XXI a. kasdienybės dienoraštis

Author: Liutauras (Page 46 of 217)

Darbo partijos taktika: įtraukti Dalią Grybauskaitę į nesibaigiančius ad hominem ginčus

Tai, kas vyksta Lietuvos viešoje erdvėje Seimo pirmininke spalio 3 d. tapus Loretai Graužinienei, yra naujas reiškinys Lietuvoje, tačiau ne toks jau naujas komunikacijos specialistams.

Komunikacijos technologijos idėja ir turinys yra gana paprastas. Bazinės prielaidos:

  • Darbo partija turi gana daug visuomenėje atpažįstamų lyderių, kurių pasitikėjimą galima aukoti pernelyg nerizikuojant ilgalaikiais organizacijos tikslais;
  • Tuo metu Dalia Grybauskaitė (pagrindinis Darbo partijos priešas teisiniuose ginčuose) – yra vieniša kovotoja, už kurios nugaros (komandoje) tik santykinai neryškios figūros ir jokios galimybės padaryti rokiruotę poste ar viešoje komunikacijoje;
  • Realūs Dalios Grybauskaitės šalininkai šiuo metu yra opozicijoje, todėl negali naudotis ex officio komunikacijos koziriais (t.y. vienintelė komunikacinė pozicija – galima opozicijos lyderio parama).

Tokioje situacijoje Loretos Graužinienės komunikacijos strategija ir taktiniai veiksmai sukasi apie nuolatinę ir įvairiapusę Dalios Grybauskaitės kritiką. Jau dabar galima nesunkiai prisiminti bent 2-3 verbalinius „užvažiavimus“, bent keletą formalių procedūrų (įskaitant VSD-STT-BNS ikiteisminį tyrimą) ir kitus mažiau viešus judesius.

Pop-kultūros praktikomis gyvuojanti Lietuvos žiniasklaida (t.y. žurnalistai) nesugeba įžvelgti tokių Darbo partijos kėslų ir, nors ir privačiai besityčiodami, tačiau faktiškai viešoje erdvėje yra tapę Darbo partijos technologiniais komunikacijos įrankiais. Galite pabandyti paskaičiuoti, kiek kartų Darbo partijos vienas ar kitas lyderis pastarosiomis savaitėmis gavo nemokamo prime-time televizijos eterio. Ar žurnalistai/žiniasklaida tai suvokia ir privačiai gailisi, ar tai tiesiog komerciniai santykiai, kai Darbo partiją šį viešumą perka – klausimas daugiau retorinis.

Tokio komunikacijos plano tikslas paprastas ir primityvus – įtraukti Dalią Grybauskaitę į bevertes ad hominem diskusijas, jas papildant jokia logika neparemtais teisiniais grasinimais bei biurokratiniais tyrimais/procedūromis. Visa tai daroma išnaudojant Seimo pirmininko ir kitus Darbo partijos valdomus oficialius postus. Valdančiosios koalicijos partneriai (LSDP) kol kas to arba nesuvokia, arba nuošalyje stebi vykdomą kampaniją ir tikisi išjoti ant balto žirgo pavasarį.

Iki pavasarį vyksiančių Prezidento rinkimų – dar geras pusmetis, todėl spalio-lapkričio mėnesių taktiniai veiksmai bus tęsiami ir papildomi naujais komunikacijos frontais. Rezultatų laukti ilgai nereikės – Dalios Grybauskaitės įvaizdis iš pradžių bus tik su „dėmelėmis“, vėliau jų daugės, nepavyks nusiplauti vienų ar kitų sąmokslo teorijų ir galutiniame finiše (II Prezidento rinkimų ture) alternatyvus kandidatas laimės.

Tokia Darbo partijos taktika.

