XXI a. kasdienybės dienoraštis

Author: Liutauras (Page 38 of 216)

Publicity in shareholder oppresion/activism cases in Lithuania

Legal wars between shareholders rarely involve publicity. But when they do, it can easily become viral and attract mass coverage. These are situations, which could span over years and can easily become a major task for communication professionals.

I’ve asked my Facebook and Google+ colleagues to help develop a TOP list of public shareholder conflicts in Lithuania. As today the lists consists of these cases (listed in chronological order):

Asset (company) Year (from)
Minority (%)
Controlling
numerous privatisations
of soviet companies
ca.1992-
1996
 –  –
Minvista 2000 T.Karosas (29,5) D.Mockus
SBA (Utenos trikotažas,
Klaipėdos baldai etc.)
2000 V.Bieliauskas &
D.Mockus (34)
A.Martinkevičius
Birių krovinių terminalas 2002 M.Gusiatinas (50) I.Udovickis (50)
Penki kontinentai 2006 A.Sviridovas (50) I.Dadašovas (50)
Bernelių užeiga 2006 A.Mažeika (50) G.Remeika (50)
MG Baltic Trade 2007 D.Žakaitis (7,18) D.Mockus
Mitnija 2010 A.Gureckis (10) D.Mockus
Putokšnis 2012 LitCapital (33,34) A.Stulpinas
Vilniaus prekyba 2013 J.Numavičius (?) N.Numavičius
Vilniaus prekyba 2014 L.Numavičienė (?) N.Numavičius
Achemos grupė 2014 13 shareholders (<48) L.Lubienė
PriceOn 2014 J.Laneckij (9) T.Karosas
Vilniaus prekyba 2015 M.Marcinkevičius (7,99) N.Numavičius

Shareholder Oppression vs. Shareholder Activism

Although conflicts could theoretically originate from both sides, a majority of Lithuanian ones are related to some sort of pressure from controlling group towards those in minorities. Usually such practices are called as “squeeze-out” or “freeze-out” techniques. While various form of shareholder activism could easily catch some signs of corporate raiding practices.

As early as 1961 Mr. F. Hodge O’Neal  (see F. Hodge O’Neal, Arrangements Which Protect Minority Shareholders Against Squeeze-Outs, 45 Minnesota Law Review 537-558 (1961)) tried to classify business tactics by a controlling shareholder(s) into several groups:

squeeze_out

While minority defence should start and be built around legal actions, sometimes publicity is used during the process or as a last resort. At the same time publicity can also be a weapon in hands of minority in order to build pressure for the controlling shareholder consequently raising the price or pushing for other managerial decisions.

Rather a short history of modern Lithuanian business practices provides interesting examples to compare publicity efforts in various situations. Beeing personally involved at least in three listed cases, I will try to stick only to public sources and compare these situations.

Karosas_MockusMinvista (2000): Tadas Karosas vs. Darius Mockus

Asset in question: shares of “Minvista”.

Co-owners of various business ventures, held by “Minvista” decided to split in 2000. According to T.Karosas (business daily interview in 2008), he was forced to exchange his 29,5% of shares into assets, personally selected by a controlling shareholder D.Mockus.

Publicity:In order to strengtehn his position D.Mockus used a major national daily “Lietuvos rytas”, which mounted public pressure. At the same time notorious Vladas Bieliauskas (the owner of a security company “Ekaba” and agresive investment company “Status”) was named as “negotiator”.

The fight took approximately 8 months, afterwards T.Karosas steped back and agreed to D.Mockus terms.

Bieliauskas_Mockus_MartinkevičiusSBA (Utenos trikotažas, Klaipėdos baldai etc.) (2000-2002): Status/MG Baltic vs. SBA

Asset in question: shares of “SBA”.

The legal fight was started in October 2000 and involved various episodes with SBA owned companies (Utenos trikotažas, Klaipėdos baltai etc.). In 2002 a lawyer from the leading law firm Antantas Vainauskas has acquired 34% shares of SBA from “Status ir partneriai”. Therefore minority shareholder has succeeded in selling the asset for 17 mln Litas, whereas initial investment was 12 mln Litas.

