XXI a. kasdienybės dienoraštis

Author: Liutauras (Page 181 of 216)

Neaiškumai su Mk 9,38-41 ir Mk 9,43-48

Vakar girdėjau, o šiandien namie radau dvi konkrečias vietas, kurios buvo parinktos „jaunimui“. Deja, mano Šv. Rašto aiškinimo sugebėjimai ryškiai per menki, tad pradžiai pacituosiu:

Jonas jam tarė: „Mokyojau, mes matėme tokį, kuris nevaikščioja su mumis, bet tavo vardu išvarinėja demonus, Mes jam draudėme, nes jis nepanoro eiti su mumis“. Jėzus atsakė: „Nedrauskite jam! Nėra tokio, kuris mano vardu darytų stebuklus ir galėtų čia pat blogai apie mane kalbėti. Kas ne prieš mus, tas už mus! Kas duos jums atsigerti taurę vandens dėl to, kad priklausote Mesijui, – iš tiesų sakau jums, – tas nepraras savo užmokesčio“. Jei tavoji ranka gundo tave nusidėti, – nusikirsk ją! Verčiau tau sužalotam įeiti į gyvenimą, negu su abiem rankom patekti į pragarą, į negęstančią ugnį“. Ir jei tavoji koja veda tave į nuodėmę, – nusikirsk ją, nes geriau luošam įžengti į gyvenimą, negu su abiem kojom būti įmestam į pragarą. O jei tave gundo anusidėti tavoji akis, – išlupk ją, nes verčiau tau vienakiui įeiti į Dievo karalystę, negu su abiem akim būti įmestam į pragarą, kur jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta.

Ir kas dabar galėtumėt paaiškint? Jeigu numanau, kad planuojamas veiksmas padės vienai asmenų grupei, tačiau pakenks kitai – kuria ištrauka turėčiau remtis? Ar pirmąja, siūlančią nebijoti eiti savo pasirinktu keliu, ar antrąja, rezignuojančia prieš bet kokius pokyčius ir bijančia rizikos?

Na, kolegos praktikuojantys katalikai, ką manote?

Prioritetai

Kodėl naujų automobilių daugiau matome puikiai apšviestose neįgaliųjų vietose šalia prekybos centrų nei dulkėtose ir nelabai saugomose aikštelėse šalia bažnyčių?

Ryšiai su dievais

Vakar „baltų lankų“ knygyne netikėtai radau iki 13,99 Lt nupigintą Ingos Lukšaitės knygą „Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje“. Seniai buvau nusižiūrėjęs šią studiją, tačiau 30+ Lt suma šiek tiek stabdė 🙂 Dabar knyga jau ant mano darbo stalo. Pagrindinis dėmesys skiriamas esminio Lietuvos istorijos etapo pradžiai – autorė pradeda XVI amžiaus trečiuoju dešimtmečiu ir baigia XVII amžiaus pradžia.

Apie reformacijos naudą Lietuvos vystymuisi galima kalbėti be perstojo:

  • lietuvių kalbos naudojimo viešoje erdvėje pradžia (knygos, raštai, etc.);
  • naujų meno srovių atsiradimas;
  • pasaulėžiūros ir valstybės valdymo modelio kaita;
  • miestiečių vaidmens valstybės gyvenime atsiradimas;

Labai svarbu, jog reformacija tapo interesu, kurį gynė įtakingiausios Lietuvos giminės (pirmiausia, aišku, Radvilos, nors vėliau ir „atkritę“ iš šalininkų gretų). Reformacija papildė LDK žemėse itin svarbią stačiatikių teisių temą ir tapo vienu pagrindinių religinę toleranciją skatinusių vidinių veiksnių.

Ryšys

Kartais galvoje gimsta poreikis nueiti į bažnyčią. Gal sudėlioti kasdienybės šachmatus, gal šiaip atsipūsti, o gal kokį vieną kitą žodį kažkam pasakyt ar nusiųsti tiesiu taikiniu..

Galiu tik pasveikint, kad mūsiškiiai katalikai žengia tvirtu žingsniu. Pavyzdžiui, Vilniaus arkivyskupija gana nuosekliai siūlo aplankyt visas turimas bažnyčias. Belieka pasirinkti artimiausią – žargonu Jeruzalės vadinamą – ir pataikyt į sau tinkamą laiką (tarkim, kad aš dar jaunimas). Tiesa, šiek tiek gaila, kad mistiška ant Neries kranto stovinti buvusių trinitorių vienuolių šventovė iš dalies uždara ir pasiekiama tik man nežinomais tikslais veikiančių Rekolekcijų namų lankytojams.

Loretos Graužinienės įvaizdis

Visuomeninio transliuotojo interneto portalas lrt.lt skelbia Jurgitos Kuzmickaitės apibendrintas mintis straipsnyje „Loreta Graužinienė: lyderė ar lyderio atstovė?“. Kartu su psichologu Žygimantu Grakausku, politologe Irmina Matonyte, buvusiu Darbo partijos nariu (dabar Pilietinės demokratijos frakcijos Seime seniūnu) Andrium Baranausku savo mintimis dalinuosi ir aš.

Galutinį tekstą rasite pagal nuorodą, o čia pirminės mano įžvalgos pagalo žurnalistės klausimus:

  • Kokį L. Graužinienė turi įvaizdį viešojoje erdvėje? Kaip ją būtų galima charakterizuoti kaip politikę, t.y. kokiomis savybėmis ji pasižymi ir kokie jos veiksmai leidžia tokias savybes išskirti?

    Jeigu šiek tiek juokaujant, tai LG yra tam tikras darbo partijos “atpirkimo ožys”. Būtent jai dažniausiai tekdavo tapti DP veidu sudėtingose situacijose, aiškinti kartais protu nepaaiškinamą DP lyderio poziciją.

    Kaip politikė ji iš tiesų yra puikus sistemos elementas, t.y. savo užduotį – viešai pristatinėti partijos poziciją – ji atlieka gana gerai. Aišku, tam būtina vidinė savitvarda, o šiuo elementu LG iš tiesų gali didžiuotis, nors, kaip ir Rolandas Paksas apkaltos proceso metu, akivaizdu, kad politikė palaipsniui pavargo.

  • Ar ji turi lyderiui būtinų savybių? Kaip žinome, V. Uspaskichas norėjo ją matyti Darbo partijos pirmininkės poste, tačiau partiečiai nepalaikė, be to, rinko parašus, kad ji būtų atstatydinta iš frakcijos seniūnės pareigų. Kodėl jai nepasisekė?

    LG nors ir yra puiki DP mechanizmo dalelė, tačiau ji nėra pati savaime gimusi lydere, jai trūksta charizmos. Aišku, Lietuvoje LG galėtų tapti “mūkelės” tipo lydere, kai tauta pradeda garbinti tą politiką, kurį sistema visiškai izoliuoja ar pasmerkia. Spėčiau, kad DP nariai kol kas nenori eiti tokiu keliu, todėl ir nepritarė VU siūlymui. Kitu atveju visai DP būtų tekę tapti eiline “kovotoja prieš elito sistemą”, o tai pagal turimas vietas bent jau absoliučiais skaičiais Seime būtų tam tikra rezignacija.

  • Ar galima išskirti kokius nors ryškesnius jos pačios darbus, jos idėjas, ar ji buvo matoma tik dėl to, kad buvo frakcijos seniūnė ir žiniasklaida kreipdavosi pirmiausia į ją, o vėliau ji tapo savotiška V.Uspaskicho atstove Lietuvoje? Ar L.Graužinienės politinė ateitis apskritai galima be V. Uspaskicho?

    Be gilesnės analizės sunku atsakyti, tačiau LG daugiausiai veikė kaip partijos ruporas. Panašią funkciją dar esant AMB vykdė Gediminas Kirkilas. Tai 2-3 žmogaus pozicija, kuris papildo lyderį ne tiek maloniais, galbūt ne tiek svarbiais klausimais. Seimo frakcijos seniūnės postas tai puikiai simbolizuoja – praktiškai jokios esminės įtakos sprendimų priėmimui, praktiškai tik “antpečiai”, leidžiantys dalyvauti procese. Nors tiesiogiai susidurti neteko, tačiau spėju, kad LG geriau sekėsi bendrauti tiesiogiai su žmonėmis, todėl LG iš tiesų galėjo tapti mielesniu “pirmuoju kontaktu” ne DP nariams.

    LG be VU gali dalyvauti politikoje, tačiau jai reikėtų arba iš esmės keisti savo pozicionavimą (tai buvo bandyta padaryt per DP suvažiavimą), arba šlietis prie naujo lyderio.

  • Kodėl L. Graužinienė taip ištikimi ir atkakliai V. Uspaskichą gina, kai kiti partijos nariai jį kritikuoja ar net palieka partiją? Ar ji juo nuoširdžiai tiki ir žavisi, ar ji taip elgiasi turėdama kokių nors pragmatinių interesų, ar ji turi sentimentų pačiai Darbo partijai, nes prisidėjo prie jos kūrimo (ką ji pati mėgsta kartoti), ir gindama V. Uspaskichą taip nori apginti partijos reputaciją? Kas leidžia daryti vieną ar kitą prielaidą?

    Dėl LG ir VU ryšio – nenorėčiau spėlioti, tačiau toks elgesys tik patvirtina jos kaip nuoseklios DP mechanizmo dalyvės rolę. Abejoju, ar DP dar turi “idealistų”, todėl tai daugiau panašu į nuoseklų bandymą išlaikyti bent dalelę tos sėkmės, kurią buvo įgijusi DP.

  • Kaip manote, su kuo susijęs L. Graužinienės įvaizdžio pakeitimas? Ar tai tiesiog moters noras pasikeisti, gražiau atrodyti ar tai kas nors daugiau, susijusio su viešaisiais ryšiais?

    Tokio rango politikai neturėtų sau leisti daryti gana didelių “viražų” viešoje laikysenoje, kalbėsenoje ir pan. O LG pasikeitimai iš tiesų buvo esminiai (išvaizda, sąsajos – ne bet kas keitė, o Juozukas, kalbėsena/laikysena), todėl tai daugiau panašu į planuotus veiksmus, nors veiksmų nuoseklumo trūkumas (DP kolegų elgesys) leistų ir abejoti tokia veiksmų seka.

Loreta Graužinienė: įvaizdį nagrinėja lrt.lt

Visuomeninio transliuotojo interneto portalas lrt.lt skelbia Jurgitos Kuzmickaitės apibendrintas mintis straipsnyje „Loreta Graužinienė: lyderė ar lyderio atstovė?“. Kartu su psichologu Žygimantu Grakausku, politologe Irmina Matonyte, buvusiu Darbo partijos nariu (dabar Pilietinės demokratijos frakcijos Seime seniūnu) Andrium Baranausku savo mintimis dalinuosi ir aš.

Pradines mintis pateikiu savo knygos bloge čia.

« Older posts Newer posts »