Manau, kad pranašiškai tikslus buvo Andrius Kubilius, prieš esminius pakeitimus (rugsėjo 30 d.) rašęs, jog šitas planas sukurtas Kremliuje:

[..] Reikia pažymėti, kad per nepilną pusmetį V. Uspaskichas 6 kartus lankėsi Maskvoje ar Rusijoje. Be abejo, motinos mirtis yra rimta priežastis, tačiau ar nėra taip, kad V. Uspaskichas į Maskvą vyksta dažniau nei Rusijos ambasadorius yra į iškviečiamas Maskvą. Spėju, kad Seimas tampa Maskvoje gaunamų instrukcijų įgyvendinimo vieta – karai su Prezidente, terminalo ir kitų energetikos projektų erozija, rezoliucijos projektas, nukreiptas prieš Ukrainos sėkmę „Vilniaus Summitte“.

O Valstybės saugumo departamentas, matyt, iš mūsų NATO partnerių gavo iš dalies tikslią informaciją – Rusijos prezidento administracija iš tiesų planuoja paskleisti Lietuvos prezidentę neva diskredituojančios informacijos, „atrandant“ Rusijos archyvuose esą naujų duomenų apie jos biografiją. Ko neparašė VSD, tai, kad tarp sklaidos kanalų bei skleidėjų – net Darbo partijos valdomuose postuose dirbantys asmenys ir nesusivokianti lietuviška žiniasklaida bei žurnalistai.

Kaip turėtų elgtis proto nepametusi žiniasklaida?

  1. ignoruoti Loretos Graužinienės ad hominem veiksmus prieš Dalią Grybauskaitę;
  2. ignoruoti Loretą Graužinienę, kai ji veikia ne Seimo pirmininkės kompetencijoje (pavyzdžiui, kviesdamasi teisėsaugos vadus ar ministrus);
  3. ignoruoti kitus Darbo partijos lyderius, užsiimančius atitinkama veikla.

O Daliai Grybauskaitei reikia skubiai imtis prevencinių priemonių ir prieš Darbo partiją pasitelkti trečiąsias šalis bei jas naudoti visam Darbo partijos skleidžiamam purvui „susirinkti“. O pati Prezidentė privalo nuo šių klausimų nusišalinti ir nesivelti į tiesioginius ginčus.

Strategy 2.0 for Lithuania

I love those several hours long driving business trips. This time – to Riga*, 3-4 hours drive from Vilnius. It’s always a good time to align ideas, contemplate and look for new insights.

An early morning drive was no different. I had a large cup of coffee, rather slow pace and a lot of time to think about everything on my mind. The tricky part during the journey was I’ve forgotten to take a technical pass for my car. All those earlier cross-border checks made me wonder for a half an hour, whereas I will be asked to turn around and go back.

Saločiai-GrenctaleBut EU reality proved once more, that it is the thing worth fighting for – there are no border checks, there is no wasted time, there are no those specific people – border guards. Now LT-LV border crossing is no different from the Soviet times, when my family trip Utena (LT) – Daugavpils (LV) was a regular route and the most noticeable change were new alphabet letters on the border signs.

And that’s where I was stroked with an idea, that this small change is a perfect KPI for Lithuanian development strategy 2.0. Now, when we are successful member of EU and NATO (that was our Strategy 1.0), we (Lithuania) should focus our efforts in order to achieve similar borderless status with ALL our neighbours. This is not an easy task. Free movement of people, goods, services and information will not be easy to achieve with Belarus or Russian Federation. And these are only minor examples of issues to be dealt before we can abandon all our remaining border stations.

We should not expect easy goals, nor will they be quickly achievable. Nevertheless, the abandoned LT-LV customs building is a perfect illustration for the change I wished for our relations with Belarus and Russian Federation. Borders are meaningless only when you trust. And building trust with all our neighbours should be our major strategic goal.

* – I was invited as a jury member to the final stage of Baltic PR Awards competition.

Pusiausvyros paieška: valstybės paslaptys ir būtinybė (smalsumas) visuomenei žinoti

Pagal klasikinę sampratą įprasta manyti, kad žiniasklaida yra ketvirtoji valdžia. Ir jeigu tarp pirmųjų trijų LR Konstitucijoje nustatytas pakankamai aiškus tarpusavio svertų mechanizmas, tai žiniasklaidos sąveika su pirmosiomis valdžios šakomis nėra tokia aiški.

