Petro Stankero byla. Gal dar ne byla, bet jau vertas dėmesio precedentas. Lapkričio 14 dieną žurnalas „Veidas“ paskelbė straipsnį „Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas – didžiausias juridinis farsas istorijoje“. Straipsnyje yra sakinys, kuris jau tapo chrestomtinis: „[…] procese teisinį pagrindą įgavo legenda apie 6 mln. neva nužudytų žydų, nors iš tiesų […]“. Vėliau sekusių įvykių eigą gana išsamiai aprašo Tomas Baranauskas ir lygina juos su Minties policijos veikla. Klausimas nėra toks paprastas – ar iš tiesų loginių abejonių viešas išsakymas jau yra Holokausto neigimas? Bet iš pradžių apie šalutinius istorijos aspektus.
Kas pasakyta = kas norėta pasakyti?
Oficiali „Veido“ redakcijos reakcija yra daugiaprasmiška. Vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas teisinasi, jog žodelis „neva“ pateko ne ten, kur buvo norėta. Tuo tarpu žurnalo leidėjas Algimantas Šindeikis ginasi saviraiškos laisve ir teigia siekiąs nuomonių įvairovės.
Tuo tarpu BTV laidai „Karštas vakaras“ Petras Stankeras teigė, jog „straipsnyje jokio holokausto neigimo nėra, yra tik abejonės dėl žydų aukų skaičiaus“. Tačiau su autoriumi sutikti sunku. Minėtoje citatoje daroma priešprieša tarp „neva nužudytų“ ir „nors iš tiesų“ – taigi, autoriaus minties logika teigia, jog 6 mln. žydų nužudyti nebuvo. Taškas.
Klausimas dėl holokausto neigimo fakto išspręstas. Lieka aiškintis, ar tai sąmoningas teiginys, ar minčių išraiškos klaida.
Baudžiamojo kodekso 1702 str. nusikaltimo sudėtis
Mus dominanti BK straipsnio dalis yra ši:
1. Tas, kas […] tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido […] nusikaltimams, juos neigė […], jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu […]
Paeiliui:
- žydų tautybės asmenų žudymas II pasaulinio karo metais – tarptautinių teismų sprendimais pripažintas genocido nusikaltimas;
- neigė nusikaltimus – jau padarėme išvadą, jog tekste šie nusikaltimai neigiami (t.y. teigiama, jog žudyta nebuvo);
- grasinantis būdas – ši sąlyga netenkinama;
- užgaulus būdas – ši sąlyga netenkinama;
- įžeidžiantis būdas – pagrindinė teisinės diskusijos ašis, nes teisinis„įžeidimo“ turinys tiesiogiai siejasi su subjektyviu abiejų pusių vertinimu ir teismas sprendžia, ar šiuo atveju konkretus turinys galėjo įžeisti.
Tačiau teisinio ginčo atveju sunkiausia būtų įrodyti Petro Stankero tyčinį veiksmų (t.y. noro įžeisti) pobūdį – mokslų daktaras turi teisę į sudėtingiausių visuomeninių reiškinių tyrinėjimą ir savo, galimai kitus asmenis objektyviai įžeidžiančios, nuomonės reiškimą. Šiuo atveju akivaizdu, jog turėtų dominuoti saviraiškos laisvės principai, nes straipsnis tikrai nėra orientuotas į žydų žudymo klausimą, tai iš tiesų šalutinę reikšmę straipsnio turiniui turintis aspektas.
Kas skaito „Veidą“?
Žvelgiant į ginčą iš šalies, itin įdomus yra klausimas dėl skandalo „uždelsimo“. Šių metų žurnalo 45 numeris, kuriame publikuotas straipsnis, skaitytojus turėjo pasiekti lapkričio 8 dieną. Lapkričio 14 dieną straipsnis paskelbiamas leidinio interneto svetainėje ir tik lapkričio 22 dieną informacija pradeda „judėti“ tarp turiniu pasipiktinusių asmenų.