Publicity: V.Bieliauskas/D.Mockus claims were heavily supported in the national daily “Lietuvos rytas”.

Gusiatinas_UdovickisBirių krovinių terminalas (2002-2008): Martinas Gusiatinas vs. Igoris Udovickis

Asset in question: shares of “Birių krovinių terminalas”.

In 1999 “Klaipėdos Smeltė” (controlled by M.Gusiatinas) has acquired 50% of “Birių krovinių terminalas” (controlled by I.Udovickis).

Publicity: Since 2002 shareholders were involved in numerous legal trials, which ended in April 2008, when “Klaipėdos Smeltė” agreed to sell it’s shares for an agreement to cooperate. During these years local and national media were used from both sides.

Sviridovas_DadašovasPenki kontinentai (2005): A.Sviridovas vs. I.Dadašovas

Asset in question: shares of “Kriptonika”.

In 2002 “Penki kontinentai” group and “Universalios valdymo sistemos” has established a 50/50 joint venture “Kriptonika”, which in 2003 acquired 63% of “Ashburn International”.

Publicity: In 2005 “Penki kontinentai” started complaining, that “Ashburn International” acted only in the interest of “Kriptonika” management (related to UVS), therefore various legal cases were started. These were constantly supplemented with various public announcements and related communication initiatives.

Mažeika_RemeikaBernelių užeiga (2006): Algis Mažeika vs. Gintautas Remeika

Asset in question: shares of “Bernelių užeiga”.

Publicity: 50/50 co-owners of “Bernelių užeiga” restaurants chain started a fight in 2006, when A.Mažeika initiatied a police investigation on Laima Urbienė (a girlfriend of G.Remeika). A.Mažeika pointed out, that the total loss could amount up to 1,5 mln Litas. Criminal police investigation was widely discussed, up to the point, when the leading restaurant unexpectedly burnt to the ground.

Žakaitis_MockusMG Baltic Trade (2007): Darius Žakaitis vs. Darius Mockus

Asset in question: shares of “MG Baltic Trade”.

Publicity: In February 2007 Darius Žalaikis presented a proposal to sell his shares (7,18% owner). In response Darius Mockus retaliated with his dismissal from the company board due to “lack of trust”.

The fight never reached legal phase and there were no announcements about it’s final resolution.

Gureckis_MockusMitnija (2010): Antanas Gureckis vs. Darius Mockus

Asset in question: shares of “Mitnija”.

In March 2010 A.Gureckis was pushed out of the board due to claims on failures to do business inline with shareholder agreement (original owner of the company A.Gureckis sold 90% of shares to MG Baltic in 2006 for 53 mln Litas).

Publicity: In June 2010 Antanas Gureckis has comitted a suicide and left a note, that Darius Mockus was in charge for pushing him to that. Following criminal investigations and legal trials were widely discussed in media.

Šiugžda_StulpinasPutokšnis (2012-2013): LitCapital vs. A.Stulpinas

Asset in question: shares of “Putokšnis”.

In 2011 LitCapital invested 5 mln Litas into Putokšnis for 33,34% of shares.

Publicity: In December 2012 A.Stulpinas initiated a legal battle for the controll of the company, but lost it in March 2013.

NumavičiusJ_NumavičiusNVilniaus prekyba (2013): Julius Numavičius vs. Nerijus Numavičius

Asset in question: shares of “VP grupė”.

Publicity: In February 2013 J.Numavičius started legal proceedings to stop asset transfers for the 415 mln Litas contract and related initiatives.

The first phase of the trial was not successful for J.Numavičius, therefore the second phase was opened in September 2013.

Numavičienė_NumavičiusNVilniaus prekyba (2014): Lina Numavičienė vs. Nerijus Numavičius

Asset in question: a wedding contract.

Publicity: In 2014 L.Numavičienė started proceedings in order to reopen the question of ended wedding agreement. In October 2014 the matter was closed and courts refused to revise it.

13_LubienėAchemos grupė (2014): 13 sharholders vs. Lidija Lubienė

Asset in question: shares of “Achema grupė”.

Publicity: In June 2014 13 minor shareholders initiated legal proceedings against L.Lubienė on her decision to withdraw from the shareholder’s agreement, signed after the death of Bronislovas Lubys.