Žiniasklaida turi pareigą ir ją gana aktyviai vykdo, stebėdama ir kritikuodama įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžių darbą. Tuo pat metu, nors ir lėtesniais apsisukimais, šios trys valdžios šakos taip pat turi svertų žiniasklaidai. Pavyzdžiui, „naktinės mokesčių reformos“ metu Andriaus Kubiliaus Vyriausybė smogė didžiosioms žiniasklaidos grupėms padidindama mokestinę naštą. Vykdomoji valdžia skiria lėšas įvairiausių sričių viešinimui ir taip naudoja finansinių pajamų svertą. Tuo tarpu teisminė valdžia labai retai naudojasi (tiksliau – vykdo pareigą) galimybe kištis į žiniasklaidos darbą.

Būtent teismo bandymas įsikišti į žiniasklaidos darbą ir davė pradžią BNS-STT skandalui.

Dėl ko ginčas?

Formali ginčo pradžia – tai spalio 31 d. Valstybės saugumo departamento (VSD) kreipimasis į generalinę prokuratūrą (GP), kad ši ištirtų, ar nebuvo atskleista valstybės paslaptis. Taigi, viena teisinė vertybė aiški ir suprantama – valstybės saugumas ir konkreti jo išraiška, t.y. konkrečios informacijos patekimas į viešąją erdvę. Kaip matyti iš G.Grinos pasisakymo – BNS pranešimo atveju kilo grėsmė agentūriniam tinklui – kuruojamam Lietuvos VSD ar mūsų partnerių. Galime tik spėti, jog konkrečiai RU spec.tarnybos po pažymos paviešinimo sužinojo, jog toje grandyje, kuri turėjo informaciją apie šią informacinę operaciją rubaltic.ru ar kt. portaluose, yra mūsų pusės agentas(-ai).

Kitoje barikadų pusėje – viena iš pagrindinių žiniasklaidos darbo garantijų, t.y. informacijos šaltinio apsauga. Praradus šią garantiją daugelis visuomenei svarbią informaciją turinčių asmenų jos žiniasklaidai neperduotų, nes būtų neapsaugoti nuo formalaus teisinio persekiojimo.

Visuomenės informavimo įstatymo 8 str. nustatyta taisyklė, kaip šios dvi vertybės siejasi tarpusavyje. Jas sverti ir lyginti pavesta teismui. Būtent teismas vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 80 ir 80-1 str. įtvirtintomis taisyklėmis sprendžia, kas konkrečiu atveju (t.y. konkrečios informacijos atveju) yra svarbiau – valstybės saugumo interesai ar informacijos šaltinio anonimiškumas.

Kada informacijos šaltinio garantija yra mažiau svarbi už valstybės saugumą?

VIĮ 8 str. suformuluota išimtis: [..] išskyrus atvejus, kai informacijos šaltinį teismo sprendimu atskleisti būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas.

Apie žurnalisto teisę išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį 2002 m. spalio 23 d. nutarime yra pasisakęs LR Konstitucinis teismas: [..]  Nustatydamas tokius teismo įgaliojimus, įstatymų leidėjas yra saistomas žiniasklaidos laisvės sampratos, pagal kurią reikalauti, kad būtų atskleistas informacijos šaltinis, galima tik tada, kai tai būtina užtikrinti gyvybiškai svarbiems ar kitiems ypač reikšmingiems visuomenės interesams, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės, kad būtų vykdomas teisingumas, t. y. tik tada, kai atskleisti informacijos šaltinį būtina dėl Konstitucijos saugomo svarbesnio intereso. Vadinasi, atskleisti informacijos šaltinį nėra būtina, jei teismas nusprendžia, kad interesas atskleisti informacijos šaltinį nėra svarbesnis už interesą neatskleisti informacijos šaltinio. Tais atvejais, kai informacijos šaltinis atskleidžiamas, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali priimti sprendimą dėl atskleistos informacijos paplitimo į viešumą apribojimo [..].

