Kaip pavadinti miestą, kuriame dirba tikrai ne vienas ir ne du lietuviai? Ką šis miestas reiškia man, tiesiogiai darbine veikla susijusiam?

Kol kas žinau mažai. Nuo senų mokyklinių Kopenhagos įspūdžių 1997-ųjų rudenį, vėlesnių kelionių į Helsinkį, Stokholmą Skandinavija yra ne ta pasaulio pusė, kuri traukte trauktų. Kita vertus, tokį jausmą sukelia tik ta pati Lietuva 🙂


Kaimyninis Stokholmas ne taip seniai paskelbė kasmetinių Nobelio premijų laureatus. Vienas iš jų – Alas Goras (Al Gore) – kaip tik kalba apie tai, apie ką spalio 15-ąją kalba kolegos blogeriai. Aš tik komentuoju, nes pernelyg tai paprasta. Daug sunkiau bent savaitę išlaikyti savo automobilį garaže ir naudotis visuomeniniu transportu. Kalbos nieko nepakeis, galime pasikeisti tik patys. Deja, čia turiu labai prastą nuojautą..

Vieša paslaptis, jog Norvegija II-ojo pasaulinio karo metu palaikė Vokietiją. Todėl gal ne toks atsitiktinis vokiškos tvarkos ir skandinaviškojo atšiaurumo derinys sklando ore.
Ir truputį keistokai atrodo miesto pakraštyje įkurtas holokausto muziejus..

Kita mintis – ar tik atsitiktinumas, kad Skandinavijoje gana daug mecenatystės pavyzdžių? Vigelando skulptūrų parkas – vienas iš tokių, kam čia dar kartą minėti dinamito išradėją?

Tad toks tas pirmas Oslo įspūdis. Dar verta paminėti dideles kainas, hamburgerių maniją, karalystę, nuotraukų parodą po atviru dangumi  prie merijos, prostitutes ir nusikaltėlius iš Lietuvos, bankomatų trūkumą ir visai ramų miegą 😉