Iki šiol buvo įprasta „Veidą“ priskirti prie leidinių, skirtų aukštesnio išsilavinimo, aukštesnio pajamų sluoksnio skaitytojams. Tačiau ar šioje auditorijoje toks skandalas gali kilti tik po 14 dienų, t.y. 2 savaičių?
Todėl iš tiesų kyla abejonės, ar teisus Leonidas Donskis, „Veidą“ prilygindamas geltonajai ir bulvarinei spaudai? Iš tiesų keistoka skaityti vieno visuomenėje tikrai žinomo žurnalo apžvalgininko Audriaus Bačiulio replikas po ginčo straipsniu:
2010 11 23 17:54Oho, koks šaršalas neokomsomolcų beigi fondų įsisąvintojų būrelyje kilo. Nejau, pupuliai ir pupytės, rimtai manote, kad ką nors išgąsdinsite vapėjimais apie Prokuratūrą? 🙂
Čia galima tik prisiminti pavyzdį su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos darbuotoja Regina Dobeliene, leidusia sau vaizdžiai dabinti epitetais viešosios erdvės dalyvius.
Institucijos atsakomybė
Jeigu „Veido“ poziciją Daiva Repečkaitė vadina atsiribojimu nuo straipsnyje išdėstytos pozicijos (tuo tarsi ir nuplaunama dėmė dėl redakcinės atsakomybės, nors teisine prasme tai akivaizdžiai išlieka), tai nėra tiek paprastas Vidaus reikalų ministro veiksmų vertinimas. Ministras viešai teigia, jog abejoja dėl Petro Stankero veiksmų suderinamumo su valstybės tarnautojo etika, tačiau prieš tai jau mano minėtas mokslinių tyrimų laisvės principas kelia klausimą, ar valstybės tarnyboje dirbantys mokslininkai turi mažesnes šios laisvės ribas?
Dar keisčiau atrodo, kaip BTV teigė pats Petras Stankeras, reikalavimas tučtuojau savo noru pasitraukti iš valstybės tarnybos. Gali būti taikoma atsakomybė už darbo drausmės pažeidimą, tačiau tokia psichologinė prievarta – ne teisinės valstybės darbo priemonė.
Kita vertus, ministerija privalėjo reaguoti ir rezultatas turėjo būti toks pat – aiškus atsiribojimas. Tai, kad sveiko proto ribos buvo peržengtos, sudaro galimybę Petrui Stankerui ieškoti teisinių gynybos priemonių.
Vietoj išvadų
Gaila, jog Petro Stankero byla užtemdo esmines istoriko įžvalgas. O bene pagrindinė iš jų – tai Lietuvos Respublikos interesų ignoravimas Niurnbergo procese. Istorikas iš tiesų taikliai pamini bent keletą tiesiogiai susijusių su mumis visais. Arūnas Brazauskas netgi sugebėjo rasti net tai patvirtinančią JAV Aukščiausiojo teismo teisėjo Harlano Fiskės Stouno (Harlan Fiske Stone) citatą:
Mes sakome, kad karinė agresija yra nusikaltimas, o vienas iš mūsų sąjungininkų įtvirtina Baltijos valstybėse savo suverenitetą, neturintį kito pagrindo – vien užkariavimą
O žodelis „neva“ yra labai pavojingas, ypač tokiais atvejais, kaip kad šio įrašo pavadinimas – kai asmeniškai esame patyrę tremties ar žudynių pasekmes, tai bet kas abejojantis atrodo tų nusikaltimų tesėju.
Žmogus patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, o prieš tai dar atleidžiamas iš darbo už vieną vienintelį ne taip interpretuotą sakinį, kai tuo tarpu Lietuvos žiniasklaidoje kone kasdien pasirodo publikacijos, neigiančios sovietinę Lietuvos okupaciją, ciniškai besityčiojančios iš bolševikinio genocido aukų ir t. t. Tuo pastoviai užsiima net ištisi komunistinės pakraipos portalai, kurie lyg niekur nieko varo net pačią kraštutiniausią stalinistinę bolševikinę propagandą visiškai nebaudžiami.
