Jau senokai rašiau, kad žinių sklaida šiais laikais kitokia. Tai kuria daugybę įtampų ir netikrumo, nes reikia mokytis ir prisitaikyti prie naujų sąlygų. Iš pradžių visi tuo susiduriame kakta į sieną, imamės tradicinių priemonių, jos neduoda laukto rezultato ir pradedame galvoti.

Šis trumpas tekstas – apie vieną įžvalgą, kurią radau ir kol kas tai daugiau hipotezė, kurią vis dar tikrinu (ir tai nauja mūsų laikmečio neišvengiamybė – viskas laikina, viskas procese) realybėje.

Taisyklė Nr.1: Sienos virtualioje erdvėje yra ultima ratio

Ryšių blokavimas, filtrų įrengimas ir kitos panašios radikalios priemonės yra ultima ratio. T.y. paskutinė priemonė prieš visiškus ligonius ar neturinčius jokio padorumo asmenis.

Atskiri kritikų veiksmai, jų išraiškos formos ar turinys nėra pagrindas sienos pastatymui. Net ir ad hominem argumentų naudojimas to nepateisina. Tai tik piktžolės, kurias reikia ravėti, todėl atsiranda Taisyklė Nr.2.

Taisyklė Nr.2: Informacijai taip pat reikalinga higiena

Aktyvus savo ir svetimo turinio redagavimas – kasdienybė, kuri lygintina su įprastine asmens higiena. Virusus ir bakterijas pernešame ne tik mes patys, bet ir visa mūsų aplinka, todėl šioms piktžolėms reikalingos atitinkamos virtualios poveikio priemonės.

Kartu su redagavimu reikia naujai suvokti ir aktyviai taikyti santykių reitingavimą (t.y. nėra ir negali būti visi „pažįstami“ asmenys „draugais“), suvokti skirtingas bendravimo formas, sąlygas, turinį. Tai toli gražu nereiškia, jog visas savo mintis galite skleisti viešai. Atvirkščiai – tai papildomas rūpestis ir nuolatinis klausimas „Ar jiems apie tai ir taip verta pasakoti?“, kurį privalote išmokti ir su juo susigyventi.

Atvirumo nauda

Kodėl? Nes pagrindinė atviros visuomenės nauda – tai didesnis pažinčių ratas, tai mūsų pačių problemų sprendimas crowd-sourcing pagalba,  galimybė efektyviau išnaudoti mūsų pačių laiką. Ir svarbiausia – galėjimas laiku išgirsti kritišką pastabą, ją priimti. O ar į pastabą reaguoti, ar tiesiog nutylėti – čia jau įprastinė kasdienė dilema.

Palyginkite – su kiek gyvų asmenų bendravote iki socialinių tinklų, kiek turėjote skirtingų informacijos šaltinių, kiek dažnai iš jų sulaukdavote įdomios ir vertingos informacijos. Ir palyginkite tai su nūdiena. Mano svarstyklės tik atvirumo pusėje.