Skelbdama valstybės paslaptį žiniasklaida prisiima atsakomybę ir rizikuoja susilaukti teisminės valdžios prieštaravimo

Teismo rolė sveriant konkuruojančias vertybes atsiranda tik kilus ginčui, t.y. pradėjus ikiteisminį tyrimą.

Todėl būtent žiniasklaidai (redaktoriams, žurnalistams) tenka profesinė atsakomybė, įvertinti, kiek skelbiama informacija gali pakenkti valstybės saugumui bei kitiems Konstitucijos saugomiems interesams. Skelbdama tokią informaciją žiniasklaida rizikuoja sulaukti teismo nepritarimo – t.y. teismo gali nuspręsti, jog kitas Konstitucijos saugomas interesas yra svarbesnis. Ir taip pasireiškia teisminės valdžios įtaka ketvirtajai valdžiai!

Konflikto atveju žiniasklaida turi rinktis – arba aukoti savo pasitikėjimą būsimų informacijos šaltinių akyse ir atskleisti informacijos šaltinį, arba reikalaujamos informacijos nesuteikti ir susilaukti teisinės atsakomybės už nukentėjusį konkuruojantį Konstitucijos saugomą interesą (pavyzdžiui, atskleistą valstybės paslaptį).

Įgyvendinimo problemos

Nepaisant teorinio modelio BNS-STT situacija palieka daug svarbių klausimų be atsakymų:

  • Kodėl tokia informacija tampa valstybės paslaptimi – t.y. ar tikrai G.Grinos versija apie informacinį šaltinį yra teisinga?
  • Kažkas suvokė, ką daro, ir vis tiek paviešino valstybės paslaptį – ar tame buvo viešojo intereso? Jei taip – koks jis šiuo atveju?
  • Kaip žurnalistai įvertino viešąjį interesą gautos informacijos atveju – kokiais argumentais rėmėsi?
  • Kaip žiniasklaida užtikrina, kad viešinant valstybės paslaptis nebūtų aukojami saugumo agentai ar daroma kita žala agentūrai?
  • Kodėl VSD kreipėsi į GP dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo menkavertės informacijos atveju?
  • Kaip argumentuotas teismo sprendimas paviešinti informacijos šaltinį – kokie valstybės interesai? Kodėl žurnalistai/žiniasklaida iki šiol neapskundė šio teismo sprendimo?
  • Kuo argumentuotas teismo sprendimas daryti kratas žurnalisčių namuose/garaže?

Vietoj pabaigos – išsami teisinė diskusija su argumentais ir nuorodomis į teisės aktus yra mano „Facebook“ profilio įraše.

Press release: a short guide to estimate your PR costs in Lithuania

You plan ad hoc or regular activities in Lithuania and wonder what could be the cost of a basic PR tool – a press release? That’s a short guide to help you make draft estimates. It could also be used as a measurement unit to compare your total PR budget.

So, what is the press release? Year-long preparation for a major project announcement could not be compared to an automated localization of a global news wire. So, what should be included?

  • basic case information – research about the product/service category and information environment, analysis of primary client data;
  • tactical planning – selecting core newsworthy idea and defining release to public tactics;
  • drafting – take an assumption, that initial text would consist of approx. 2,5 thousand symbols (5 paragraphs * 5 sentences * 10 words * 10 letters would equal ~1 page in a standart Microsoft Word);
  • review – very seldom initial draft gets final approval, usually it is quite a lengthy process of remarks and changes;
  • distribution – traditional email distribution in line with fully or semi automated systems (such as BNS SC, vz.lt. verslobanga.lt etc.).

In order not to make this estimation too complex, I’ve excluded media listing (i.e. preparation and update of the list, who should be recipients of the press release), specific data gathering & research-intensive cases, follow-up calls and international media coverage situations. Most of such services are too client-related and would make estimation too narrow.

I make a reservation, that distribution is carried on via online tools and the only 3rd party cost involved – a BNS SC service (automated press release distribution service, served by the leading news agency). There is a competing ELTA service, but it has some major weaknesses.

I present here two real life scenarios and use my standard hourly fees for PR/PA related activities. All taxes are included.  Hourly fees are in Litas (LTL), as today 1 EUR = 3,4528 LTL.

As usual, long-term cooperation provides an opportunity for considerable discounts, therefore these estimates should be taken into account for single-shot scenarios only.

Case #1 – local press release

technical support
100 Lt/hour
account management
150 Lt/hour
media relations
250 Lt/hour
total
case investigation 150 (1,0) 125 (0,5) 275,00
news & tactics 125 (0,5) 125,00
draft preparation 200 (2,0) 200,00
review & approval 75 (0,5) 75,00
distribution 50 (0,5) 50,00
250,00 (2,5) 225,00 (1,5) 250,00 (1) 725,00
 third party costs (BNS SC) 50,00
 total 775,00 LTL
or
224,46 EUR

Case #2 – localized press release

technical support
100 Lt/hour
account management
150 Lt/hour
media relations
250 Lt/hour
total
case investigation
news & tactics 125 (0,5) 125,00
draft preparation 150 (1,5) 150,00
review & approval 75 (0,5) 75,00
distribution 50 (0,5) 50,00
200,00 (2) 75,00 (0,5) 125,00 (0,5) 400,00
third party costs (BNS SC) 50,00
total 450,00 LTL
or
130,33 EUR

Kaip aš susipažinau su Utenos žydais

Utena_Rašė_Holokaustas_300pxRubrika #prisiminimai

Esu gimęs ir iki penkiolikos metų augęs Utenoje, dažnai čia grįžtu ir žinau, kur kas ir kaip. Tačiau vienas Utenos istorijos puslapis yra toks savotiškas, kad jį per savo 33 metus sugebėjau atversti tik du kartus.

Pirmą kartą į vietą, kurią Kultūros vertybių registras vadina paprastai – „Kapinės“, užklydau dar būdamas pradinukas. Nežinau, ar sąmoningai, tačiau tąkart (gal 2 ar 3 klasėje) jau beveik vasarą auklėtojos Skardžiuvienės lydimi važiavome į iškylą į miesto stadioną, po kurio užsukome ir į šalia esantį Rašės mišką. Žinoma, gaudynės, žaidimai ir kiti dalykai. Ir visai netyčia – kapinės. Savotiškos. Be įprastų paminklų. Su keistais užrašais. Auklėtojos reakcija buvo išlaikyta – elkitės ramiai, žaiskite kitoje miško pusėje, čia sušaudytų žydų kapinės. Nesigilinant į detales kas ir kaip.

Utena_Rašė_Holokaustas_komisija

1944 m. ypatingoji komisija tiria masinę žydų kapavietę Utenoje, dabartiniame Rašės miške

Antrą kartą masinę kapavietę aplankiau praėjusį savaitgalį, nes nemėgstu baltų dėmių savo sąmonėje. Esu nemažai skaitęs, duomenų ir vaizdų surinkęs, dalį jų ir į „Wikipedia“ sudėjęs. Gyvas vietovės įspūdis gali būti klaidingas, tačiau šaltiniuose nurodomi beveik 9 tūkst. sušaudytų žydų yra didžiulis skaičius. Bent jau pažymėtoje kapinių teritorijoje tiek žmonių būtų sunku sutalpinti fiziškai. Kita vertus, šaudymai Utenoje yra neblogai dokumentuoti, todėl abejoti dėl paties fakto būtų sunku, galima ginčytis nebent dėl suminio aukų skaičiaus.

Tačiau ne apie tai šį kartą mano prisiminimai. Šį kartą mąstau, kodėl ši tema Utenoje yra tabu? Kodėl apie tai nerado laiko pakalbėti mokytojai mokykloje? Kodėl Utenoje viešai žydai prisimenami nebent muziejuje ir netyčia einant viena iš buvusio žydų kvartalo gatvių ar Rinkos aikštėje? Ta tyla iš tiesų verčia manyti, kad ir ant Utenos guli tas nebylus pasyvių Holokausto stebėtojų prakeiksmas.

« Older posts Newer posts »