The fight still goes on.

Laneckij_KarosasPriceOn (2014): Jurij Laneckij vs. Tadas Karosas

Asset in question: shares of “PriceOn”.

IT startup company, built by J.Laneckij become controlled by investor T.Karosas, after his company “Ltk Capital” invested 2,5 mln Litas for exchange of 91% of shares.

Publicity: The legal fight started in November 2014 with claims on ill-management and false bankruptcy.

MarcinkevičiusM_NumavičiusNVilniaus prekyba (2015): Mindaugas Marcinkevičius vs. Nerijus Numavičius

Asset in question: share of “VP Grupė”.

Minority shareholder M.Marcinkevičius (7,99% of shares) tried to stop transfer of Akropolis chain to another jurisdiction in May 2015.

Publicity: Following initial comparatively low-profile legal proceedings public campaign was started in Ausugt 2015. It was confronted from N.Numavičius side with a heavily financed proactive counter-campaign. The war still goes on.

Blogerių savireklamos savaitė

Sveikindamas Rokiškį su pagirtina iniciatyva „Blogerių savireklamos savaite“, skirta pagyvinti tinklaraštininkų tarpusavio ryšius ir kartu populiarinti tinklaraščius už gildijos ribų, teikiu savo nominacijas, vertas platesnio dėmesio (abėcėlės tvarka):

  • burgis.lt
    Unikalus pedagogas, kovotojas už savo principus ir puikus pedagogas.
  • cininas.lt
    Kas yra nepriklausomas teisėjas? Audrius Cininas rodo asmeninį pavyzdį.
  • iskauskas.lt
    Stabilus ir nuoseklus platesnio požiūrio į pasaulį autorius. Nereikia gaudyti tekstų portaluose, viskas vienoje vietoje.
  • jurisprudencija.wordpress.com
    Įdomiausi Tomo įrašai, kai jis aktyviai kritikuoja užsistovėjusį teisininkų klano vandenį. Tiesa, anksčiau tokių įrašų buvo daugiau.
  • kiskis.eu
    IT ir kitų inovacijų teisė – nors kai kada sunku sutikti, bet dar sunkiau būna tokiais atvejais argumentuotai ginčytis. Neabejotinas savo srities teisėje lyderis.
  • komjaunimas.lt
    Kai BNS kokybę jungi su subjektyviai smagiomis įžvalgomis, dažniausiai gauni gerą turinį.
  • maldeikiene.lt
    Formato naujokė ir žodžio kišenėje neieškanti ekonomistė. Galiu tik palinkėti, kad motyvacija rašyti nedingtų – įdomus ir neįprastas požiūris.
  • minervosblogas.lt
    Esu subjektyviai papirktas – klasiokė yra klasiokė. O ir turinys man neįprastas.
  • pinkcity.lt
    Viena pirmųjų kolegių dar iš BLOGas.lt laikų – gera vieta perskaityti, ką verta skaityti iš naujų/senų knygų, ir šiaip gera vieta pamatyti pasaulį pro ne-vyriškus akinius.
  • racas.lt
    Kaip ir Tomo atveju, geriausi įrašai vis retesni, tačiau kai toks atsiranda, tai tampa klasika. O liaudies išmintis ir sako: „už vieną muštą – dešimt nemuštų duoda“.
  • tapinas.lt
    Žurnalistinio darbo patirtis yra patirtis. Taškas.
  • troyyestroy.blogspot.com
    Gyvenimo Stebėtojas. Kaip regbio žaidėjas dera su Aleksandru Diuma? Nežinau, kokiu būdu, tačiau mišinys puikus.

Į TOP’ą netilpo, tačiau paminėti ir pagirti būtina:

  • INK’ai ir Kęstutis Gečas
    Daugelyje vietų išmėtatos puikios įžvalgos – kažkiek dansu.lt, kažkiek LinkedIn’e, kartais portaluose
  • kašuba.lt
    Šiuo metu nepasiekiamas nepakartojamo matematiko tinklaraštis – kažkiek primena Burgį, tačiau labiau „crazy“
  • Rokiškis
    Kaip vertinti tinklaraštį, kurio pusė įrašų – idealūs, o kita pusė – totalus buliaus šūdas? Reikia skaityti ir permanyti.
  • dansu.lt
    Už tai, kad sugebėjo išlikti ir pergyventi konkurentus
  • commonsense.lt
    Nemirštantis feniksas. Puikios įžvalgos, tik pastaruoju metu gana retos.
  • skipper.lt ir Menkė po lova
    Pasaulis, koks jis matosi iš jūros.

