Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Author: Liutauras (Page 69 of 216)

Kada mokysimės homoseksualių santykių?

2009.09.16 / / 56 Comments

Būtent taip siūlo homoseksualius santykius toleruojantys žmonės iš Europos Sąjųngos. O konkrečiai – Europos Parlamento nariai Sophia in ‘t Veld, Jeanine Hennis-Plasschaert, Leonidas Donskis, Gianni Vattimo, Baroness Sarah Ludford (ALDE frakcija), Ulrike Lunacek, Raül Romeva i Rueda, Jean Lambert, Judith Sargentini (Verts/ALE frakcija), Rui Tavares, Cornelia Ernst, Cornelis de Jong, Marie-Christine Vergiat, Willy Meyer, Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL frakcija), Michael Cashman, Claude Moraes, Emine Bozkurt (S-D frakcija).

Kodėl mokysimės? Tokią išvadą gauname logiškai analizuodami naujosios Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo redakcijos, įsigaliosiančios 2010 metų kovo 1 d. sąvokas.

Kritikams labiausiai kliūva įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 14 punktas, kuris kaip neigiamą poveikį nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančia pripažįsta ir tokią viešąją informaciją, kuri propaguoja homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius. Palikime biseksualius ir poligaminius santykius ateičiai, nagrinėkimte toliau.

Lietuvių kalbos žodynas žodį propaguoti aiškina taip: „skleisti kurias nors idėjas arba mokymą, užsiimti propaganda“. Taigi, turime tris alternatyvas, kas, galiojant tokiai įstatymo redakcijai, būtų pripažįstama pavojinga nepilnamečiams:

  1. idėjų apie homoseksualius santykius sklaida;
  2. homoseksualių santykių mokymo sklaida (tokių santykių mokymas);
  3. homoseksualių santykių propagandos veiksmai (t.y. didelės visuomenės dalies veikimas)

Jeigu Lietuvos įstatymų leidėjas pritartų tokiai Europos Parlamento narių minčiai, tai gautume loginę išvadą, jog tokie veiksmai taps teisėti ir legalūs, eo ipso, laikui bėgui turėsime pradėti mokytis tokių santykių…

Savo ruožtu, norėčiau atkreipti dėmesį į keletą svarbių akcentų:

  • minėtas įstatymas nedraudžia tokios informacijos, tačiau aiškiai atriboja, jog ji gali daryti netinkamą poveikį nepilnamečiams, kurie visą, ypač kontraversišką, informaciją priima ir vertina neadekvačiai;
  • minėtas įstatymas ir jį papildantys poįstatyminiai teisės aktai tik nustato tvarką, kaip tokia informacija gali būti naudojama suaugusių asmenų, tačiau kartu įtvirtina apsaugos mechanizmus ir priemones, kurie užtikrina nepilnamečių interesus;
  • atskiro dėmesio reikalauja šiandien Vaiko teisių kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės Seime išdėstyta nuomonė, jog įstaigos daryti tyrimai patvirtina, jog būtent nepilnamečiai berniukai dažniau patiria seksualinę prievartą.

Radikalūs Lietuvos pasirinkimo šalininkai galėtų pradėti svaidytis kaltinimais, jog daugumą iš šešius klausimus (1, 2, 3, 4, 5, 6) formalavusių ir rezoliucijos projektą rengusių europarlamentarų patys yra homoseksualai (ir tai beveik tiesa, yra tai atvirai deklaruojančių), tačiau Lietuvai žymiai svarbiau būtų atsakyti į klausimą, ar mes tikrai norime atviros homoseksualių santykių propagandos. Šiuo atveju, kaip ir imigracijos ribojimo reikalingumo, esu itin konservatyvios pozicijos šalininkas. Galbūt po 20 ar 30 metų tai taps ir mūsų kultūros dalimi, tačiau šiandien akivaizdu, jog tai visiška svetimybė.

Penktasis Vilniaus maratonas – per 04:59:54

2009.09.13 / / 3 Comments

Tai jau tik statistika – penktą kartą nubėgau Vilniaus maratoną. Nors kojos nori ir norės daaaaug poilsio, tačiau 2009-uosius jau galima įrašyti į asmeninę biografiją kaip vertus dėmesio.

