 5:16:16 (197, V-74);
- 2005 metais – 4:44:10 (185, V-75);
- 2006 metais – 4:30:50 (174, V-78), pusė 2:01:57;
- 2007 metais plaučių uždegimas;
- 2008 metais – 4:59:20 (128, V-109), pusė 2:12:26;
- 2009 metais – 4:59:54 (211, V-122), pusė 2:07:01
P.S. apie mirusįjį maratono dalyvį – nuo durnumo vaistų nėra. Jeigu žmogui ne kartą ir ne du jau buvo problemų su širdimi bėgimų metu, tai kokio velnio likimą tampyti už ūsų?


Atrodytų, tie dveji metai – kaip trumpas mūsų akių mirktelėjimas. Atrodytų, tie dveji metai – tai daug daug sekundžių, tarp kurių pasimeta ir rūpesčiai, ir džiaugsmai.