Half-truth in corporate communication: “Carlsberg Group” lay-offs and closures in the Baltics

This case study explains one of the propaganda technologies used to manipulate public opinion.

A half-truth is a deceptive statement that includes some element of truth. (Wikipedia)

half-truth_schemeBeer industry is under constant competitive pressure worldwide. During1990-ies Carlsberg came into the Baltic markets via acquisitions of local breweries – Saku (1991, Estonia), Aldaris (1992, Latvia),  Utena (1997, Lithuania) and Švyturys (1999, Lithuania). Initially all of them were owners of local brands, but due to comparatively small markets concentration was inevitable.

Closing down Aldaris in Latvia

Case of Aldaris factory closure was presented at Baltic PR Awards 2014, where it achieved 2nd place in Corporate Communication category with a case named “Communication of Aldaris Business Strategy Change”.

As the story continues, the company keeps to it’s promises – opens museum in April 2015, aims for a small volume production.Aldaris_logo_vesturiska

Latvian best-practice is in the process of multiplication in Lithuania

As from corporate perspective decision to take similar path in neighbouring country was easy and well argued. A single production line can easily cover all Baltic states from one production plant. But at the same time such decision marks the need for a careful preparation on labor, branding and other potential conflicting issues.

Meantime from consumer perspective a beer produced in his town and brought from another country (even from another side of the same country) is a completely different issue. Not to forget hard competition from smaller local breweries.

delfi_2011_LRT_PanoramaIt is even more important, when media in Lithuania as early as 2011 was reporting about Švyturys’ trade union, which was warning about corporate plans to discontinue beer production in Klaipėda plant and move it to Utena.

Deconstruction of a Half-truth

From a public relations perspective Carlsberg Group strategy consist of simple idea:

  • announce a nice-to-have target (beer museum, craft beer production line etc.)
  • present a clear road map to reach it
  • make sure the target implies at least temporal closure of ongoing production
  • be unclear what would the future production look like, do not expand on the lay-offs and/or other trade-union related issues

In Lithuania, where Švyturys has a lengthy history of sponsorships with the “sacred” national basketball team, it is a rare thing to notice something negative about the company, therefore no tough questions were to be expected.

Such was a best-practice plan to be used in Lithuania and it went just so… Major news portals simply used corporate press release and had not a single doubt about the true nature of the initiative.

portalai_Carslberg

Conclusions?

We cannot stipulate, whereas reconstruction will be real or just a simple lie to calm down potential negative public reactions. In any case, as long as today no voice from trade unions, market analysts or NGO’s has troubled the corporation in it’s quest to solve a difficult corporate development issue without any public resistance.

Looking from a civil society perspective questions still remain untouched – are public media still our watchdogs?

EESC: How media is used to influence social and political processes in the EU and Eastern neighbouring countries

It was a great honor and professional pleasure to spend half a year participating in the process of drafting Information report (REX/432) for the European Economic and Social Committee. Rapporteur Indrė Vareikyte invited me as an expert for the Study Group of the Section for External Relations.

Vareikytė_report

The final document (downloadable DOCX versions in 23 EU languages) was uninamously adopted in the EESC plenary session on April 28th and has become the first official EU position paper on Russian propaganda adopted by EU institutions.

Dovydas Pancerovas from 15min.lt prepared a lengthy piece „Europa ieško būdų, kaip įveikti Kremliaus propagandą (Europe looks at means to overcome Kremlin’s propaganda)“ covering major EESC recommendations: identify and highlight, inform, educate, provide the platform, encourage own story.

Morning show „Labas rytas, Lietuva“ on Lithuanian national TV provided an opportunity to present main findings for the Lithuanian audience:

A couple of weeks later (on June 13th) the European Parliament adopted a closely related report by Gabrielius Landsbergis „On the state of EU-Russia relations“ (reference number 2015/2001(INI)).