Ką gi, belieka dar sykį liūdnai konstatuoti, kad pas mus, deja, kaip ir anksčiau, VIENI GYVULIAI YRA DAUG LYGESNI UŽ KITUS.
„Legenda apie neva ištremtus lietuvius“. Nevisai teisingas palyginimas pavadinime. Turėtų būti „Legenda apie (tarkim) 300 tūkstančių neva ištremtų lietuvių.”
Vienas mano tinklaraščio komentatorius neblogai paanalizavo šio garsiojo sakinio semantiką, tad jį čia perkeliu (žemiau), nuo savęs pastebėdamas, kad yra visiškas absurdas ieškoti holokausto neigimo viename sakinyje, kurio taip interpretuojamos minties autorius neprisiima. Jeigu norite žinoti, kaip atrodo tikras holokausto neigimas, tai paieškokite internete, būtinai atrasite, kad apie tai šios teorijos šalininkai rašo ir knygas, ir straipsnius. Taigi, aiškiai išreiškia savo poziciją, o ne būna kažkieno pagauti dėl blogai suredaguoto sakinio ir per prievartą tas “holokausto neigimas” jiems į gerklę sukišamas.
Remigijus rašė…
Įjungiam sveiką protą ir pabandom priskirti žodelį „neva“ prie „nužudytų“, t.y. pamėginam įsivaizduoti, kad Stankeras manąs, jog skaičius 6 mln. yra tikslus, tačiau jis abejojąs, ar tie 6 mln. buvę būtent nužudyti, ar kas kita su jais padaryta. Neišjungiam sveiko proto ir suprantam, kad Stankeras abejoja ne atskirai nužudymu, bet abejoja, ar tikrai faktas, jog „nužudyta 6 mln. žydų“. Lietuvių kalboje žodžių tvarka apylaisvė, antai tekstyne yra toks pavyzdys: „Tu žinai?! Atvažiavo vilnietės į Kauną! Intelektualės neva“. http://donelaitis.vdu.lt/main.php?id=4&nr=1_1_2
Be to, kaip jau minėta, Stankeras savo knygoje nei kiek neabejoja holokaustu. Tačiau NET JEIGU būtų neigęs, pažiūrėkim ką sako BK: „Tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, JEIGU TAI PADARYTA GRASINANČIU, UŽGAULIU AR ĮŽEIDŽIANČIU BŪDU ARBA DĖL TO BUVO SUTRIKDYTA VIEŠOJI TVARKA…“ http://www.infolex.lt/ta/66150:str170-2 Nieko panašaus Stankero straipsnyje nėra, nes pasirinktas pats neutraliausias būdas abejonei išreikšti. Negana to, žodis „neva“ reiškia netgi ne NEIGIMĄ, o tik ABEJONĘ (žr. LKŽ neva „abejojimui reikšti“). Abejonė (juolab tik skaičiais) jokiu būdu negali būti nei baudžiamas, nei nedoras dalykas.
Taigi, su donskiais ir vasiliauskaitėmis viskas aišku. Su žmogumi buvo bjauriai ir neteisėtai susidorota. Šito taip ramiai palikti negalima. Tomui pagarba už netylėjimą.
2010.11.29 11:28:00
Na as skaiciu ”Veida”popierine versija,ir man tas neuzkliuvo,zymiai labiau suintrigavo tie 9 teiginiai apie Stalino islygas.Tik veliau ta mergina surado ta str.iseme is konteksto viena eilute ir prasidejo…
Tada as dar karta perverciau str.,bet man pasirode kaip ir daugumai-P.Stankeras abejojo del nuzudytuju skaiciaus ,o ne del pacio holokausto.Juolab,kad jis monografija yra parases apie 2p.karo SS policijos dalinius Lietuvoje.Sakinys taip,dviprasmiskai parasytas,jei A.Racas santuriai reagavo tai sakyciau L.Donskis tiesiog prapliupo ituziu,pacio straipsnio ne neskaites nes teige,kas jis anononiminis nors taip tikrai nebuvo.
Antra vertus ar del to galima taip be jokiu ceremoniju ismesti is darbo?
“taigi, autoriaus minties logika teigia, jog 6 mln. žydų nužudyti nebuvo. Taškas.” – labai kategoriškas pareiškimas. Nurodykit, prašau, kiek pagal “autoriaus minties logiką” nužudyta buvo – pakaks nuogo skaičiaus nuo iš intervalo nuo -begalybės iki + begalybės (nulis, žinoma, patenka).
George, žmogus baudžiamojon atsakomybėn dar nepatrauktas, o ir patraukimo pagrindų, kaip rašiau, nematyčiau. dėl atleidimo iš darbo – čia jau p. Stankero reikalas kreiptis į teismą. dėl VRM veiksmų formos man irgi kyla klausimų, tačiau faktas, kad viešas Holokausto neigimas tikrai nesiderintų su valstybės tarnautojo statusu
Tomai, originalus pavadinimas turėjo būti “Legenda apie 300 tūkst. neva ištremtų lietuvių”, bet buvo per ilgas ir netilpo į vieną eilutę 🙂 dėl sakinio interpretacijos – dabartinė išraiška yra tolygi “6 mln. žydų nebuvo nužudyti”. o tai jau stiprus teiginys, artimas Holokausto neigimui
prowler, iš esmės pritariu – sakinys netinkamas, artimas Holokausto neigimui, tačiau vien dėl jo išmetimas iš darbo – pernelyg griežta bausmė.
bang, iš autoriaus teksto negalima daryti logikai pagrįstos išvados, kad būtų buvęs nužudytas bent vienas žydas. čia ir yra išvada, artima Holokausto neigimui
“George, žmogus baudžiamojon atsakomybėn dar nepatrauktas…”
Liutaurai, aš irgi norėčiau tikėtis, kad žmogus taip ir nebus nuteistas. Tačiau ikiteisminis tyrimas JAU pradėtas, o ir iš darbo žmogus JAU atleistas. O tai vienaip ar kitaip JAU yra susidorojimas su juo.
“Dėl atleidimo iš darbo – čia jau p. Stankero reikalas kreiptis į teismą…”
Suprantu: nepagrįstai susidoroti su žmogumi – tai visuomeninis reikalas. O tam žmogui apsiginti – tai jau tik jo asmeninis reikalas. 🙂
Belieka pridurti, kad mano komentare visų pirmiausia akcentuojama tiesiog pasibaisėtina moralinė bei teisinė disproporcija tarp reakcijų į menamą Holokausto neigimą kažkokio vieno straipsnio viename sakinyje ir nuolatinio ciniško, atviro ir plataus komunistinių nusikaltimų menkinimo, teisinimo, neigimo ar net šlovinimo.
Todėl jūsų publikacijos ironiškas pavadinimas “Legenda apie neva ištremtus lietuvius”, deja, stiprokai prašauna pro šalį…
Liutaurai, tas sakinys yra netinkamas – argi kas ginčijasi, ir vertas atsiprašymo, bet anaiptol to, kas vyksta. Be to, viena yra sakinys, kita – autoriaus pozicija. Atsitiktinis sakinys, ypač jeigu autorius sako, kad jo pozicija kitokia, nieko neįrodo. Kiekvienas, kas daugiau rašo, žino, kad savo sakinį ir pats gali netyčia nuredaguoti taip, kad jis skelbs ne tai, ką norėjai pasakyti, ir redakcija jį gali nuredaguoti. Tai nėra pagrindas organizuoti tokį beprecedentinį puolimą. Ir šito sakinio begalinė analizė niekur iš tikrųjų neveda. Jeigu autorius būtų holokausto neigėjas, jis savo mintį ne tik išreišktų daugeliu sakinių, bet ir taškytųsi atitinkamais argumentais.
