Lietuvoje žinios iš užsienio nevertinamos. Geriausiu atveju joms tenka pramogų ar linksminimo užduotis – Sidnėjaus zoologijos parke gimė trikojis ėriukas, paskendo keltas Malaizijoje ar uraganas Floridoje. Kaip teisingai yra sakęs Egidijus Aleksandravičius, dabartinis lietuvių sugebėjimas skaityti užsienio literatūrą yra blogesnis nei tarpukariu – visiems yra dzin, apie ką galvoja ir diskutuoja pasaulis.
Šiame kontekste britų dienraščio „The Times“ archyvas, kuris kol kas pateikiamas visiems nemokamai, yra sunkiai išsemiamas žinių srautas apie Lietuvos praeitį. Kur kitur galima rasti amžininkų mintis apie padėtį Lietuvoje ir kaimynėse nuo pat 1785 metų sausio 1 dienos? Ar dažnai skaitėme, ką amžininkai galvojo apie Gegužės 3-osios Konstituciją? Kaip buvo vertinamas Kosciuškos sukilimas ar Vilniaus universiteto uždarymas? Kaip buvo sukurta Lietuvos Respublika 1918-aisiais?
O dar įdomiau, ką apie Lietuvą ir kaip kalbėjo patys lietuviai – paveikslėlyje 1925 metais vasario 10 dieną „The Times“ priedo „Annual Financial and Commercial Review“ xix puslapio Lietuvos reklama. Ir palyginimui puslapyje virš jos – dienraščio korespondento pranešimas apie 65 proc. padidėjusį Lietuvos eksportą!
Gera tema. Tikrai nedaug skaitome, o apie Azijos ar Okeanijos realijas mažą ką pasakytų bet kuris sutiktas lietuvis…
Ir dar. Užtenka pasižiūrėti į kažkada senai buvusį turiingą LR “Rytai-Vakarai” ir kaip dabar jis atrodo. Liūdnai blogai.
Gegužės 3-iosios. 🙂
Donatai, pritariu
Pauliau, ačiū!
Aš irgi kai tik sužinojau apie archyvą, jį praskanavau Lietuvos vardu. 🙂 Labai idomu…
Na jei palyginimui imtume vidutinį britą ar amerikietį ir gausiausiais tiražais jų šalyse leidžiamus dienraščius, tai pamatytume, kad jų susidomėjimas pasaulio žiniomis dar mažesnis nei Lietuvoje.