Pastarosiomis savaitėmis daugeliui užkliuvo Rimanto Dagio mintys, pasakytos radijo stoties „Laisvoji banga“ eteryje kažkurį rytą laidoje „Taikinys“ diskutuojant su Darium Lukoševičium (laidos įrašas). Ministras nevedusius ir šeimos nekuriančius asmenis pavadino bambaliais, kurie vieni su kitais varinėjasi (cituoju iš atminties).
Žinoma, atsako laukti ilgai neteko – pasipiktino visi laisvo gyvenimo be įsipareigojimų mėgėjai, opozicija jau suskubo rengti interpeliaciją ir pan. Labai teisingai ministrą palaikančius argumentus sudėliojo kolega iš Piliečių Santalkos – Andrius Navickas. Tokią poziciją visiškai palaikau ir tam matau šiuos šešis esminius aspektus.
Pirma, aksioma, kurią tikrinti galime tik savo asmenine patirtimi. Vaikams geriausios sąlygos augti ir vystytis pilnoje šeimoje, t.y. toje, kurioje yra ir tėtis, ir mama. Vadinasi, valstybė turi kurti tokias sąlygas, jog vaikus augintų pilnos (t.y. kartu gyvenant tėčiui ir mamai) šeimos.
Antra, visi vaikai valstybei yra vienodai svarbūs, t.y. valstybės parama, skiriama vaikui auginti, neturi būti skirtinga pilnoms ir nepilnoms šeimoms.
Trečia, parama vaikui auginti ir skatinimas tėvams, pilnavertiškai auginantiems vaikus, yra skirtingi dalykai. Parama vaikams skiriama vaiko interesams užtikrinti. Skatinimas tėvams – tai prizas už tinkamą tarnystę visuomenei.
Ketvirta, aksioma, kuri, vėlgi, gali būti tikrinama tik asmenine patirtimi. Šeimos sukūrimas ir išardymas – tai visada dviejų asmenų bendra veikla. Taip, kažkuris visada yra daugiau ar mažiau kaltas, tačiau šiais laikais nėra ir negali būti tokio dalyko kaip „mane paliko“, „jis alkoholikas“ ar pan. Kita vertus, egzistuoja objektyvios sąlygos – pavyzdžiui, našliai ir našlės. Nežinau, ar valstybė našlius (našles) su vaikais turi prilyginti pilnoms šeimoms.
Penkta, jau esu rašęs apie tai, kaip, manyčiau, valstybė turėtų vystyti savo santykius su piliečiais. Tai turi būti individualizuotas ryšys, kurio esmė – mokestinės naštos mažinimas, privilegijų suteikimas ir pan. už tai, jeigu pilietis X įvykdo valstybės keliamus uždavinius (3 vaikai, 40 metų darbo stažas, sukurta 100 darbo vietų ir t.t. ir pan.). Vaiko auginimas santuokoje šiuo atveju labai aiškus ir pamatuojamas kriterijus.
Šešta, oponentai kritikuoja ministro idėją, tačiau nepateikia savo alternatyvų. Nerimta yra tik kritikuoti. Siūlykit, kaip, jūsų vertinimu, reikėtų gerinti katastrofiškai blogą demografinę padėtį Lietuvoje?
O kodėl apskritai reikia gerinti demografinę padėtį? Žvelgiant platesniu mastu – pasaulyje žmonių daugėja, žmonijai išnykimas dėl mažo gimstamumo artimiausiu metu tikrai negresia.
Turėti ar neturėti vaikų yra dviejų žmonių pasirinkimas ir tiek.
Kolega, Jus pamirstate ir Lietuvos valstybes interesus, todel tamstos komentaras paprasciausiai kvailas.
p.s. Komentaras labai geras, nors ir mazyte atsvara tai ziniasklaidos vienpusei komunikacijai…
Liutaurai, teisingumo dėlei pasakysiu, kad aš apie tą Tavo minimą radijo laidą nė žodžiu nesu užsiminęs…
O kai dėl Tavo klausimų, kad kitą kartą… Trumpai galiu pasakyti, kad ne lankstinukais ir ženkliukais demografinė situacija gali būti pagerinta.