Visiskai pritariu Tomui.Toks ispudis susidare,kad grupe tam tikros politines pakraipos veikeju tiesiog sumedziojo ir nuskalpavo del vieno sakinio.Keista,kad nebuvo beveik niekur prasomas kiek issamiau paaiskinti savo pozicijas pats P.Stankeras.
Klausimas Liutaurui:
ar gali Stankeras paduoti i teisma VRM uz spaudima iseiti is darbo,jei irodys ,kad toks buvo ir ar po to gali grizti i darba ar prisiteist kompensacija?Nes man rodos nieks negali priverst parasyt pareiskima ”valandos begyje”kad ir kuo butum kaltinamas prisidirbes?
“George, žmogus baudžiamojon atsakomybėn dar nepatrauktas…” Liutaurai, aš irgi norėčiau tikėtis, kad žmogus taip ir nebus nuteistas. Tačiau ikiteisminis tyrimas JAU pradėtas, o ir iš darbo žmogus JAU atleistas. O tai vienaip ar kitaip JAU yra susidorojimas su juo. “Dėl atleidimo iš darbo – čia jau p. Stankero reikalas kreiptis į teismą…” Suprantu: nepagrįstai susidoroti su žmogumi – tai visuomeninis reikalas. O tam žmogui apsiginti – tai jau tik jo asmeninis reikalas. 🙂 Belieka pridurti, kad mano komentare visų pirmiausia akcentuojama tiesiog pasibaisėtina moralinė bei teisinė disproporcija tarp reakcijų į menamą Holokausto neigimą kažkokio vieno straipsnio viename sakinyje ir nuolatinio ciniško, atviro ir plataus komunistinių nusikaltimų menkinimo, teisinimo, neigimo ar net šlovinimo. Todėl jūsų publikacijos ironiškas pavadinimas “Legenda apie neva ištremtus lietuvius”, deja, stiprokai prašauna pro šalį…
“George, žmogus baudžiamojon atsakomybėn dar nepatrauktas…” Liutaurai, aš irgi norėčiau tikėtis, kad žmogus taip ir nebus nuteistas. Tačiau ikiteisminis tyrimas JAU pradėtas, o ir iš darbo žmogus JAU atleistas. O tai vienaip ar kitaip JAU yra susidorojimas su juo. “Dėl atleidimo iš darbo – čia jau p. Stankero reikalas kreiptis į teismą…” Suprantu: nepagrįstai susidoroti su žmogumi – tai visuomeninis reikalas. O tam žmogui apsiginti – tai jau tik jo asmeninis reikalas. 🙂 Belieka pridurti, kad mano komentare visų pirmiausia akcentuojama tiesiog pasibaisėtina moralinė bei teisinė disproporcija tarp reakcijų į menamą Holokausto neigimą kažkokio vieno straipsnio viename sakinyje ir nuolatinio ciniško, atviro ir plataus komunistinių nusikaltimų menkinimo, teisinimo, neigimo ar net šlovinimo. Todėl jūsų publikacijos ironiškas pavadinimas “Legenda apie neva ištremtus lietuvius”, deja, stiprokai prašauna pro šalį…
Viskuo galima abejoti! Kodėl holokaustu negalima abejoti? O kas,jeigu kokia fifos teisėjų lyga nuspręs,kad draudžiama abejoti arbatinuku skriejančiu aplink Neptūną? Mes ką -nustosim abejoti?
Aš manau, kad remiantis tam tikrais pasvarstymais, teisėsaugai, užsienio šalių ambasadoriams (nes juk nešė bendrą raštą) ir kt. vertėtų užsiimti Algirdo Paleckio pasisakymais.
Visiems, kas nors kažkiek domėjosi holokostu, yra aišku, kad tai mitas.