Kas šįkart buvo kitaip? Eilinį kartą pakeista maratono trasa eilinį kartą gadino bendrą vaizdą. Toks jausmas, jog dėl žiūrovų malonumo bėgimo dalyviai aukojami ir į juos niekas nekreipia dėmesio. Su kiekvienu bėgimu maratono trasa traukiasi ir tampa vis labiau panaši į bėgimą stadione. Ir tai tokiame žaliame mieste kaip Vilnius! Teko sukti keturius ratus aplink Nerį tarp Mingaudo ir Valakupių tiltų – kelelis iki skausmo pažįstamas ir nuobodokas.

Šiais metais fizinis pasiruošimas buvo apynormalis, tačiau rūpesčių sukėlė tai, jog antradienį buvo bernvakaris, penktadienį vestuvės, o vakar – pratęsimas. Tai į maratoną trasą ėjau su aiškia nuostata, jog jeigu tik pajusiu ką nors negero – pasitrauksiu. Tačiau kaip bebūtų keista, kūnelis veikė be jokių problemų, tik standartiškai po 20-25 kilometro pradėjo jaustis kojos. Tačiau tokiu metu jau skaičiuoji likusius kilometrus, todėl tai daugiau jau buvo technikos reikalas, kaip išsaugoti jėgas ir pabandyti sėkmingai tilpti į 5 valandas.

Kažkiek nustebino pacemaker’iai. Nors paskutinį maratono dešimtkilometrį po lygiai ėjau ir bėgau, tačiau 5 val. žymeklį besinešantis bėgikas aplenkęs buvo seniai seniai. Lygiai taip pat keistai atrodė ir 4:00 bei 4:30 val. bėgimo tempo ekspertai. Nuskubėjo ir paliko 🙂

Taigi, o dabar jau galim paskaičiuoti eilinius rezultatus:

  • 2004 metais – 5:16:16 (197, V-74);
  • 2005 metais – 4:44:10 (185, V-75);
  • 2006 metais – 4:30:50 (174, V-78), pusė 2:01:57;
  • 2007 metais plaučių uždegimas;
  • 2008 metais – 4:59:20 (128, V-109), pusė 2:12:26;
  • 2009 metais – 4:59:54 (211, V-122), pusė 2:07:01

P.S. apie mirusįjį maratono dalyvį – nuo durnumo vaistų nėra. Jeigu žmogui ne kartą ir ne du jau buvo problemų su širdimi bėgimų metu, tai kokio velnio likimą tampyti už ūsų?

„Lietuvos rytas“ atsiprašys apdergtų piliečių?

2009.09.07 / / 2 Comments

Šiandien „Lietuvos rytas“ skelbia tikrai taiklų Rimvydo Valatkos komentarą „Be įžaidėjų. Ne tik krepšinio sirgaliaus atodūsis“. Įdomiausia ši dalis:

Laisvė, individualizmas, ko gero, yra dažniausiai dabar lietuvių keikiamos vertybės. Individualizmas visuotinai smerkiamas. Piliečiai, turintys nuomonę ir dar išsakantys ją viešai, su žemėmis maišomi, už tikrą priešą daug kam baisesni.

Ne tik Piliečių Santalkos, ne tik „Leo LT“ istorijos atveju dienraštis ne kartą ir ne du viešai menkino kitokią asmeninę nuomonę turinčius piliečius. Ar ši vieno iš dienraščio vadovų pozicija reiškia, jog galime tikėtis viešo atsiprašymo, kaip kad neseniai padarė Nerijus Numavičius „VP grupės“ vardu?

Gyventi dar 5 minutes… verta!

2009.09.03 / / 6 Comments

Kiek tenka išgirsti, visi bent kiek mąstyti linkę anksčiau ar vėliau atsiremia ir į bene pagrindinį būties klausimą – kokia prasmė gyventi? Viena seniausių propagandos specialistų kalvių (krikščionių bažnyčia) tokiems dažnai jau būna įkalusi aiškų ir paprastą atsakymą – įvykdyti Dievo valią ir patekti į dangų. Šiais laikais, kai ne tik eilinis kunigas, bet ir koks vyskupas ar net tas pats kardinolų išrinktas mirtingasis dažnai nebėra joks autoritetas, žinia, to nebepakanka..