Na, man visą laiką kliūna “Valstybė”, “Valdžia”, “Tauta” ir panašios sąvokos. Jomis dažnai manipuliuojama ir dengiamasi siekiant aiškesnių ar ne tokių aiškių asmeninių interesų.
Valstybės kaip kažkokio realiai egzistuojančio, mūsų gyvenimus lemiančio dalyko nėra. Yra tik žmonės, kurie leidžia įstatymus, vykdo juos ar sprendžia teisinius ginčus. Vienaip ar kitaip, daugiau ar mažiau, šių žmonių sprendimus mes galime keisti, juos kritikuoti ar jiems pritarti.
Sutinku su A. Raču, kad vien lankstinukais ar ženkliukais demografinės padėties nepagerinsi. Kita vertus, būtent informacinė sklaida (kartu su griežtesnėmis sankcijomis) padėjo sumažinti “karo keliuose” aukų skaičių.
Taigi iš esmės vienų ar kitų dalykų viešas propogavimas gali prisidėti prie jų įgyvendinimo.
O kas dėl šeimos, tai vėlgi. Ar turėtų daugiau privilegijų turėti tie du tėvai (mama ir tėtis), kurie augina vaiką susituokę ir tie, kurie tai daro formaliai neįtvirtinę savo santykių?
As manau, kad kalbant apie seima reikia elgtis pagal paproti ir logika. Zinoma, kad seima yra susituoke tevai. Kodel? Todel, kad seima yra po santuokos, o iki santuokos – tik sugyventiniai.
Jeigu jau moteris ir vyras nori gyventi seimoje, tai kokio velnio nesituokia? Kas cia per hipiskumas? Kurlink jis veda?
Reikia nepamirsti, kad viena svarbiausiu seimos funkciju yra isauginti vaikus. Tad nesusituokimas reiskia nenora isipareigoti, o tai veda i rizika vaiko atzvilgiu – kad sajunga anksciau ar veliau isirs.
Zinau, kad buna argumentu – neva mes ir taip mylim, ir mums nereikia santuokos. O tai kokia nauda duoda nesusituokimas? As matau daugiau rizikos vaiko atzvilgiu sugyventiniu seimose (ech, patinka man tas terminas “sugyventinis” :)).
Manau ministras gali taip kalbeti truputi isgeres, savo tarp savo kompanijos. as irgi taip pakalbu juk Liutaurai. Bet jei netycia man islystu tokie ar baisesni zodziai i eteri as stengciausi atsiprasyti. Juk tie “bambaliai” irgi zmones. ne visi juk yra tikintys. As esu praktikuojantis katalikas, taciau visai suprantu kai zmones uzauge kitokioje aplinkoje nepazysta tikro tikejimo. manau dagi net kunigas klausykloje turetu isbarti uz tokius zodzius.
Zinoma opozicijai cia yra penas. Taciau tegu lenda socdemai i krumus, geriau babaliai negu milijardines vagystes.
na zodziu pasijuokime ir vertinkime darbus. jei nedirba tai atstatydinti reikia.
1. sakai, pasipiktino visi laisvo gyvenimo be įsipareigojimų mėgėjai -o tie, kurie vyrus ir zmonas keicia kai … , taves nepiktina, nes jie tai jau yra tikri santuoku profesionalai, ne megejai. kur cia man, tipo susimetusiai, su jais varzytis seimos apibrezime. jie susimeta ispudingiau – su dokumentais, su procedurom, su celebrity kunigeliais, kai kilmingi suniukai. islamo salyse galima gauti dokumentus ir vienai nakciai. Kad tik seimos savoka pa(si)teisintu. Ka cia as ir mano draugu (ne)seimos, kas kad su bendru gerbuviu, su bendrais vaikais, su bendrom lekstem, patalyniu komplektais, rozmarino vazoneliais, mes tik „dvarniashkos“ valstybes politikos parastese …
2. santuokos prilyginimas “tradicinei seimai” yra elementarus istorijos ignoravimas – institucionalizuotas (valstybes ar baznycios) seimos sudarymo patvirtinimas gyvas vos kelis simtus metu ir labai ivairialypis. Tukstantmecius seimos sukurimui pakako seima norinciu sudaryti zmoniu bendros valios, tai buvo privatus zmoniu reikalas. Ta pati kataliku baznytele simtmecius stampavo seimas-verslo projektus. Seima?! Tikras siuolaikinis priesiskas merger&acquisition, neatsiklausus maziausiai vienos is sandorio saliu valios! Ir jau konservatoriams tai jau tikrai lavai svarbu, kad valstybe kuo maziau kistusi i versla, bet seimos apibrezima tai jau butinai tik valstybiskai sureguliuoti reikia. Simtus metu seimos savoka keitesi su kiekviena karta, ekonomine situacija, tradicija, religija. Kaip teisininkas turetum prisimint, kad LR nepripazins galybes dokumentuotu santuoku-seimu – kad ir su visais kilmes popieriais antros, ir trecios, ir ketvirtos zmonos poligamija leidzianciose valstybese – ar tai daro jas antrarusemis, neegzistuojanciomis visuomenes naremis? O jei mano santuoka patvirtino ne Doveika, o Fidzi salos zinys? Kalifornijos gubernatorius ir as jos LT neregistravau? O jei as (ne)tycia santuoka sudariau su tos pacios lyties asmeniu – cia labiau santuoka, ir maziau seima, ar atvirksciai?