Both documents have already become an important background for further discussions on a pan-European level. As requested by the Council of the European Union meeting in March:

13. The European Council stressed the need to challenge Russia’s ongoing disinformation campaigns and invited the High Representative, in cooperation with Member States and EU institutions, to prepare by June an action  plan on strategic communication. The establishment of a communication team is a first step in this regard.

It is expected, that the upcoming meeting on June 25-26 will discuss and approve a detailed action plan prepared by the High Representative’s (Frederica Mogherini) office. The plan itself should also encompass ideas mentioned both in EESC and EU documents.

Weekly news analysis „Savaitė“ on Lithuanian national TV has presented these issues in the context of ongoing issues:

savaitė_06.14_eesc

Once again congratulations for the team and Indrė for the marvelous achievement as a EESC member!

Krizės simuliacija: pirmasis LRVS bandymas

Praėjusių metų rudenį teisėjaujant „Baltic PR Awards 2014“ konkurse teko stebėti ir latvių organizuotą krizės simuliaciją. Tada ir kilo mintis, jog panaudojęs įvairią susikaupusią medžiagą tą patį galiu pasiūlyti ir būriui kolegų iš Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos.

LRVS_krizės_simuliacija_MRU

Didžioji dalis medžiagos vienaip ar kitaip jau buvo sukurta keliuose verslo projektuose, taip pat lavinant praktinius skirtingų aukštųjų mokyklų studentų įgūdžius.

Iššūkis Nr.1 – scenarijus turi įtraukti ir kurti naudą skirtingų sričių specialistams

Ruošiant ir vykdant krizės simuliaciją atskiroje įmonėje ar organizacijoje parinkti scenarijų yra gana paprasta – dažniausiai naudojama viena iš labiausiai tikėtinų galimų krizių situacijų (pavyzdžiui, statybinėje įmonėje – nelaimingas atsitikimas objekte, politinėje partijoje – asmeninis lyderio skandalas, gamybinėje įmonėje – žala dėl nekokybiško produkto ir t.t.).

Tuo metu LRVS jungia profesionalus, dirbančius įvairiose pramonės ir paslaugų srityse, jų organizacijos skiriasi valdymo ir nuosavybės formomis.

Be to, krizės simuliacijoje dažnai integruojamos kelių sričių užduotys (pavyzdžiui, šalia komunikacijos gali būti sprendžiamos bendrosios vadybos, finansų, žmogiškųjų išteklių ir kitų sričių užduotys), kurios dirbant vien komunikacijos specialistams nėra svarbios.

Iššūkis Nr.2 – kiekviena komanda turi patirti kuo įvairesnes situacijas

Jeigu praktinės simuliacijos būtų komunikacijos profesionalų kasdienybė, galima būtų pasiskirstyti rolėmis ir „šlifuoti“ reikalingas kompetencijas gilinantis į vienos ar kitos situacijos subtilybes.

Tačiau praktikoje mokymų programos nėra tiek dažnos, todėl šiuo kartu teko taip „susukti“ simuliacijos scenarijų, kad jo vingiuose visoms komandoms (šiuo kartu jų buvo 4-ios) tektų kuo įvairesnės situacijos:

  • gynybinės (kai reikia reaguoti į realius ar potencialius kaltinimus);
  • galimybių (kai situacija suteikia galimybę proaktyviai atakuoti);
  • „spąstų“ (kai iš komandos tikimasi klaidingo sprendimo);
  • netikėtumo (kai anksčiau numatytas komandos veikimo kelias pakeičiamas/tampa neįmanomas dėl specialiai pakeistų išorinių sąlygų);
  • laiko trūkumo (kai būtina pasiskirstyti funkcijas ir vykdyti jas lygiagrečiai).

Iššūkis Nr.3 – kūrybiškumo ir masto balansas

Kiekvieną kartą vadovaujant simuliacijos eigai kyla ta pati dilema – kaip ir kiek skatinti kūrybiškumą, tačiau nerizikuojant eigoje suplanuotomis situacijomis?

