XXI a. kasdienybės dienoraštis

Vaikiškos „Akropolio“ vystytojų bėdos

Akropolis, SavanoriaiDažna Lietuvos verslininkų klaida – pirma prisivirti bėdų, o tada galvoti, kaip jas taisyti. Panašiai pasielgė ir „Akropolis“. Nusipirko sklypą, nugriovė senus pastatus, susitvarkė ir pradėjo statybas. Tada kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir pradėjo tvarkyti „popierius“.

Netikėtai viešumon išlindusios problemos nėra tokios jau mažos – dėl Geležinio Vilko gatvės išplėtimo sumažės Vingio parkas, smarkiai padidės transporto intensyvumas tiek ta pačia gatve, tiek ir dabar menkai tenaudojamu keliuku Vingio parko scenos link. Šiomis dienomis paviešinta idėja, jog komplekse bus ir daugiaaukščiai pastatai. Nieko neturiu prieš jų koncepcinę išvaizdą, tačiau vėl minama ant to paties grėblio.

Negaliu suprast, kas trukdė nusipirkus sklypą : a) susitarti su vietos bendruomene; b) susitarti su NVO (pavyzdžiui, žaliųjų organizacijomis); c) pristatyti sklypo vystymo koncepciją; d) suderinti visus leidimus statyboms; e) vykdyti statybas.

Dabartinėje situacijoje panašu į mažą vaiką, kuris pridaro į kelnes ir ramiai sėdi, kol tėvai patys supras, jog pas kažką smirda. Visiems būtų lengviau, jeigu „Akropolis“ pats pirmiau pasiprašytų ant puoduko…

10 Comments

  1. yessuz

    bet as kaip gyvenantis visai salia vingio parko, tai esu ziauriai nepatenkintas kad ta akropoli stato…
    nu nenoriu as dusti dujose.. ir taip jau per daug apkrauta ta gatve..

  2. DK

    Liutaurai, reiktų Tau pabandyti NT pavystyti (beje, namą, ūkininko sklype! pradėjai statyt?). Tada į bėdas, jų kiekį ir sauskelnes kitaip ziuretum 🙂 Linkejimai!

  3. Liutauras

    yessuz’ai, va čia ir slepiasi atsakymas, kodėl tvarkingai dirbant didelė dabartinė lietuviškų NT vystymo projektų mirtų negimę

    DK, “Akropolis” galėtų pasimokyti iš “Ozo” klaidų – reikėtų mažiau paskui investuot į munduro švarinimą. ar teko girdėti, kokie buvo vienos nuomonių apklausos rezultatai, kad “Leo LT” afera itin smarkiai pakenkė visos VP grupės įvaizdžiui? pabandom paieškot skaičių, kaip tai pakenkė “Maximos” rinkos daliai? 😉

    apskritai nuoseklus NT projektų vystymas mažintų bendrą investicijų riziką. aišku, jeigu “Akropolis” riziką naikina “hard way”, tai bendruomenė ir viešas įvaizdis čia jau “не всчет” 🙂 tikslas trumpalaikis ir nėr ką galvot apie ilgalaikę perspektyvą

    visus planus tapti realiu ūkininku dabar atmuša reikalas palaukti ir ekonomikos, ir NT krizės pabaigos. o su dabartinėm nuomos kainom (ir jų santykiu su naujo būsto kūrimu) yra didelė paskata tai paversti amžina būsena

  4. anonymus

    Tiesa sakant priezastis pernelyg akivaizdi – jeigu is anksto tartis su visais, tai turesi daryti toki projekta kuris tiktu ir visiems. Jeigu priespastatai faktui, tai padarai toki, koks patinka paciam.

  5. Liutauras

    anonymus’e, o antrasis variantas etiškas? juk tokiu atveju tie “visi nepatenkintieji” turi aiškią moralinę teisę priešintis tokiems darbams, ar ne?

  6. Kestas G.

    tai kad priesh savaite ejau palei ta vieta, tai dar stovejo senos gamyklos griuvesiai ir pats pastatas prie gelezinio vilko gatves irgi stovejo, technika vale dali ploto. Nemanau, kad ten jau kazhkas statyti pradeta.

    Aishku aplinkosaugai gal geriau butu, kad miestas butu ta sklypa nupirkes ir ten Vingio parko pratesima padarytu, davaj susimeskime visi ant to?

    Gelezinio vilko gatve ir taip didelis eismas, o ash manau, kad geriau jau toje Akropolis, nei kazkokie griuvesiai. Gal bus ir geroji puse – geriau Vingio parka tvarkys, nes dabar alfaltuotais takeliais gali praeiti, o toliau nuo takelio – bruzgynai spygliuoti. Pakeliui i Ignalina grazhesni mishkai.

  7. DK

    Liutaurai, manau, kai “Ozas” dare projekta, tu dar nebuvai tinkalrastininkas ir… O tavo komentaras del Maximos – man asmeniskai butu idomu pamatyti tokio tyrimo duomenis. Gal gali juos pateikti?

