Kaip ir Artūrui, ir man patiko Arūno Brazausko palyginimas apie prabėgusius dvidešimt metų po nepriklausomybės atkūrimo.
Susimąsčiau ir pagalvojau – galbūt yra daugiau panašumų? Ir iš ties keletą radau – tai karinga pradžia (Tarybų Rusija, bermontininkai ir Lenkija prieš sausio 13-ąją ir Medininkus), politinių jėgų pokyčiai (pirmieji Seimei, A.Smetonos perversmas ir Sąjūdžio pralaimėjimas), ekonomikos bėdos (bankų griūtis, Rusijos ir JAV krizės, ekonominis sunkmetis).
Įdomiausias, žinoma, yra tarpukario Respublikos saulėlydis, kurį dabar ir galime projektuoti savo laikmečiui. Daug kam kyla noras ieškoti paralelių, tačiau akivaizdu, kad situacija pasaulyje kita, kitos ir agresijos priemonės. Kaip matyti iš tiesioginio palyginimo, dabar turėtume bijoti 2012-ųjų liepos, tačiau žymiai svarbiau būtų palyginti ūkio padėtį – kiek jis buvo (ne)priklausomas tarpukariu ir kokią situaciją turime šiandien?
Bendras sąrašas atrodo taip:
| Įvykis | Dienų po pradžios | Data |
| Atkuriamasis Seimas | -1 | 1990.03.10 |
| LR įkūrimas/atkūrimas | 0 | 1918.02.16 / 1990.03.11 |
| LR pripažino Vokietija | 272 | 1918.11.15 |
| įkuriama LR kariuomenė | 280 | 1918.11.23 |
| sausio 13-oji | 308 | 1991.01.13 |
| LR pripažįsta Islandija | 337 | 1991.02.11 |
| sutartis su Rusija | 505 | 1991.07.29 |
| Medininkų žudynės | 507 | 1991.07.31 |
| LR tapo Jungtinių Tautų nare | 555 | 1991.09.17 |
| Steigiamasis Seimas | 819 | 1920.05.15 |
| sutartis su Rusija | 877 | 1920.07.12 |
| Sąjūdžio „pravalas“ 1992-aisiais | 990 | 1992.11.25 |
| paliaubos su Lenkija | 1017 | 1920.11.29 |
| išvyko paskutinis TSRS karys | 1269 | 1993.08.31 |
| LR tapo Tautų Sąjungos nare | 1314 | 1921.09.22 |
| sukilimas Klaipėdoje | 1788 | 1923.01.09 |
| pasirašyta Europos sutartis su ES | 1919 | 1995.06.12 |
| bankų krizės apogėjus | 2110 | 1995.12.20 |
| A.Smetonos perversmas | 3226 | 1926.12.17 |
| Rusijos krizė (defoltas) | 3081 | 1998.08.17 |
| JAV krizės pradžia | 4269 | 1929.10.25 |
| Lietuva tapo NATO nare | 5132 | 2004.03.29 |
| Lietuva tapo ES nare | 5165 | 2004.05.01 |
| ekonominis sunkmetis | 6749 | 2008.09.01 |
| šiandiena | 7282 | 2010.02.16 |
| Vokietijos ultimatumas | 7702 | 1939.03.20 |
| Vilnius grąžinamas LR | 7906 | 1939.10.10 |
| Rusijos ultimatumas | 8154 | 1940.06.14 |
| TSRS armija okupuoja LR | 8155 | 1940.06.15 |
| dabar TSRS okupacija būtų… | … 8155 | 2012.07.08 |
Ką įdomaus galima pastebėt?
- antroji Respublika žymiai sunkiau gyveno pirmuosius metus – ir aktyviai kariavo, ir prarado dalį teritorijų;
- trečioji Respublika greičiau integravosi į tarptautinę erdvę – buvo pripažinta, tapo Jungtinių Tautų nare. Beje, abiem atvejais pirmiau tenka išsiaiškint su kaimynais, tik vėliau pradedama kalba su tarptautinėmis organizacijomis;
- abiejose Respublikose buvo „suvalgyti“ nepriklausomybės autoriai – abiem atvejais kalti buvo patys autoriai…
- praktiškai tuo pat metu Respublikas užklupo ekonominės krizės;
- antroji Respublika nesugebėjo sukurti regioninio gynybinio/ekonominio darinio, todėl į ją pradėjo kėsintis agresyvūs kaimynai…
Visi tikslūs skaičiai – „Excel“ byloje.
Gerbiamas Liutaurai, norėčiau paklausti kokius įžvelgiate panašumus tarp Jūsų vartojamų terminų “antroji Respublika”, “trečioji Respublika” su Jūsų neminima, tačiau kaip suprantu, kažkur hipotezėje esančia “pirmąja Respublika”?
Matot, “pirmoji Respublika”, Žespospolita, arba Abiejų Tautų Respublika buvo aristokratinio kosmopolitinio elito produktas ir neturėjo nieko bendra su moderniąja tautine valstybe ir jos kūrėjais -beveik vien iš valstiečių kilusia nacionalistine inteligentija. Jei vartojate sąvokas “antroji ir trečioji” remdamasis prancūzų istorine tradicija (Penkios Prancūzijos Respublikos), tai turiu pastebėti, kad visos penkios Prancūzijos Respublikos kūrė vienokią ar kitokią nacionalinę Prancūzijos valstybę, ir todėl ši istorinė tradicija neturi nieko bendra su jūsų hipotezėje kažkur esančia “pirmąja Respublika”. P.S. Mane asmeniškai visad žavėjo lietuviškos valstietijos bandymas atsiremti į praeitį – LDK, nors valstietija LDK istorijoje nebuvo veikiantysis subjektas. O XIX amžiuje, valtietijos ir aristokratinio elito valstybingumo koncepcijos, ne be carizmo politikos pastangų, visiškai išsiskyrė.