Su panašiu klausimu pačiam teko pirmą kartą susidurti gal kokioje 9-11 klasėse, kai tarp literatūros skaitymų ir jos nagrinėjimų daugelis atrasdavome naujų dar negirdėtų idėjų. Dabar atmintyje įstrigę ir būties problemą geriausiai simboliais perteikia Francas Kafka su savo vabalo metamorfoze ir Antanas Škėma su gyvenime užstrigusiu liftininku. Jeigu pirmasis yra nepakartojamas savo sugebėjimu aprašyti lėtą laiko tėkmę, tai antrasis nepralenkiamas vidiniu herojaus pasaulio vaizdavimu.

Į būties klausimus kiekvienas turime atsakyti pats sau, jie dabar – sunkmečiu – nušvinta naujomis spalvomis. Visiems, kam sunku, galiu pasiūlyti tokį kelią. Pirma, sunku būtų ginčytis, jog gyvenimas – tai dovana, kurią turime. Net ir beviltiški ligoniai gyvena, t.y. būna. Antra, neišvengiama, jog gyvendami susiduriame su sunkumais – didesniais ar mažesniais, bet realiais ir trukdančiais vaikiškai mėgautis gyvenimu. Trečia, nėra tokio sunkumo, kuris būtų didesnis už galimybę gyventi (būti). Vadinasi, mes patys neturime jokios racionalios paskatos pasiduoti vienam ar kitam sunkumui. Nekreipdami dėmesio į sunkumus (t.y. negadindami būties malonumo) mes galime naudotis galimybe gyventi ir rinkti laimės akimirkas.

Esminė dalis – jeigu kažkuriuo gyvenimo momentu mes susiduriame su sunkumu, tai galime rinktis vieną iš dviejų kelių: a) manyti, jog sunkumas (ir jo žala) yra didesnis, nei būties nauda; b) manyti, jog sunkumas (ir jo žala) yra mažesnis, nei būties nauda. [B] atveju sprendimas aiškus savaime, o [A] situacijoje galioja „dar 5 minučių“ taisyklė. Ji teigia, jog rinkdamasi gyventi dar 5 minutes, mes pasinaudojame galimybe, kurios kitu atveju nebeturėtume. Per tas papildomas minutes mes patiriame dar naujų įspūdžių, kurių kitu atveju netektume. Šios papildomos galimybės yra bevertės tik tuo atveju, kai mes esame tikri, jog per tą papildomą laiką gausime papildomą porciją „sunkumų“, kurių neįstengsime ignoruoti. Tuo iš dalies galima paaiškinti, pavyzdžiui, eutanaziją, garbės netekusių savižudybes ir pan.

Visos šios mintys veda prie dar kitos įdomios išvados – gyvenimo sunkumams verta skirti tik tiek dėmesio (pastangų, veiklos), kiek galutinis to rezultatas bus teigiamas. Kitaip tariant, geriau ignoruoti (blogesniu atveju – kęsti) sunkumus, negu beprasmiškai stengtis juos panaikinti. Ir atvirkščiai – negalime kentėti tų sunkumų, kuriuos lengvai galime panaikinti savo valingomis pastangomis.

CoE komitete ieškosime „new media“ rėmų

2009.08.28 / / 3 Comments

Šiek tiek netikėtai (gal už bylą prieš Seimą, gal už darbą Visuomenės informavimo įstatymo darbo grupėje, gal už mokslinius straipsnius apie elektroninę žiniasklaidą) LR Kultūros ministerija mane delegavo kaip Lietuvos ekspertą į Europos Tarybos „naujosios žiniasklaidos“ ekspertų grupę. Pagrindinis jos uždavinys – pabandyti surasti tuos požymius, kurie šiuo metu skiria žiniasklaidą ir galėtų būti naudojami kaip teisinio apibrėžimo pagrindas. Užduotis ne iš lengviausių, tačiau kaip tik apie tai, kas mane domina.

Rugsėjo 29-30 dienomis Strasbūre kaip tik ir diskutuosime, bandydami atsispirti nuo pradinių teiginių, kuriuos savo studijoje gana išsamiai Reikjavike ministrų susitikimo metu pristatė Karolis Jakubovičius (Karol Jakubowicz). Jo išsamią studiją „A new notion of media?“ galite atsisiųsti arba perskaityti pranešimo tekstą čia. Mielai laukčiau pasiūlymų, kaip galvojate Jūs? Kaip galima būtų apibrėžti naująją žiniasklaidą, ar įmanoma ją sutalpinti kartu su senąja?E

« Older posts Newer posts »
M: +370 (686) 08820
E: liutauras@ulevicius.lt

© 2026 Liutauras Ulevičius

Theme by Anders Noren — Up ↑