3. O gal pasiulysi nedokumentuotu seimu vaikams maziau mokesciu moket, na kaip benkartams? Ar duot papildomo, visuomenei naudingo darbo? Nes jei yra skatinimas pripazinimu, turi buti ir „nenormaliu“ isemimas is „normaliu“, ty seimininiu, visuomenes nariu gyvenimo santykiu. Na pameni, vergu vaikai, romu vaikai, neturtingu zmoniu vaikai buvo atiduodami tarnauti kitiems, normaliems, nemokejo mokesciu, gaudavo pavalgyt ir darbo. Juk normalus daugiau nusipelne normaliuju visuomeneje. Ar ne?
4. remiantis tavo nuomone, mamos, augindamos vienos vaikus, visuomenei nebetarnauja. ju visuomenine funkcija baigesi su tevo isejimu is „seimos“. ir nereikia ieskot kaltu, Liutaurai. ner prasmes. ieskok, kiek vaiku like su vienu tevu – LT tokios (ne)seimos nezinau ne vienos. nesakau, kad neegzistuoja, tiesiog, ju tiek mazai, kad jos dingsta net statistiskai. Vadinasi, visa visuomenes pasmerkimo „tiesiog“ nepaskatinant saldesniu saldainiu (o pensija, mokesciu mazinimas – tai neblogas saldainis) nasta tegu tempia visos vienisos motinos – jos tikrai nusipelno vieso pasmerkimo. Tegu aria iki gyvenimo galo trijuose darbuose, o tetusiai toliau nesunkiai tegu dokumentuojasi kurdami nauja tarnystes visuomenei varianta.
5. turim gan ilga istorija kaip valstybe “skatino”, kad vaikus augintu pilnos seimos – neleisdama moteriai paveldeti, nesudarydama galimybiu dirbti, balsuoti, reikalaudama rasytinio sutikimo is vyro, kad jo asmenine tarnaite-zmona turetu profesija. Na kai kur ir leidimo iseiti i viesuma, ar issiskirti greiciau nei tave uzmus. Galiausiai moteru kelias i savarankiska issilavinima ir darba nuolat gristas paprasta panieka, kuri ir dabar ne tokia reta (ar bent nors karta esi, Liutaurai, gaves is busimu darbdaviu klausima, kiek ruosiesi tureti vaiku, ir kada? Ar su „mergautine“ pavarde klausimelio – „kada ruosiates isteketi?“ Nesi?! o mes gaunam… ir pabandyk spet teisinga atsakyma…
Sakai, dar paskatinam?
P.S. apie 30 proc. vaiku gimsta ne santuokoje – jei jau taip rupi demografija, ar sie vaikai “iskrito” is tavo statistikos?
Autorius prisipažįsta, kad Dagio pasakymą apie tėvus-bambalius cituoja iš atminties.
O buvo taip: Dagys pavadino bambaliais tuos tėvus, kurių pagrindinis tikslas ne vaikų išlaikymas, o bambaliui gauti pinigų. Pagal Dagį, tėvas – bambalis yra ir susituokęs, bet bambalio vergas.