Plačiau apie tai, pavyzdžiui:
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/emotieka-carizmas-lietuvai-buvo-zalingesnis-uz-sovietizma.d?id=29009663
Abiejose Respublikose buvo „suvalgyti“ nepriklausomybės autoriai – abiem atvejais kalti buvo patys autoriai…
Nepriklausomybės akto signataras Antanas Smetona 1926-1940 metais buvo autoritarinis nedemokratinės valstybės vadovas ir tikrai nesijautė, Jūsų žodžiais tariant, “suvalgytas”. Jis pats su apetitu “suvalgė” nemažai nepriklausomybės akto signatarų, nes visiškai suvaržė politinį valstybės gyvenimą.
austrai, pirmąja Respublika aš laikau ATR būvį po 1791-ųjų Konstitucijos priėmimo. o dėl Smetonos – tragiškomiška, kad jis pats suvalgė save, t.y. nusprendęs daryti perversmą sugadino visą savo ankstesnį darbą
Liutaurai, bet Jūsų minima Pirmosios Respublikos pradžia nepaneigia mano aukščiau išsakytų argumentų. Dar kartą pakartosiu – viskas, kas buvo politiškai sukurta iki 1795-ųjų buvo aristokratinio kosmopolitinio elito produktas ir neturėjo nieko bendra su moderniąja tautine valstybe ir jos kūrėjais – beveik vien iš valstiečių kilusia nacionalistine inteligentija. Valstietija LDK istorijoje nebuvo veikiantysis subjektas. Todėl jokio istorinio ar valstybinio tęstinumo šiuo atveju nėra. 1791-ųjų gegužės 3-sios Respublika savo esme buvo visai kitokia nei po Dižiosios Prancūzijos Revoliucijos atsiradusios Penkios Prancūzijos Respublikos. Pirmoji Prancūzijos Respublika buvo gimstančios prancūzų nacijos išraiška, o 1791-ųjų gegužės trečiosios konstitucija numatė:
1. Antrojo straipsnio įvadinėje dalyje pabrėžiama bajorų luomo pirmenybė visuomenėje.
2. Ketvirtame straipsnyje “valstiečiai priimti krašto valdymo globon”.
Ką tai turi bendro su 1789 m. rugpjūčio 26 d. priimta „Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija“, kurioje skelbiama:
1. Visi žmonės iš prigimties lygūs ir laisvi.
2. Valstybė turi garantuoti žmonių laisves.
Atsakymas: absoliučiai nieko. Kaip ir istorinis penkių Prancūzijos Respublikų tęstinumas neturi nieko bendra su ta skyle tarp “Pirmosios” ir “Antrosios” Respublikos.
Mano galva Ekonominė okupacija jau vyksta pilnu tempu ,juk šais laikais tankai nebereikalingi .Reikėtų atkreipti dėmesį į Kauno generalgubernatoriaus elgesį ,į ponios Prunskienės vojažus po Didžiają Tėvynę ,į lenkų elgesį su Mažeikių nafta, Rusijos dujotiekio tiesimo peripetijas .Man rodos Europos sąjunga mus pardavė rusamskaip ekonominę įtakos sferą už dujas ir naftą. 1940 scenarijus kartojasi tik gal šiek tiek subtiliau ,abejoju ar rusai naudos karinę jėgą . Juk jų emisarai labai lengvai įsitvirtine Lietuvoje .Šalis nustekenta ir išgrobstyta ,jaunimas emigravęs ,karinės jėgos nėra o ir kam jos reikia . Juk Lietuva visalaik būvo kilimėlis kojms nusivaluti ar einant link jūros rusams ,ar lipant iš jūros Europai (Švedai,vokiečiai,prancūzair t.t)
Liutauras (author) parašė:
austrai, pirmąja Respublika aš laikau ATR būvį po 1791-ųjų Konstitucijos priėmimo.
———————————————
Po 1791 m. Konstitucijos priėmimo, Lietuvos Valstybė apskritai prarado savo nepriklausomybę (o ir toji iki tol buvo tik dalinė, panašiai kaip dabar, kada net laiko juostos keitimą Lietuvos valdžia turi derinti su ES komisarais) ir tapo viena iš trijų Lenkijos valstybės provincijų (ką lenkai pastoviai ir pabrėžia, aiškindami savo “amžinas teises” į Vilnių).
Taigi, jei jau kalbėti apie kažkokias “Lietuvos Respublikas”, tai galima tik imti laikotarpį nuo Liublino unijos iki 1791 m. Konstitucijos.
kalbant apie analogijas su tarpukario Lietuvos Valstybe, tai dabar mes artėjame į 1926 m situaciją, tik dabar galutinai susikompromitavusi antitautiška valdžia bus pakeista ne keliolikos tautiškai nusiteikusių karininkų dėka, o masinio Tautos nepasitenkinimo esama padėtimi… 🙂