  8. Liutauras

    Kęstai, ten fasadinę pusę matei – visa esmė, kur nuo gatvės jau nesimato. statybos aišku nepradėtos – būtų pernelyg nagla.

    dėl susimetimo – gal net ir variantas, tarkim, mieste pusė mln. gyventojų, tai “Velgos” 12 ha = 1 200 arų –> 1 arui turėtų susimesti 400 žmonių. skyrus po 100 Lt būtų 40 tūkst. Lt/arą. nežinau NT kainų mieste – realu?

    nesutinku, jog geriau “Akropolis” nei griuvėsiai. griuvėsiai neteršia gamtos ir nedidina srauto. be to, “Akropolio” apetitas kyla bevalgant – ar kas nors galėtų garantuot, jog po pusmečio ar metų nebus savivaldybei iškeltas dar koks nors ultimatumas? dabar išsimušė aukštingumą, paskui užsinorės užstatymo tankumo, vėliau pusės Vingio partko ir t.t. ir pan. bloga pradžia nuteikia tik dar blogesnei pabaigai

    DK, gryna teisybė. “Rubicon” susitarimai su AMB ir Zuoku – dar baisesnės istorijos.

    deja, paskutiniu metu nelabai sutariu su “Maxima” savininkais 😀 tai ir tyrimo duomenų neturiu, bet gal galim pabandyt viešai paklaust? kaip manai – viešai pasidalintų?

  9. DK

    o as galvojau tu turi… pasirodo, gryba pjauni ir tiek.

  10. is ATGimimo (gyventoju pozicija, dokumentu, leidimu, poveikio aplinkai vertinimo analize)

    Dvejus metus verslininkai planus derino slaptai

    Būtent 2005–ųjų rudenį savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu oficialiai pradėtas Geležinio Vilko gatvės, Laisvės prospekto ir Neries upės detaliojo plano rengimas. Patyliukais teritorija buvo planuojama dar per A.Zuoko kadenciją. O informacija savivaldybės tinklalapyje ir spaudoje apie pradedamą rengti teritorijos detalųjį planą atsirado tik J.Imbraso valdymo laikais – praėjus net dvejiems metams po oficialios proceso pradžios ir praėjus daugiau nei pusei metų po oficialaus pradinio etapo įteisinimo – teritorijos detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo. Detaliojo plano koncepcijai tvirtinti niekas viešų svarstymų net nerengė. Be to, savivaldybė, žongliruodama skirtingais to paties sklypo pavadinimais, padarė pakankamai, kad suklaidintų gyventojus: praėjusių metų liepos pabaigoje ji, gerokai vėluodama, pranešė, kad pradedamas rengti detalusis teritorijos tarp Geležinio Vilko gatvės, Laisvės prospekto ir Neries upės planas, o spalį informavo, kad sklypo Geležinio Vilko g.2 detalusis planas jau yra parengtas. Nors kalbama apie tą pačią teritoriją, pavadinimai skirtingi. Rugpjūtį ir spalį vykusiuose viešuosiuose svarstymuose dalyvavo tik saujelė suinteresuotų žmonių – daugiausia „Akropolio“, Vilniaus savivaldybės ir savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ darbuotojai.
    Vilniaus meras J.Imbrasas pašaipiai žiūri į sukilusius gyventojus – girdi, patys kalti, kad tik dabar atsibudo. Tuo tarpu gyventojai atkerta, kad nebuvo pakankamai informuoti. Jie sako gavę per mažai laiko nagrinėti net dvejus metus kone slapta vykusius procesus ir jau apskundė savivaldybės veiksmus ir visuomenės informavimo stoką generaliniam prokurorui. Prokuratūra skundą priėmė.
    Savivaldybė spjovė ir į visuomenines komisijas, kurios prieš keletą metų pačios savivaldybės iniciatyva pradėjo veikti kaip Vilniaus miesto tarybą konsultuojančios žinybos, atstovaujančios viešajam interesui. Dar prieš savivaldybės Miesto plėtros komiteto posėdį, kuriame paprastai sprendžiama, ar jau teikti detaliuosius planus svarstyti visiems politikams, net trys prie savivaldybės veikiančios visuomeninės komisijos parengtą detalųjį planą įvertino neigiamai.
    Tačiau į miesto plėtros, aplinkos apsaugos ir kraštovaizdžio apsaugos visuomeninių komisijų išvadas niekas nekreipė dėmesio. Tiek Miesto plėtros komitete, tiek vasario 13–ąją vykusiame miesto tarybos posėdyje buvo balsuojama, ar leisti visuomenės atstovams pareikšti nuomonę. Gyventojų atstovas V.Daričevas pasakojo, kad prie savivaldybės veikiančioms visuomeninių komisijų nariams buvo siūloma išlieti garą savuose posėdžiuose ir savo kalbomis netrikdyti miesto tarybos ir Miesto plėtros komiteto.

    Išsiaiškinti, kaip balsavo politikai, neįmanoma

    Naujųjų technologijų amžiuje išsiaiškinti, kaip balsavo Vilniaus politikai, gali būti ne taip paprasta kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Savivaldybės klerkai nuo žiniasklaidos dėmesio itin kruopščiai slepia mūsų laikų herojus – politikus, kurie, patvirtindami detalųjį teritorijos planą, atvėrė kelią naujajam „Akropoliui“. Savivaldybėje nurodytais politikų mobiliaisiais tarnybiniais telefonais atsiliepia moteriški balsai, kurie „apgailestauja“, kad susisiekti su mobiliųjų telefonų savininkais šiandien nepavyks. Maža to, norint gauti miesto tarybos posėdžio, kuris yra viešas ir privalo būti lengvai prieinamas bet kuriam miestiečiui, garso įrašą, reikėtų eiti biurokratiniu keliu. „Mes bet kuriam paskambinusiajam įrašo neduodame“, – „Atgimimui“ aiškino tarybos sekretoriato vadovė. Per tris savaites atsakymą, ar sutinka su žurnaliste dalytis vieša informacija.

    Visas:

    http://www.atgimimas.lt/articles.php?id=1205402023

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *