Turiu Lietuvoje gana retai sutinkamą pomėgį – protėvių paieškas. Šis pomėgis leido suprasti, kas esu ir kodėl turiu teisę nekęsti maskolių, iš mano proproproprosenelio (aiškiau tariant – senelio senelio senelio) Juozapo Ulevičiaus atėmusių laisvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečio teises ir palikusių tik sąlyginai laisvu valstiečiu.
Tie patys skaičiai ir vaizdai atveria ir naujus vaizdus. Iš pirminės gimimų, vedybų, mirčių informacijos galima sudėlioti įdomią palyginamąją informaciją, kuri iš dalies leidžia prognozuoti savo ateitį! Pavyzdžiui, apibendrinau savo 14 artimiausių protėvių (2 tėvų, 4 senelių, 8 prosenelių) duomenis.
Rožine spalva pažymėti tie protėviai, kurių mirtis nebuvo visiškai natūrali (pokario sprogmuo, nelaimingas atsitikimas, karo sužeidimų komplikacijos), o žalsvai pažymėti dar gyvi. Išvados:
- jeigu tikėčiausi, jog mirsiu natūralia mirtimi, tai vidutiniškai turėčiau sulaukti beveik 76 metų amžiaus;
- jeigu įtraukčiau visus atvejus, tai turėčiau išgyventi apie 70 metų.
Šis grafikas derina du kintamuosius – gyvenimo trukmę ir amžių vedybų metu. Išvados:
- mano vedybų amžius iš esmės beveik tiksliai atitinka protėvių vedybų amžiaus vidurkį;
- po vedybų iki mirties vidutiniškai galiu tikėtis pragyventi 41 metus;
- jeigu atmestumėm nesava mirtim mirusius, tai po vedybų turėčiau pragyventi 45+ metus, o gyvi tėveliai ir močiutė šį rodiklį kiekvieną dieną didina;
- Liudviko Kučinsko vedybos buvo jau trečiosios, ankstesnių dar neturiu
duomenų, todėl gyvenimas po vedybų dar turėtų pailgėti keliais metais,
įtraukus pirmųjų vedybų datą; - savo natūralią mirtį pagal vedybų datą galiu prognozuoti apytiksliai sulaukus 73 metų (27,5+45).