Jeigu pernelyg atverti veikimo galimybes, kūrybiški žmonės greitai sugalvos tokių idėjų ir sprendimo būdų, kurie padarys neįmanomomis iš anksto suplanuotas komandų situacijas. Taip nukentėtų atskirų kompetencijų ugdymo sritys. Tačiau pernelyg suspaudus veiklos erdvę dingsta simuliacijos žaismingumas ir realumo iliuzija.

Kartu pernelyg atviros kūrybiškumo ribos kelia pavojų, jog simuliacijos koordinavimas gali užtrukti gerokai per ilgai. Pavyzdžiui, reaguojant į simuliacijos dalyvių kūrybinius sprendimus visada tenka koreguoti simuliacijos eigą/turinį. Todėl dalyviams teikiant pernelyg daug kūrybiško turinio kyla pavojus, jog simuliacija gali gerokai užsitęsti laike.

Iššūkis Nr.4 – techninė logistika

Kompiuterinių žaidimų kūrėjams dažnai kyla klausimas, kaip surasti balansą ir suteikti tokias valdymo priemones žaidimo dalyviams, kad mokymasis netruktų pernelyg ilgai, tačiau ir kad galimybės dalyvauti žaidime būtų realios.

Lygiai taip ir krizės simuliacijoje idealus naudojamų įrankių sąrašas visada palieka abejonių. Ar užtenka pagrindinę informaciją pateikti raštu? Ar reikalinga audiovizualiniai priedai? Ar reikalauti asmeninių kompiuterių naudojimo iš visų dalyvių ar tik komandos lygiu? Ar leisti tiesioginį bendravimą, ar tik su koordinacinio centro priežiūra? Ar gali dalyviai derėtis gyvai? Ar naudotini realių įvykių formatai (pavyzdžiui, gyva spaudos konferencija)? Ir taip toliau.

Multiplikuojant ir didelėse organizacijose plačiau diegiant simuliacijų praktiką kaip mokymų proceso dalį dėl kaštų taupymo dažnai naudojami virtualūs kompiuterizuoti modeliai. Tačiau tai, kas tinka tiesiniams procesams (pavyzdžiui, pardavimo), gerokai sudėtingiau gali būti pritaikoma sunkiau nuspėjamų situacijų modeliavimui. Juo labiau, kad komunikacijos mokymuose būtinas intelektualus grįžtamasis ryšys – t.y. simuliacijos koordinatorius turi įvertinti kuriamą turinį ir pagal jį koreguoti bendrąjį scenarijų.

Kas toliau?

Pirmojoje LRVS krizės simuliacijoje dalyvavo net 13 komunikacijos specialistų. Iš asmeninės praktikos – 12-16 dalyvių yra optimalus skaičius, kai galima suformuoti 3-5 komandas. Taip kiekvienas dalyvis priverčiamas dalyvauti idėjų ir turinio kūrimo procese.

LRVS_krizės_simuliacija_MRU_visi

Didėjant dalyvių skaičiui reikia ne tik sudėtingesnio koordinacinio mechanizmo, bet ir daugiau dėmesio skirti atskirų komandos narių indėliui/kontrolei – kitaip simuliacijos nauda telkiasi tarp kelių veikiančių komandų lyderių.

Kokias pamokas verta prisiminti iš pirmosios simuliacijos patirties?

  1. Galimas išankstinis komandų paskirstymas (problema – dėl registruotų, bet neatvykusių dalyvių gali susidaryti netolygios komandos);
  2. Būtų naudingos smulkiau detalizuotos taisyklės apie informacijos judėjimą tarp komandų ir tarp simuliacijos centro;
  3. Galimas privalomas kompiuterizavimas (t.y. visi dalyviai turėtų turėti asmeninius įrenginius, kuriais gautų/siųstų informaciją);
  4. Įmanoma dalies informacijos skelbimą perkelti tik į virtualią erdvę (be popierinės kopijos), minimaliu atveju – el.paštu;
  5. Aiškesnis realaus ir simuliacijos laiko derinimas (tariamo simuliacijos laiko kaitos atvaizdavimas realiu laiku).

Ačiū kolegoms už dalyvavimą, o MRU už suteiktą galimybę pasinaudoti puikia auditorija.

« Older posts Newer posts »